TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Regioninei plėtrai stinga valdžios dėmesio

2014 11 25 6:00
Valdininkai tikina, kad skirtumų regionuose mažinimas yra kompleksinis, ir tai nėra tik vienodų verslo sąlygų sudarymas. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gediminas Rainys įsitikinęs: jeigu regionine plėtra rūpintųsi ne Vidaus reikalų ministerija, o Ūkio ministerija, regionai sulauktų daugiau valdžios dėmesio. Valdininkai tikina, jog tokie užmojai nerealūs, o savivaldybininkai aiškina, kad reikia rimtesnės reformos.

LPK viceprezidentas ir generalinis direktorius G. Rainys mano, kad prieš beveik 15 metų, naikinant tuometę Viešojo administravimo ir savivaldybių reikalų ministeriją, padaryta klaida, kai Vidaus reikalų ministerijai (VRM) buvo perduoti regioninės plėtros reikalai. „Visada atsimenu akademiko Eduardo Vilko žodžius, kad prioritetas, paremtas vienu litu, yra ne prioritetas. Būtent šie žodžiai geriausiai apibūdina mūsų regioninę plėtrą“, - sakė jis.

Ragina žvelgti plačiau

Anot G. Rainio, praėjusiu Europos Sąjungos finansiniu laikotarpiu daug dėmesio skirta regionų centrų vystymosi skatinimui, probleminių teritorijų plėtrai. Tačiau finansavimo sulaukė projektai, susiję su centrinių aikščių, skverų, parkų tvarkymu. Tai, G. Rainio manymu, nėra tikra regionų plėtra. „Regioninė plėtra - kur kas platesnė sąvoka, apimanti ir kitas sritis - inovacijas, technologijas, gamybos ir mokslo ryšį. Todėl didžiosios lėšos šių sričių plėtrai teko didiesiems miestams - Vilniui, Klaipėdai, Kaunui“, - tvirtino jis ir aiškino, kad Ūkio ministerija, jei būtų atsakinga už regionų plėtrą, galėtų skirti daugiau dėmesio verslui juose skatinti.

Pritarimą tokiam siūlymui jau išreiškė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija.

Nemato pagrindo keisti

Siūlymų dėl regioninės politikos koordinavimo pertvarkos šį rudenį ne kartą skambėjo įvairiose konferencijose. Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius LŽ tikino, kad jie yra teikiami neįsigilinus į patį nacionalinės regioninės politikos tikslą - mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose, skatinti tolygią ir tvarią plėtrą. „Skirtumų mažinimas yra kompleksinis, ir tai nėra tik vienodų verslo sąlygų sudarymas regionuose", - sakė jis.

E. Jankevičiaus teigimu, už tolygią ir tvarią plėtrą atsako visos ministerijos pagal savo kompetenciją, o VRM neturi „šakinių“ ministerijų interesų ir geriausiai gali koordinuoti šią politiką.

Viceministro aiškinimu, kitas ne mažiau svarbus argumentas yra tas, kad regioninės politikos įgyvendinimas yra decentralizuotas ir vyksta per regionų plėtros tarybas. Jos sudaro regioninių projektų sąrašus, o projektus vykdo savivaldybės.

E. Jankevičius tvirtino, jog norint keisti esamą tvarką reikia ne tik koreguoti visą teisinę bazę, suderinti ją su Seimu, Vyriausybe ir Europos Komisija, bet ir griauti esą veiksmingą sistemą, kai intensyviai baigiamas planuoti 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų įgyvendinimas. „Rengimas ir derinimas įvairiais lygiais vyko daugiau kaip dvejus metus, todėl tokia „reforma“ šiuo metu yra valstybiškai netikslinga, juolab kad dabartinės Vyriausybės programoje ji nenumatyta“, - pažymėjo jis.

Ūkio ministerija, anot jos kanclerio Gedimino Miškinio, minėtą siūlymą dar tik nagrinėja, todėl nuo išsamesnių komentarų susilaiko.

Nori esminių permainų

Anot Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorės Romos Žakaitienės, į problemą reikėtų žiūrėti kiek plačiau, nei siūlo asocijuotos verslo struktūros, nes nepakanka vien pakeisti už regionų plėtrą atsakingą ministeriją. „Reikia, kad regioninė politika iš tiesų būtų įgyvendinama pačiuose regionuose, kad regionų plėtros taryboms būtų suteikta daugiau teisių“, - LŽ sakė ji.

R. Žakaitienė minėjo, kad panaikinus apskričių viršininkų administracijas vienintelės regionams atstovaujančios institucijos liko regionų plėtros tarybos, kurios net neturi juridinio asmens teisių. Savivaldybės pageidavo, kad šioms taryboms būtų suteikta daugiau teisių ir jos galėtų įgyvendinti struktūrinius europinius projektus ne vien savivaldybėse atskirai, bet ir visame konkrečiame regione.

„Jei būtų įgyvendinti tokie siūlymai, regionų plėtra tikrai taptų realesnė. Jei tik pakeisime vieną ministeriją kita, esminio lūžio tikėtis neverta“, - tikino LSA direktorė.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas minėjo, kad šiame komitete pramonininkų pasiūlymas dar neaptartas. Vis dėlto racionalų „grūdą“ dėl siūlymų regioninę plėtrą iš VRM perduoti Ūkio ministerijai politikas įžvelgia. „Regionų plėtra yra tiesiogiai susijusi su pramonės, verslo, kitų sričių plėtra. Todėl toks sprendimas būtų logiškas“, - svarstė jis.

Seimo nario teigimu, regionai neturėtų būti valdomi VRM, todėl iš tiesų reikėtų grįžti prie sumanymo išplėsti regionų plėtros tarybų funkcijas, suteikiant joms kur kas daugiau savarankiškumo. Pirmasis žingsnis jau buvo jau žengtas - siūlytos Regioninės plėtros įstatymo pataisos, tačiau pasipriešinus VRM joms nebuvo pritarta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"