TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Regionų atskirtis sukūrė dvi Lietuvas

2014 03 06 6:00
Provincija labai sensta - jaunimas išvažiuoja į didmiesčius arba užsienį. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors politikai metai iš metų deklaruoja būtinybę mažinti atotrūkį tarp regionų, to pasiekti nepavyksta. Atskirties žirklės tarp kelių didžiųjų miestų ir mažesnių savivaldybių nesustoja plėstis.

Jeigu nebus imtasi aktyvesnių veiksmų padėčiai keisti, rajonų ateitis piešiama dar niūresnė: gyventojai toliau sparčiai sens, emigruos, o vis didesnė dalis likusių žmonių gyvens iš pašalpų.

Netolygumai - ir apskrityse

Regionų atskirtį puikiai atskleidžia statistika. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, daugiausia bendrojo vidaus produkto (BVP) sukuriama didžiausiose apskrityse. Pavyzdžiui, 2012 metais vienam Vilniaus apskrities gyventojui teko 54,3 tūkst. litų, Kauno - 37,4 tūkst. litų, Klaipėdos - 41,7 tūkst. litų BVP. Tuo metu Tauragės apskrities gyventojui teko 21,6 tūkst. litų, Alytaus – 24,5 tūkst. litų BVP. Vilniaus apskrities gyventojui tenkantis BVP, palyginti su šalies vidurkiu, sudarė 142 proc., o Tauragės nesiekė 57 procentų.

Pagal vienam gyventojui tenkančias tiesiogines užsienio investicijas (TUI), taip pat pirmauja Vilniaus apskritis. 2012 metais vienam gyventojui čia teko daugiau kaip 33 tūkst. litų TUI. Klaipėdos apskrityje tuo pačiu laikotarpiu vienam gyventojui teko 10,7 tūkst. litų, Kauno apskrityje - 8,6 tūkst. litų. Mažiausiai investicijų teko vienam Tauragės apskrities gyventojui - 444 litai. Priešpaskutinė - Utenos apskritis, kur TUI vienam gyventojui siekė apie 2 tūkst. litų.

Tačiau ir pačiose apskrityse esama didžiulių netolygumų. Pavyzdžiui, vienam Vilniaus miesto gyventojui užpernai teko liūto dalis TUI - daugiau kaip 48 tūkst. litų, o vienam Šalčininkų rajono gyventojui - vos 15 litų. Telšių apskrityje daugiausiai investicijų pritraukia Mažeikių savivaldybė. TUI vienam gyventojui 2011-aisiais čia siekė beveik 65 tūkst. litų, o Rietavo savivaldybėje - tik 22 litus.

Šalčininkietis uždirba 1 tūkst. mažiau nei vilnietis

Nedarbo lygis taip pat byloja apie nemažą atotrūkį tarp didmiesčių ir mažesnių miestų. Darbo biržos duomenimis, sausio pradžioje didžiausi nedarbo rodikliai buvo Alytaus (15,9 proc.), Utenos (14,9 proc.) ir Tauragės (14,2 proc.) apskrityse. Mažiausiai bedarbių registruota Vilniaus (9,1 proc.), Klaipėdos (9,8 proc.) ir Kauno (9,9 proc.) teritorinėse darbo biržose. Skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio nedarbo teritorijų praėjusių metų pabaigoje sudarė 6,8 procento (prieš metus – 5,8 proc.).

Mažosiose savivaldybėse nuo šalies vidurkio atsilieka ir algos. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2013 metų priešpaskutinį ketvirtį šalyje siekė 2,3 tūkst. litų iki mokesčių. Vilniuje jis buvo didesnis nei 2,6 tūkst. litų, Klaipėdoje - beveik 2,5 tūkst. litų. Tuo metu mažiausiai vidutiniškai uždirbo Šalčininkų, Zarasų rajonų savivaldybių gyventojai - apie 1,66 tūkst. litų.

Liūdnas gyvenimas kaime

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidento Ričardo Malinausko teigimu, regionų atskirtis - visame pasaulyje aktuali problema, ne išimtis ir Lietuva. Nevienodą plėtrą, anot jo, lėmė ankstesnės investicijos, pavyzdžiui, pastatytos gamyklos, kombinatai. Dėl logistikos, transporto ryšių, geležinkelių, jūrų uosto susiformavo tam tikri klasteriai. „Pažiūrėkite, Latvijoje turbūt 80 proc. viso šalies gyvenimo, ekonomikos yra sutelkta Rygoje. Ačiū Dievui, bent Lietuvoje sostinė ir jūrų uostas yra skirtinguose miestuose, nes turėtume latvių variantą“, - sakė jis.

Ligšiolinės politikų pastangos sumažinti atotūkį tarp regionų, R.Malinausko nuomone, norimų rezultatų nedavė. Priešingai, problema tik didėja. Druskininkų merui nesuprantama, kodėl tokioje situacijoje bemaž liūto dalis Europos Sąjungos (ES) naujos finansinės perspektyvos lėšų, skiriamų regionams, numatyta būtent didiesiems miestams.

R.Malinauskas perspėjo, kad jeigu šiai problemai nebus skiriama pakankamai dėmesio, laukia liūdna ateitis. Jau šiandien toliau nuo rajonų centrų nutolusiuose kaimuose nebeliko kultūrinio gyvenimo, mokyklos uždarytos arba uždaromos, žmonės masiškai emigruoja. „Ateityje nebus net ir tokių, kurie dar eina už kažką griovio iškasti ar padėti tvarto išvalyti. Tai baisu“, - kalbėjo jis.

Anot LSA prezidento, reikia numatyti mokesčių lengvatas už regionuose plėtojamą verslą, kuriamas darbo vietas. Taip pat galima galvoti apie papildomą ES paramą regionuose, o ne prie didžiųjų miestų veikiančioms įmonėms, investuojančioms į darbo vietų kūrimą, ypač gamyboje.

Pasieks 3,5 mlrd. litų paramos

Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, regioninės politikos įgyvendinimas, siekiant skatinti ekonomikos augimą, yra viena pagrindinių valstybės sėkmingo vystymosi sąlygų. „Mums svarbu sutelkti Vyriausybės, vietos valdžios, verslo, veiklių žmonių jėgas, kad regionai greičiau atsigautų - būtų kuriamos naujos darbo vietos, įgyvendinami perspektyvūs nevienadieniai projektai, kad kuo naudingiau būtų investuojamos naujos 2014–2020 metų finansinės perspektyvos lėšos", - aiškino jis.

Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad per ateinančius septynerius metus Regionų plėtros programai iš ES struktūrinės paramos bus skiriama beveik 3,5 mlrd. litų. "Tai labai didelė suma, kuri turi būti panaudota protingai, siekiant kuo didesnės ekonominės grąžos regionams“, - sakė jis.

Anot A.Butkevičiaus, yra identifikuotos svarbiausios problemos, kodėl regionai vystosi netolygiai. Tai - kvalifikuotų darbuotojų, apyvartinių lėšų ir investicinio kapitalo įmonėse trūkumas, nepakankamas regionų verslumo lygis, užsienių rinkų pažinimas.

Daugiau galių ir atsakomybės merijoms

Mažinti atotrūkį tarp regionų pirmiausia norima skatinant vietos verslą. A.Butkevičius vardijo tam pasiūlytas priemones - įvairius jaunimo ir moterų verslumo skatinimo renginius, specializuotus mokymus ir seminarus, paslaugų krepšelius norintiesiems pradėti verslą ir pirmiesiems verslo metams, kontaktų užsienio rinkose paiešką ir užmezgimą. Esą ne mažiau svarbus ir mokslo, švietimo įstaigų bei verslo bendradarbiavimas - būtina siekti, kad būtų parengiama tiek kvalifikuotų specialistų, kiek šiuo metu reikia kiekvienai konkrečiai sričiai.

Numatoma kurti regionines inovacines sistemas, kurios, sujungus verslo, mokslo ir kitų dalyvių pastangas, galėtų sėkmingiau plėtoti konkretaus regiono smulkųjį ir vidutinį verslą. A.Butkevičius patikino, kad į naująjį ES struktūrinės paramos panaudojimo planavimą bus taip pat aktyviai įtraukiamos regionų plėtros tarybos, kurios dalyvaus atrenkant tikslines teritorijas pagal sutartus kriterijus ir skirs savivaldybėms didesnę dalį regioninių priemonių lėšų.

Vyriausybė kalba apie didesnių galių ir atsakomybės savivaldybėms suteikimą. „Didesnė atsakomybė susijusi su regionų galimybėmis, socialinių dalyvių įtraukimu į politikos formavimą ir įgyvendinimą. Tokio tipo valdymas regionams palieka teisę tvarkyti savo teritoriją ir leidžia jiems organizuoti socialinę bei politinę integraciją. Kaip pavyzdį galiu paminėti mūsų siekį įteisinti tiesioginius merų rinkimus“, - pažymėjo A.Butkevičius.

A.Bilotaitė: "Jeigu nebus imtasi priemonių, mūsų provincija bus skirta tokiems centrams kaip senelių globos ar slaugos namai, nes tiesiog nebus jaunų, dirbančių žmonių." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Kad provincija netaptų senelių namais

Šešėlinės vyriausybės regionų plėtros ministrė konservatorė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad pagrindinė regionų atskirties pasekmė - emigracija. "Jeigu nebus imtasi priemonių, mūsų provincija bus skirta tokiems centrams kaip senelių globos ar slaugos namai, nes tiesiog nebus jaunų, dirbančių žmonių. Perspektyva gana liūdna“, - konstatavo ji.

A.Bilotaitė apgailestavo, kad per daugelį metų nė viena politinė partija nesiėmė esminės regioninės politikos pertvarkos. Šis tas lyg ir buvo daroma, bet priemonės nebuvo efektyvios ir lauktų rezultatų nedavė. Pastaruoju metu regioninė politika esą tebuvo ES lėšų panaudojimas. „Tvarkyti fasadai, infrastruktūra, tiestas asfaltas. Tai iš tikrųjų pagražino mūsų miestelius, bet ar sukūrė paskatas jauniems, mokslus baigusiems žmonėms gyventi ne Vilniuje, o likti, pavyzdžiui, Skuodo rajone, Šiauliuose, Rokiškyje?“ - klausė Seimo narė.

A.Bilotaitė mato kelias pagrindines atotrūkio tarp regionų mažinimo kryptis. Ji mano, jog pirmiausia privalu motyvuoti savivaldybes skatinti verslo plėtrą, stengtis pritraukti užsienio investicijų, keičiant biudžeto formavimo tvarką, kad kuo daugiau regionuose surenkamų mokesčių ten ir liktų. Taip pat reikėtų numatyti skatinamąsias dotacijas gerų rezultatų šioje srityje pasiekiančioms merijoms. Esą prie verslo ir ekonomikos skatinimo prisidėtų savivaldybių reitingavimas, atskleidžiantis tikrąją padėtį jose. Problemiškiausiose vietovėse būtų galima numatyti įvairias mokesčių lengvatas verslui, sumažinti nuosavų lėšų sumą, būtiną prisidėti prie ES finansuojamų projektų. ES lėšos turėtų būti investuojamos tik į pridėtinę vertę kuriančius, ekonomiką skatinančius projektus. Švietimo srityje būtinas glaudesnis profesinių mokyklų, savivaldybių ir verslo bendradarbiavimas. „Paskutinė grupė siūlymų - paskatos jauniems žmonėms įsikurti provincijoje ar regione. Kalbame apie tam tikras būsto įsigijimo subsidijas“, - siūlymus vardijo A.Bilotaitė.

N.Mačiulio nuomone, po dešimtmečio situacija dar paaštrės. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Nieko nedarant padėtis blogės

Tai, kad regionų atskirtis yra rimta problema, anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, rodo nepritraukiamos TUI, spartus gyventojų skaičiaus mažėjimas, žmonių senėjimas mažesnėse savivaldybėse. „Jau dabar turime tokią situaciją, kad kai kuriuose miesteliuose yra daugiau valstybės išlaikomų nei dirbančių gyventojų“, - pabrėžė jis. Kadangi jauni žmonės nenori gyventi mažose, neperspektyviose savivaldybėse, šios susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu ir nesulaukia investuotojų dėmesio. Dėl tokio uždaro rato tampa vis sudėtingiau mažinti atotrūkį.

Jeigu regionai ir toliau vystysis taip netolygiai, N.Mačiulio nuomone, po dešimtmečio ar vėliau situacija dar paaštrės.

Kaip vieną svarbiausių būdų atotrūkiui tarp regionų mažinti N.Mačiulis išskyrė didesnės atsakomybės suteikimą vietos valdžiai. „Akivaizdu, jog tol, kol atskiros savivaldybės nėra motyvuotos pritraukti TUI, tam, kad būtų darbo vietų, sunku pasiekti teigiamų rezultatų. Centrinė valdžia gali padėti orientuoti, parengti programą, strategiją, nukreipti struktūrinių fondų lėšas į regionus, bet kaip jos bus panaudotos - paskirstytos neskaidriai ir neefektyviai, ar bus iš tiesų galvojama, kaip sukurti gerai mokamas darbo vietas, pritraukti užsienio kapitalo įmonių, kad ir jauniems asmenims, įgijusiems išsilavinimą, būtų patrauklu grįžti į mažesnius miestus, o ne likti sostinėje ar kituose didžiuosiuose miestuose, yra būtent savivaldybių atsakomybė“, - įsitikinęs ekspertas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"