TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Reikia kurti nacionalinę žmogaus teisių instituciją

2013 03 01 6:23
L.Talmontas: "Nors Lietuva yra ratifikavusi pagrindines tarptautines žmogaus teisių konvencijas, iki galo užtikrinti prisiimtų įsipareigojimų kol kas nesugebame." /Romo Jurgaičio nuotrauka

Su Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininku, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos nariu Leonardu Talmontu kalbamės apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje.

- Ar šiuo metu Lietuvoje, jūsų nuomone, žmogaus teisės yra tinkamai ginamos?

- Šioje srityje vis dar turime problemų. Nors teisės aktuose yra įtvirtintos pagrindinės žmogaus teisės ir Lietuva yra ratifikavusi pagrindines tarptautines žmogaus teisių konvencijas, iki galo užtikrinti prisiimtų įsipareigojimų kol kas nesugebame. Ypač atkreipčiau dėmesį į Jungtinių Tautų (JT) neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimus, pagal kuriuos Lietuvoje turi būti reformuota teisinio neveiksnumo sistema. Galėčiau pabrėžti ir nepakankamą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo finansavimą. Taip pat nėra imamasi visų priemonių, kad būtų ištirti nusikaltimai, padaromi dėl rasinių, ksenofobinių motyvų. Lietuva vis dar neratifikuoja Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, ar baudimą fakultatyvaus protokolo (OPCAT), pagal kurį turi būti sukurta asmenų, kuriems yra atimta laisvė, laikymo vietų nepriklausomos stebėsenos sistema.

- Ne pirmus metus kalbama, kad Lietuvoje reikia steigti nacionalinę žmogaus teisių instituciją. Svarstoma, ar nevertėtų tai padaryti Seimo kontrolierių įstaigos pagrindu. Ką apie tai manote?

- Nacionalinės žmogaus teisių institucijos įsteigimas Lietuvoje būtų laiku žengtas ir reikalingas žingsnis. Tokia institucija prisidėtų prie žmogaus teisių politikos formavimo, vykdytų nuolatinę situacijos stebėseną, analizuotų padėtį, identifikuotų problemas, teiktų išvadas ir siūlytų sprendimus. Pasaulyje yra 67 nacionalinės žmogaus teisių institucijos, atitinkančios JT Generalinės Asamblėjos patvirtintus vadinamuosius Paryžiaus principus. Pasaulyje nėra vieno tokios institucijos modelio. Mano nuomone, nacionalinės žmogaus teisių institucijos steigimas Seimo kontrolierių įstaigos pagrindu Lietuvai būtų optimalus variantas.

- Šiuo metu vyksta Seimo kontrolierių įstaigos vadovo paieškos. Ar jūsų vadovaujamas komitetas turi kokių nors pageidavimų ar rekomendacijų šiuo klausimu?

- Mums svarbiausia, kad šiai įstaigai vadovautų nepriekaištingos reputacijos, pagarbą ir pasitikėjimą visuomenėje turintis asmuo, puikiai išmanantis šią sritį ir pasiruošęs nuoširdžiai dirbti žmonių labui.

- Seksualinių mažumų klausimą Lietuvoje paprastai stengiamasi apeiti, neaštrinti ir net ignoruoti. Tačiau Europa nuolat primena, kad šioje srityje mūsų šalyje ne viskas gerai. Ar komitetas nusiteikęs šiai problematikai skirti dėmesio?

- Komitetas neignoruoja seksualinių mažumų klausimo, nuolat aptaria esamas problemas su lygių galimybių kontroliere, ministerijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovais ir siekia, kad Lietuvoje niekas nebūtų diskriminuojamas.

- Kokie Žmogaus teisių komiteto darbotvarkės klausimai bus prioritetiniai per Seimo pavasario sesiją?

- Kaip ir kasmet, svarstysime Seimo, Lygių galimybių, Vaiko teisų apsaugos kontrolierių tarnybų bei kitų institucijų praėjusių metų ataskaitas. Taip pat bus tobulinamas Seimo kontrolierių įstatymas, kuris sudarys sąlygas šiai įstaigai prašyti nacionalinės institucijos akreditavimo.

Įgyvendinant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą išaiškėjo praktinio taikymo spragos, todėl bus nagrinėjami šio teisės akto pakeitimai. Daug dėmesio komitetas ketina skirti prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje įgyvendinimo kontrolei. Komitetas tikisi, kad Vyriausybė parengs ir Seimui pateiks naują Tautinių mažumų įstatymo projektą ir jau pavasario sesijoje bus galima pradėti jį svarstyti.

- Jūsų gyvenimas glaudžiai susijęs su Šalčininkais. Kokių specifinių problemų turi šiame krašte gyvenantys jūsų tautiečiai?

- Ne vienus metus jos išlieka tos pačios. Viena aktualiausių pastarojo meto temų - naujasis Švietimo įstatymas. Mokymas lenkų kalba yra svarbiausias klausimas lenkų tautinei mažumai Lietuvoje. Todėl siekiama, kad situacija švietimo srityje nebūtų bloginama. Nepakankamas finansavimas, suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas, panaikintas ugdymas gimtąja kalba (įvestas dvikalbis ugdymas) - prie gerinimo tikrai neprisideda.

Iš kitų problemų išskirčiau didelį nedarbo lygį (per 14 proc. sausio mėnesį), tiesioginių investicijų trūkumą, nepakankamą finansavimą kelių infrastruktūrai gerinti, didelį skaičių pašalpų gavėjų ir nepakankamą savivaldybės biudžetą.

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"