TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Reikia pagalbos? Prašome palaukti

2015 12 01 6:00
BPC trūkstant darbuotojų likusiems darbo krūvis padidėjo. Laimono Ciūnio nuotrauka

Atsitikus nelaimei prisiskambinti Bendrojo pagalbos centro (BPC) telefonu 112 gali pavykti ne iškart. Šiai svarbiai vidaus reikalų įstaigai šiuo metu trūksta beveik 30 proc. operatorių, o skambučių lavina neslūgsta.

BPC operatoriams tenkantis krūvis – didžiulis, o atlyginimas – menkas, tad nemažai jų tiesiog palieka įtampos kupiną darbą. Taigi nelaimės ištiktiems žmonėms vis sudėtingiau prisiskambinti bendruoju pagalbos telefonu.

Ragelyje skamba atsiprašymas

Praėjusį savaitgalį marijampolietė Virginija K. susirgusiai motinai norėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir nemaloniai nustebo, kai paskambinusi telefonu 112 išgirdo, kad reikia palaukti, nes visos operatorės užimtos. „Man tai buvo labai keista. Todėl skambutį nutraukiau ir pamėginau dar kartą surinkti 112. Tačiau ir vėl išgirdau: „Atsiprašome, šiuo metu visi operatoriai užimti, nepadėkite ragelio.“ Skambinti trečią kartą nebandžiau, prisiminiau, kad pagalbą galima iškviesti ir senuoju trumpuoju numeriu 03. Taip ir padariau“, – LŽ pasakojo moteris.

Gerai, kad Virginijos K. mamos neprireikė itin skubiai vežti į ligoninę, nes kitaip nežinia kuo viskas būtų baigęsi. Marijampolietės įsitikinimu, jei Lietuvoje yra įvestas bendrasis pagalbos numeris 112, operatoriai privalo iškart atsiliepti į skambučius, nes belaukiant, kol skambinantis žmogus bus sujungtas su operatoriumi, gali praeiti kelios minutės, kurios ištiktajam nelaimės gali būti lemtingos.

„Kas būtų, jei tektų skambinti dėl gaisro ar didelės avarijos? Juk tuomet ne tik kiekviena minutė, bet ir sekundė yra brangi“, – svarstė moteris.

Didelis krūvis

BPC viršininkas Audrius Čiuplys LŽ teigė, kad nei marijampolietei, nei kitiems skambinantiesiems numeriu 112, išgirdus įrašytą prašymą palaukti, stebėtis nereikėtų. Pats įrašas pradedamas transliuoti po 20 sekundžių laukimo. Taip siekiama informuoti skambinantį asmenį apie susidariusią skambučių eilę ir kad skambinantysis nepadėtų ragelio, nes nutraukus skambinimą ir paskambinus iš naujo telefonų stotis tokį skambutį nukelia į eilės pabaigą.

Atsakymo laikas pailgėja dėl operatorių trūkumo skambučių piko metu – savaitgalių vakarais, šventinėmis dienomis, susiklosčius nepalankioms oro sąlygoms.

„BPC yra numatyta 330 etatų operatoriams, kurie tiesiogiai atsiliepia į telefono skambučius. Tačiau realiai operacijų salėje dirba kur kas mažiau žmonių – 50 etatų yra laisvi, o 48 moterys yra motinystės atostogose ir jas pakeisti kol kas nėra kam“, – atviravo A. Čiuplys.

Anot jo, trūkstant darbuotojų likusiems darbo krūvis padidėjo. Nors nustatyta, kad per metus vienam operatoriui turi tekti 10–12 tūkst. skambučių, šiuo metu operatoriai per metus jau priima ir per 20 tūkst. skambučių. Tad darbuotojams sunku atlaikyti tokį krūvį, kai kurie meta darbą BPC.

A. Čiuplys teigė, kad išeinančiųjų iš darbo centre jau yra beveik daugiau, nei ateinančiųjų dirbti. Viena priežasčių – atlyginimas nėra adekvatus darbo krūviui. Statutinis operatorius į rankas gauna apie 450 eurų algą, skaičiuojant su priedu už naktinį darbą, o operatorius, priimtas kaip laisvai samdomas darbuotojas, – tik 410 eurų.

„Reikia radikalių permainų, kad galėtume atsisakyti nekokybiškai dirbančių žmonių. Jų, kaip ir visur, yra. Tačiau dabar mums brangus kiekvienas darbuotojas, nes jį pakeisti nėra kuo“, – tvirtino BPC vadovas.

Išaugo emocinė įtampa

Praėjusiais metais BPC sulaukė daugiau kaip 3,8 mln. skambučių. Tačiau medikams, policijai, ugniagesiams gelbėtojams, aplinkosaugininkams perduota tik beveik 770 tūkst. pagalbos prašymų, nes didelė dalis skambučių buvo nesusiję su skubios pagalbos poreikiu. Skambinėtojai meluoja apie tariamai įvykusias nelaimes ar komentuoja įvykius, prašo suteikti informaciją, nesusijusią su BPC darbu.

A. Čiuplys neslėpė, jog išaugus darbo krūviui padidėjo ir darbuotojų patiriama emocinė įtampa, neigiamų emocijų krūvis, nes į BPC paprastai skambinama atsitikus nelaimei. Kai itin didelis skambučių srautas, operatoriai po jų nespėja atsigauti, todėl šiuo metu BPC darbuotojams rengiami sudėtingų situacijų valdymo telefonu trumpi kursai, kuriuos veda profesionalus psichologas.

„Tai labai minimalūs kursai, tik pagrindas, nes vienos dienos tam įvaldyti yra per mažai. Tikimės, kad po konkurso centre galės pradėti dirbti savas psichologas. Tuomet rasis galimybių surengti ilgesnius mokymus, daugiau padėti saviems žmonėms“, – kalbėjo BPC viršininkas.

Laukia permainos

Po Dembavos tragedijos ar Dzūkijoje įvykusio gaisro, kuris nusinešė mamos ir trijų vaikų gyvybes, Lietuvoje susirūpinta, kaip būtų galima tiksliau nustatyti vietą, iš kurios skambinama į BPC. Mat iki šiol nustatoma tik bazinė mobiliojo ryšio operatoriaus zona, kurioje yra skambinantysis, o ne jo tikslios koordinatės. Kuo rečiau išsidėstę telekomunikacijų bokštai, tuo ta zona yra didesnė.

„Tam, kad skambinančiojo vietos nustatymas būtų tikslesnis, reikia išspręsti labai daug techninių klausimų – kaip tikslios koordinatės galėtų būti perduodamos mobiliojo ryšio tinklais. Jau įvyko ne vienas susitikimas su mobiliojo ryšio operatoriais, jie bando aiškintis, kiek ir kokios įrangos reikėtų, kiek tai kainuotų“, – LŽ sakė A. Čiuplys. Jis užsiminė, kad sprendimai dėl to bus gal tik po metų ar dvejų.

Šiuo metu BPC ir greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerinės baigia derinti informacines sistemas – netrukus skambinantieji 112 nebeturės kelis kartus kartoti, kas jiems nutiko ir kokios pagalbos reikia.

BPC viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas teigė, kad sistemos turėtų būti baigtos derinti per artimiausias tris savaites. „Mes jau pasirengę perduoti duomenis, dabar, kiek žinau, reikia apie trijų savaičių baigti darbus GMP“, – sakė jis.

Marijampolės, Panevėžio ir Utenos GMP dispečerinės nuotoliniu būdu naudojasi Vidaus reikalų ministerijos radijo ryšio tinklu, BPC informacine sistema, todėl su jomis problemų nekyla, kitos penkios – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus – naudojasi kitomis sistemomis ir radijo ryšio tinklu, tad duomenų mainai tarp jų ir BPC automatiškai nevyksta.

Pasak A. Čiuplio, su policija keistis duomenimis geriausiu atveju pavyks tik kitais metais, nors ir šiuo metu informaciją, kurią surenka BPC operatoriai, policijos pareigūnai mato.

„Pagal Policijos departamento ir PBC sutartį mes skambinančiųjų nejungiame tiesiogiai su policija, nes ši neturi tiek išteklių, kad visais atvejais būtų jungiama. Jei įvykis nėra „karštas“, tai apskritai nejungiama“, – aiškino BPC viršininkas.

Esą jei žmogus nori pranešti apie vagystę, jis bet kada gali tiesiogiai informuoti policiją arba elektroniniu būdu, bet ne per BPC.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"