TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Reitingo (ne)galia

2009 06 11 0:00
Piotro Romančiko (ELTA) nuotrauka

Per rinkimus, vykstančius Lietuvoje, rinkėjai jau ne pirmą kartą turi teisę reitinguoti partijų sąrašus. Ir šia teise naudojasi gana aktyviai, nors reikšmingų pokyčių retai kada pavyksta pasiekti.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Europos Parlamento (EP) rinkimų biuletenių, kuriuose nurodyti pirmumo balsai, rasta gana daug - vidutiniškai 75 proc. balsavusių žmonių reitingavo pasirinktos partijos kandidatus. LŽ bandė aiškintis, kiek ir kokios įtakos partinės nomenklatūros sudarytiems rinkimų sąrašams, jų pokyčiams turėjo rinkėjai, ar buvo bent kiek supurtytas dažnai apipelkėjęs partijų vidaus gyvenimas.

Lyderiai išliko.

Daugiausia, keturis, mandatus sekmadienį vykusiuose EP rinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Pirmasis kandidatų ketvertas ir prieš, ir po reitingavimo nepasikeitė. Europarlamentaro mandatą gavo prof. Vytautas Landsbergis, Laima Liucija Andrikienė, Algirdas Saudargas ir Radvilė Morkūnaitė. Rinkėjai šiek tiek perstumdė "antrąjį" partijos sąrašo ešeloną. Taip ekonomistas Raimondas Kuodis (numeris prieš rinkimus - 6, po rinkimų - 5) susikeitė vietomis su Emanueliu Zingeriu (5-6). Labiau į sąrašo priekį pajudėjo tik Arvydas Anušauskas (11-7), Rūta Rutkelytė (19-8). Tačiau būta ir smukimų - teisininkas Dainius Žalimas (8-12) galbūt sulaukė rinkėjų nemalonės dėl savo kategoriškai neigiamo požiūrio į dvigubą pilietybę ir neliko nepastebėtas gausiai už konservatorius balsavusių užsienyje gyvenančių tautiečių.

Jauniausia išrinkta europarlamentarė iš Lietuvos R.Morkūnaitė vakar pripažino, kad konservatorių rinkėjai iš esmės pasitikėjo pirminiu sąrašu. "Esame drausminga partija", - sakė ji. Prof. V.Landsbergiui, neabejotinam sąrašo lyderiui, skirti 103 359 pirmumo balsai. Kiti du kandidatai gavo per 80 tūkst. balsų. Susidomėjimas likusiaisiais buvo jau mažesnis.

Tikra šių rinkimų "staigmena" - Socialdemokratų partijos sąrašas, nes tik jame realiai pakeista kandidatų tvarka. Sąraše buvę pirmieji - Vilija Blinkevičiūtė ir Justas Vincas Paleckis - išliko lyderiai, tačiau trečia įrašyta Birutė Vėsaitė krito net į penktąją poziciją. Ją aplenkė Zigmantas Balčytis (4-3), trečias iš socialdemokratų keliausiantis į EP, ir Aloyzas Sakalas (7-4), Lietuvai EP atstovavęs iki šiol.

"Rinkėjas visuomet teisus. Visada buvau ir esu už reitingavimą ir nemanau, jog tai buvo nepasitikėjimas manimi", - kalbėjo B.Vėsaitė. Ji guodžiasi bent tuo, kad per EP rinkimus gavo dvigubai daugiau reitingo balsų negu per praėjusius Seimo rinkimus. Tačiau jų neužteko, kad patektų į EP. B.Vėsaitės manymu, pagrindinė priežastis, kodėl nusileido partijos kolegoms, yra paprasčiausiai tai, jog tiek Z.Balčytis, tiek A.Sakalas daugiau girdimi ir matomi viešojoje erdvėje.

"Ne kartą rinkėjams esu aiškinęs, kad savo rinkimų apygardos nepaliksiu. Lankysiu juos, dalyvausiu Lietuvos politiniame gyvenime. Be to, reitingavimas, kuris buvo pats didžiausias tiek Šilalėj, tiek Šilutėj, rodo, kad žmonės mane suprato ir patys deleguoja į EP", - sakė Z.Balčytis. Ryškiau į sąrašo viršų kopė socialdemokratai Aušrinė Marija Pavilionienė (11-8) ir Alvydas Šedžius (24-15).

VRK pirmininko pavaduotojas Pavelas Kujalis teigė, jog reitinguota tikrai aktyviai, tačiau visų partijų lyderiai buvo nepajudinami. Stabilūs išliko ir vadinamieji pirmieji ešelonai. Išimtis - tik socialdemokratai.

Liberalų ir centro sąjungos rėmėjai taip pat pateikė netikėtumų. Šios partijos atstovai į EP nepateko, bet keli jų iš visiškų sąrašo tolumų buvo perkelti į priekį: Raimondas Šukys (24-3), Algis Čaplikas (23-6), Vytautas Bogušis (21-7). Nors nepasitenkinimas partijos vedliu Artūru Zuoku nuolat didėja, jis vis tiek gavo daugiausia reitingo balsų.

Signalai partijoms

Politologas Antanas Kulakauskas tvirtino, kad reitingavimas yra labai svarbus rinkimų elementas. "Tačiau EP rinkimuose jis didesnės reikšmės neturėjo, nes buvo renkama labai nedaug atstovų. Vis dėlto pirmumo balsai suteikia rinkėjui daugiau svarbos, - dėstė A.Kulakauskas. - Kadangi šiuose rinkimuose dalyvavo patys ištikimiausi rinkėjai, jie dažniausiai buvo linkę pasitikėti pateiktais sąrašais. Juolab jog pirmieji sąrašuose buvo lyderiai, ryškios asmenybės. Kas, pavyzdžiui, galėjo išreitinguoti Rolandą Paksą, jei be jo nėra pačios partijos?"

Politologas Alvidas Lukošaitis mano, kad sąrašų atvirumas rinkėjams turi du galus. Viena vertus, tai yra demokratiškas partijų atsivėrimas rinkėjams. Tačiau jis gali apversti aukštyn kojomis partinės organizacijos vidinę tvarką. Juk pati partija geriau žino, kuris jos narys ir kurioje vietoje gali tinkamiausiai jai atstovauti.

"Vis dėlto reitingavimas siunčia signalus partijoms, kad beviltiški kandidatai, kuriuos iškėlė partinės viršūnėlės, yra nepriimtini", - pabrėžė A.Lukošaitis. Jam per šiuos rinkimus buvo įsidėmėtinas nepartinio Leonido Donskio atvejis, kai Liberalų sąjūdžio vadovybės ir reitingavusių rinkėjų nuomonės visiškai sutapo.

Dar vienas praėjusių rinkimų ypatumas, kurį išskiria kai kurie politologai, - antausis "valstybininkams", esantiems visuose partijų sąrašuose, ir jiems artimai žiniasklaidai. Šią grupuotę buvo ypač aktyvizavęs "Leo LT" projektas. Su ja susijusius ir "Leo LT" rėmusius kandidatus rinkėjai nubaudė - "nuleido" į apačią. Tai jau trečias šios grupės pralaimėjimas iš eilės. Jai nesėkmingi buvo ir anksčiau vykę Seimo bei prezidento rinkimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"