TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Religinės bendruomenės nori aiškumo

2007 11 16 0:00

Tradicinės šalies religinės bendruomenės tikisi, kad netrukus su Lietuvos valstybe galės pasirašyti oficialų jų statusą apibrėžiančias ir bendradarbiavimo perspektyvas numatančias sutartis.

Tokia galimybė numatyta naujoje Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo redakcijoje, kurią parengė Teisingumo ministerija. Kol kas tik diskutuojama, kuri valstybės institucija pasirašys tokias sutartis su bendruomenėmis.

Vakar ši perspektyva aptarta prezidentūroje vykusiame renginyje. Jame dalyvavo aštuonių tradicinių religinių bendruomenių vadovai, Seimo nariai, aukštųjų mokyklų ir ministerijų atstovai.

Procesas pajudėjo

Lietuvoje yra devynios tradicinės religinės bendruomenės, kurioms šalies įstatymai numato tam tikras teises, pripažįsta jų dvasinį palikimą ir ypatingą vaidmenį šalies istorijoje.

Tačiau tik su Katalikų Bažnyčia sudaryta tarptautinė sutartis (tarp Lietuvos ir Šventojo sosto - aut.).

Prezidento patarėjos Irenos Vaišvilaitės teigimu, kitos tradicinės religinės bendruomenės taip pat kelia klausimą, kaip jų gyvenimo ypatumai galėtų atspindėti valstybės ir Bažnyčios santykius.

Pokalbyje su prezidentu dalyvavęs filosofas Vytautas Ališauskas irgi mano, kad valstybės ir religinių bendrijų sutartys suteiktų daugiau aiškumo ne pastarosioms, o ir pačiai valstybei, nes, kaip buvo pabrėžta, didesnio mažųjų religinių bendrijų pažinimo kol kas trūksta.

Katalikų Bažnyčios atstovai į vakarykštį susitikimą neatvyko. Kaip paaiškino I.Vaišvilaitė, katalikų vyskupai ne kartą išsakė savo paramą tokioms sutartims.

Privilegijų nesiekia

Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis pripažino, kad prezidentūroje vykęs pokalbis dėl sutarčių buvo labai konkretus. Pasak vyskupo, mažosios religininės bendruomenės tikisi, jog santykius su valstybe pagaliau pavyks sureguliuoti aiškiau. "Kai kada girdėti balsų, esą kam jiems to reikia? Liuteronų Bažnyčios vardu galiu pasakyti, kad mes šioje šalyje nesijaučiame kaip kokie nors atėjūnai, tarsi svetimi ar prašantys malonių. Neprašome ypatingų privilegijų, o tik norime aiškumo", - kalbėjo vyskupas.

LŽ paklaustas, kas, jo nuomone, valstybės vardu turėtų pasirašyti su religinėmis bendrijomis sutartis, vyskupas pripažino, jog šis klausimas iki šiol kelia daugiausia diskusijų. Dėl to ne vieniems metams įstrigo ir pats pasirašymo procesas. M.Sabutis vylėsi, kad artimiausiu metu šis klausimas bus išspręstas. "Dar reikia kalbėtis. Viena vertus, yra religinių bendrijų lūkesčiai, kita vertus - Konstitucija, valstybinė teisė, kurių taip pat turi būti laikomasi", - sakė jis.

Drauge vyskupas pripažino, kad ir nesant sutarčių su valstybe evangelikai liuteronai nesijaučia kaip nors skriaudžiami ar diskriminuojami. "Lietuvoje mūsų - tik 0,6 proc., bet jaučiamės gerai, mus gina įstatymas. Žinoma, norėtųsi, kad pavyktų išvengti ir atsitiktinių nesklandumų. Dabar mažųjų religinių bendrijų ir valstybės santykiai remiasi gera politine valdininkų valia, o jeigu ji pasikeis?" - klausė M.Sabutis. Tam ir reikalingos sutartys.

Valstybė skiria lėšų

M.Sabutis sutiko, kad toli gražu ne visos religinės bendruomenės pageidauja pasirašyti su valstybe sutartis. Pasak vyskupo, kiekviena bendruomenė dėl to turėtų apsipręsti laisva valia. "Jei mano, kad jų santykius su valstybe pakankamai gerai nustato Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, gali remtis tik juo", - sakė vyskupas.

2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, 79 proc. žmonių teigė esą Romos katalikai, 4,1 proc. - stačiatikiai, 0,8 proc. - sentikiai, 0,03 proc. - judėjai, 0,08 proc. - musulmonai, 0,20 proc. - evangelikai reformatai, 0,01 proc. - graikų apeigų katalikai.

Pernai Vyriausybė tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms finansuoti skyrė 3,279 mln. litų. Didžioji dalis tų pinigų - 2,982 mln. litų - atiteko Katalikų Bažnyčiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"