Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Remigijus Motuzas: Lietuva labai gerai supranta Ukrainą

 
2017 05 01 16:56
Prorusiški kovotojai Sevastopolyje švenčia metines, kai Rusija aneksavo Krymą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas padėtį Ukrainai priklausančiame, bet Rusijos aneksuotame Kryme palygino su Lietuvos okupacija Sovietų Sąjungos laikais. 

Diplomatas R. Motuzas per interviu „Interfax“ pasakojo apie lietuvių ir rusų santykių aspektus, Lietuvos požiūrį į sankcijas Rusijai, nerimą dėl kompleksų „Iskander“ Kaliningrado srityje.

„Gruodį Lietuvoje pradėjo dirbti nauja vyriausybė, demokratiniu keliu išrinktas parlamentas. Šalis Nepriklausomybę atkūrė 1990-aiais, ir štai jau 27 metus gyvename demokratinėje šalyse“, – kalbėjo R. Motuzas. Jis teigė, kad rinkiminės kompanijos metu antirusiška retorika nebuvo naudojama, daugiausia buvo aptariama vidaus politika ir globalios problemos.

R. Motuzas atkreipė dėmesį, kad pratybos Lietuvoje yra išskirtinai gynybinio pobūdžio, o to negalima pasakyti apie Rusijos karines pratybas.

„Kaip ir kitoms demokratijoms, Lietuvos užsienio politikai būdingas tęstinumas“, – sakė R. Motuzas. Ir pažymėjo, kad šalies parlamentarai, politikai sutaria dėl pagrindinių užsienio klausimų, nepriklausomai nuo to, kokiai partijai priklauso.

„Nepasakyčiau, kad buvusios šalies vyriausybės požiūris į Rusiją būtų negatyvus. Esamas fonas – bendras visai Europos Sąjungai (ES), – teigė ambasadorius. – Lietuva ir Rusija turi daug bendrų pragmatinių tikslų, bendradarbiauja ekspertų komisijos, sėkmingai bendradarbiaujama atskirose srityse. Mat yra klausimų, kuriuos būtina spręsti kartu – valstybinės sienos demarkacijos, kovos su nusikalstamumu, muitinės, istorinės atminties ir taip toliau.“

Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas / Alinos Ožič nuotrauka

„Interfax“ žurnalistai klausė: situacija dėl santykių su Maskva tenkina ar ją reikėtų taisyti ir kaip galima būtų tai daryti?

„Nemanau, kad Lietuva turėtų kaip nors taisyti susiklosčiusią situaciją dėl dviejų paprastų priežasčių: pirma, tokia padėtis yra ne dėl kokių nors mūsų veiksmų, antra, situacijos negalima priskirti tarpusavio santykių problematikai, tai yra bendra europietiška pozicija, kurią derina 28 ES šalys, o ne viena Lietuva, – atsakė R. Motuzas. – Kita vertus, nepasakyčiau, kad tokiame kontekste mūsų šalis išsiskirtų, Europoje yra šalių, su kuriomis Rusijos santykiai gerokai labiau įtempti.“

Lietuvos ambasadorius priminė, kad Maskvos ir Europos šalių santykiai pasikeitė po 2014 metų Krymo aneksijos ir situacijos Rytų Ukrainoje destabilizavimo, dėl to pozicijos iki šiol kardinaliai skiriasi, o kai situacija pasikeis, tada santykius bus galima po truputį normalizuoti.

Pasak R. Motuzo, ES žingsniai suprantami. „Ukrainos ir Krymo situacija mums primena tai, kas kadaise atsitiko Lietuvoje: nuo 1940 iki 1990 metų mes ne savo valia buvome SSRS sudėtyje, ir daugelis šalių nepripažino mūsų okupacijos, – palygino ambasadorius. – Tuo laikotarpiu veikė mūsų atstovybės JAV, Kanadoje, Venesueloje, Didžiojoje Britanijoje, Vatikane ir taip toliau. Todėl, vertinant iš istorinės perspektyvos, Lietuva labai gerai supranta Ukraina ir stengiasi jai padėti.“

R. Motuzas pasakė nuomonę, kad sankcijos – tai instrumentas, pagelbėjantis sustabdyti tolimesnę bet kokio konflikto eskalaciją, siekianti šalis pasodinti prie derybų stalo, padedantis atkreipti dėmesį į problemą, judėti dialogo link.

Diplomatas buvo klausiamas, ar Lietuva suvokia, kad mūsų šalyje rengiamos NATO pratybos didina įtampą su Maskva, todėl gali sulaukti atsakomųjų priemonių, kaip Lietuva vertina kompleksus „Iskander“ Kaliningrado srityje.

„Pagal statistiką, mano nuomone, būtent Rusija rengia daug daugiau karinių pratybų, negu Lietuva su savo NATO sąjungininkais, – teigė R. Motuzas. – NATO pratybos Lietuvoje rengiamos įprastu režimu, lietuviškos karinės bazės yra NATO bazės, mes šiai organizacijai priklausome jau 13 metų.“

Jis atkreipė dėmesį, kad pratybos Lietuvoje yra išskirtinai gynybinio pobūdžio, o to negalima pasakyti apie Rusijos karines pratybas. „Juk ir „Iskander“ – ne gynybinis ginklas. Todėl klausimas apie atsakomąsias Maskvos priemones mane kiek glumina“, – sakė ambasadorius. Jis priminė, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija patvirtino raketinių pajėgų permetimą į Kaliningrado sritį, aiškindama, jog turi teisę tokioms pratyboms savo teritorijoje. O Lietuva tokius veiksmus vertina kaip militarizavimo tendenciją ir reaguoja atitinkamai, paaiškino ambasadroius. „Mūsų nerimo priežastis – neseni įvykiai Gruzijoje, Ukrainoje ir taip toliau“, – teigė R. Motuzas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"