TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Renčiamos kliūtys manipuliacijai

2014 06 07 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime bręsta idėja prieš artėjančius savivaldos rinkimus užkirsti kelią kai kurių partijų įpročiui kandidatų sąrašus „pagražinti“ pavardėmis žmonių, net nesirengiančių dirbti savivaldybių tarybose.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisomis siūloma įtvirtinti, kad partijos už kiekvieną kandidatą, kuris eina pareigas, nesuderinamas su tarybos nario mandatu, sumokėtų vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio (šiuo metu - 2340 litų) užstatą. Jei į tarybą išrinktas toks asmuo atsisakytų mandato, sumokėti pinigai papildytų valstybės biudžetą.

Įžvelgia apgaulę

Jeigu tokia nuostata būtų galiojusi prieš 2011 metų savivaldos rinkimus, valstybės biudžetas būtų praturtėjęs daugiau kaip puse milijono litų. Mat tuomet, vos paaiškėjus rinkimų rezultatams, Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) užplūdo išrinktųjų pareiškimai, kad jie atsisako mandatų. Tąkart į savivaldybių tarybas buvo išrinktas net 261 politikas, einantis su laimėtu mandatu nesuderinamas pareigas. Dauguma jų savo įgaliojimus perleido partijų kolegoms.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas LŽ pabrėžė, kad tokią situaciją sunku pavadinti normalia. „Rinkėjai nepatenkinti. Juk jie išrenka vienus politikus, o į tarybas patenka kiti. Šią problemą turi spręsti parlamentarai“, - sakė jis.

Kaip teigė siūlymą dėl piniginio užstato įregistravusi Seimo narė konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė, ši idėja kilo darbo grupėje aptariant kolegos Sergejaus Jovaišos iniciatyvą, kad kandidatuojantieji į savivaldybių tarybas pasirašytų pasižadėjimą atsisakyti, jei būtų išrinkti, su mandatu nesuderinamų pareigų. „Tačiau to nepakanka. Kad rinkėjai nebūtų apgaudinėjami, reikia kitokių priemonių. Kandidatai neturi būti kaip gėlių vazonai lange - skirti tik sąrašui papuošti“, - LŽ tvirtino politikė.

Kolegei pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė „darbietė“ Virginija Baltraitienė. Ji pažymėjo, kad būtina išgyvendinti įsivyraujančią praktiką, kai rinkėjams siūloma balsuoti už vienus kandidatus, o realiai į savivaldybių tarybas patenka visai kiti asmenys. Tačiau V. Baltraitienė abejojo, ar parlamentas palaimins naująjį siūlymą.

Ribotų pasirinkimą

Po praėjusių rinkimų į vietos savivaldybių tarybas beveik visose šalies savivaldybėse buvo išrinktų, bet mandatų atsisakiusių tarybos narių. Pavyzdžiui, prieš pirmąjį Utenos rajono tarybos posėdį tai padarė 8 iš 25 išrinktų tarybos narių.

Rekordą pasiekė Ignalinos politikai - iš 21 išrinkto tarybos nario 14 politikų iškart atsisakė mandatų. Visi jie – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai. Kaip LŽ aiškino šios partijos narius į rinkimus tuomet vedęs Bronis Ropė, savivaldos rinkimuose žmonės balsuoja ne už atskirus kandidatus, o už jų sąrašus. Anot jo, apsispręsti, ar atsisakyti mandato, išrinktieji gali tik tuomet, kai paaiškėja galutiniai rezultatai ir susitariama su kitomis partijomis dėl darbo taryboje.

„Gali atsitikti ir taip, kad partija, gavusi 12 mandatų iš 25, liks opozicijoje. Todėl ne visi išrinktieji nori tapti tarybos nariais. Nereikia užkirsti kelio jų pasirinkimui“, - aiškino B. Ropė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"