TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rengiamasi klibinti direktorių kėdes

2014 02 26 6:00
Skaičiuojama, kad pasikeitusi vadovų priėmimo į pareigas tvarka palies apie 3 tūkst. biudžetinių įstaigų vadovų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Mokyklų, darželių, socialinės globos įstaigų, kultūros centrų ir kitų biudžetinių įstaigų vadovams ateina neramūs laikai. Visiems jiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo nustatyti vienodas ketverių metų kadencijas ir kasmet įvertinti jų veiklą. Vadovai baiminasi, kad jų skyrimas eiti pareigas taps priklausomas ir nuo valdžios kadencijų.

Politikai ir viešojo administravimo ekspertai pritaria SADM iniciatyvai, jie laikosi nuomonės, kad ilgamečiai ir nejudinami biudžetinių įstaigų vadovai savo postuose apkerpėja. Tačiau minimų įstaigų vadovai įtaria, kad nauja skyrimo tvarka eiti vadovaujamas pareigas biudžetinėse įstaigose tik atvers kelią politikų proteguojamiems asmenims.

Vadovai bus verčiami tobulėti

„Įstaigų veiklos rezultatai daugiausia priklauso nuo jų vadovų profesionalumo ir lyderystės kompetencijų, gebėjimų sutelkti ir motyvuoti darbuotojus siekti tikslų, aiškiai skleisti įstaigos misiją“, - tvirtino SADM atstovai. Tam esą būtina aiški ir kryptinga vadovų valdymo politika, skirta nuolatinei lyderių paieškai ir jų ugdymui.

Teikiamo Biudžetinių įstaigų įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad viešajame sektoriuje vadovų atranka, kaita bei veiklos vertinimas yra skirtingi. Pavyzdžiui, kadencijos nustatytos Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovams (jie pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi ketverių metų kadencijas iš eilės), taip pat sveikatos priežiūros įstaigų vadovams. Tačiau kitų biudžetinių įstaigų, kurios nevykdo viešojo administravimo funkcijų – mokyklų, socialinės globos įstaigų, kultūros centrų, vadovams nėra nustatytos nei kadencijos, nei privalomas jų kasmetinis veiklos vertinimas.

Todėl siūloma, kad visų biudžetinių įstaigų vadovams kasmet būtų nustatomos metinės užduotys, apibrėžiami siektini rezultatai, o vadovų darbas – vertinamas. „Pagal įvairias vadybos teorijas, tikslų ir uždavinių nustatymas ir žinojimas, kad bus vertinami pasiekimai, suaktyvina ir nukreipia pastangas siekti tų tikslų ir taip gaunami geresni veiklos rezultatai“, - aiškino pataisų rengėjai.

Biudžetinės įstaigos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, veiklą siūloma vertinti labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai. Jeigu ne mažiau kaip pusė įstaigos vadovo veiklos vertinimų jo kadencijos metu bus geri arba labai geri, jis bus skiriamas naujai ketverių metų kadencijai. Kadencijų skaičius neribojamas. Tačiau įvertinus vadovo veiklą nepatenkinamai du kartus iš eilės, jo darbo sutartis nutraukiama, nemokant išeitinės kompensacijos. Skaičiuojama, kad pasikeitusi vadovų priėmimo į pareigas tvarka ir atsirasiantis jų veiklos vertinimas bus aktualus beveik 3 tūkst. biudžetinių įstaigų vadovų. Pritarus SADM siūlomoms pataisoms, keisis vadovų darbo sutarčių sąlygos – neterminuotos darbo sutartys turės būti pakeistos terminuotomis. Numatomas ir valstybės biudžeto lėšų poreikis, jeigu biudžetinių įstaigų vadovai nesutiks dirbti pakeistomis sąlygomis. Jeigu atsisakiusiųjų dirbti būtų 20 proc. (apie 600 vadovų), penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinėms kompensacijoms išmokėti, SAMD skaičiavimais, papildomai reikėtų apie 6 mln. litų.

Menkina pasitikėjimą vadovais

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentė, sostinės Viršuliškių mokyklos direktorė Ramutė Mečkauskienė skeptiškai vertina SADM siūlymus. „Nemanau, kad mokyklų vadovai bijotų metinio jų veiklos vertinimo, tačiau tai menkina pasitikėjimą švietimu, mokytojo prestižą, nes mokyklos direktorius taip pat yra pedagogas“, - LŽ tvirtino R.Mečkauskienė. Pedagogė pateikia švietimo srityje pasaulyje pirmaujančios Suomijos atvejį. Šios šalies švietimo sistemos sėkmės paslaptis esą mokyklų savarankiškumo stiprinimas ir pasitikėjimas pedagogais bei mokyklų vadovais. „Reikia jais pasitikėti ir mažiau politikuoti bandant pedagogus įsukti į politines intrigas. Mes nesame politinio pasitikėjimo darbuotojai, ir nereikia bandyti mūsų pritempti prie Seimo kadencijų“, - teigė R.Mečkauskienė.

Ji pažymi, kad vadovų kadencijų ir rotacijos klausimas atsiranda kaskart, kai susiformuoja nauja politinė dauguma. „Akivaizdu, kad politizuoti bandoma ir švietimą. Daugiau kaip 20 nepriklausomybės metų stebiu, su kokia politine partija ateina nauji mokyklų vadovai“, - pabrėžė LMVA prezidentė.

Kadencijos jau nustatytos

Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) vadovas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza stebisi SADM užmojais biudžetinių įstaigų vadovams nustatyti ketverių metų kadencijas. Jis primena, kad Seimas praėjusių metų pabaigoje priėmė Muziejų įstatymo pataisas, kuriose nurodyta, jog konkurso būdu muziejaus vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai. Naujos pataisos įsigalios jau nuo kovo 1-osios. „Išeina painiava, nes šios pataisos taip pat priimtos Bibliotekų, Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymuose“, - pažymėjo R.Balza. Jis tikina, kad muziejų vadovai ir dabar kasmet turi atsiskaityti bei pateikti metines ataskaitas muziejų steigėjams. Tačiau vadovų kaita, pasak R.Balzos, ne visada pasiteisina. „Muziejuje specialistui per trumpą laiką sunku atsiskleisti, nes nėra pakankamo finansavimo, o turintis vizijų naujas vadovas ne viską gali padaryti per trumpą laiką“, - pabrėžė LMA vadovas.

Vadovų pasipriešinimas neišvengiamas

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė „darbietė“ Virginija Baltraitienė palaiko SADM siūlymą, kad visoms biudžetinėms įstaigoms būtų suvienodintos vadovų kadencijos. Tačiau parlamentarė abejoja, ar tikslinga kasmet vertinti vadovų veiklą. „Kam tuomet reikia nustatyti ketverių metų kadenciją? Ji praranda savo prasmę. Juk jeigu žmogus blogai dirba, jį galima atleisti jau po dviejų nepatenkinamų veiklos įvertinimų“, - stebėjosi politikė.

Už biudžetinių įstaigų vadovų kaitą bei jų veiklos metinį atsiskaitymą pasisako ir konservatorius, viešojo administravimo ekspertas Kęstutis Masiulis. „Norėčiau pasidžiaugti, kad žengiamas teisingas žingsnis. Aišku, vadovai labai priešinsis, kai reikės atsiskaityti už darbo rezultatus“, - tvirtino Seimo narys.

Kai kurių dabartinių vadovų išreikšti nuogąstavimai, kad esą nauja vadovų skyrimo į pareigas tvarka bus politizuota, pasak K.Masiulio, nepagrįsti. „Ir iki šiol savivaldybėje pasikeitus valdantiesiems pradėdavo „byrėti“ nauji mokyklų ir ligoninių direktoriai... Dabar vadovas neteks politinio užnugario, nes jam reikės siekti rezultato, jis turės labai aiškų sąrašą darbų, kuriuos turės įvykdyti“, - pabrėžė jis.

Pasaulinės tendencijos

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo administravimo instituto direktorius Vainius Smalskys teigia, kad SADM parengtos pataisos nėra naujovė. „Tai - pasaulinė tendencija, ateinanti iš anglosaksų kraštų“, - pažymėjo jis. Daugelyje šalių, pasak V.Smalskio, panašios nuostatos skiriant vadovus taikomos tiek valstybės tarnyboje, tiek visame viešajame sektoriuje.

„Ateityje ketinama sukurti platesnę struktūrą, kad visi žmonės, dirbantys viešajame sektoriuje, turėtų tokias pačias garantijas kaip ir valstybės tarnautojai“, - savo įžvalgomis apie viešojo sektoriaus reformas dalijosi MRU mokslininkas. Taip pat V.Smalskys pripažįsta, kad žmogus, ilgai einantis tas pačias pareigas, sustabarėja, todėl esą vadovų kaita reikalinga. „Tokios naujovės būtų geros, nes vadovai per ilgus metus apauga įvairiais interesais, o tai juos galbūt šiek tiek sukrėstų“, - teigė jis.

SADM parengtoms Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisoms dar turės pritarti ir Vyriausybė, ir Seimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"