TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Renkamus asmenis siūlo ištraukti į dienos šviesą

2015 05 25 6:00
Pasak Sergejaus Muravjovo, didinti politikų, valstybės tarnautojų veiklos skaidrumą reikėtų kitokiomis priemonėmis. LŽ archyvo nuotrauka

Siūloma įteisinti, kad renkant šalies prezidentą, Seimo narius, Europos Parlamento (EP) narius, savivaldybių merus, rinkėjams būtų prieinama apie juos surinkta kriminalinės žvalgybos informacija.

Tačiau tiek politologai, tiek ir politikai abejoja, kad tokį sumanymą būtų įmanoma įgyvendinti, kad jis neprieštarautų žmogaus teisėms. "Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas abejoja, ar žvalgybinės ir operatyvinės informacijos viešinimas būtų būtent tas žingsnis, kuris padėtų padaryti efektyvesnę kovą su korupcija.

Siekia skaidrumo

Nuostatą, kad informacija apie renkamus asmenis būtų teikiama viešam visuomenės vertinimui, įstatymu siūlo įteisinti parlamentaras Remigijus Žemaitaitis. Korupcijos prevencijos įstatymo pataisose numatoma, kad kriminalinės žvalgybos informacija būtų renkama, tikrinama ir teikiama ne tik apie skiriamus asmenis į valstybės ar savivaldybės įstaigas ar įmones, kaip yra dabar, bet ir apie visuotiniu rinkimų būdu tautos renkamus asmenis – prezidentą, Seimo narius, EP narius, savivaldybių merus. Surinkta informacija turėtų būti pateikiama viešam visuomenės vertinimui.

„Šiuo metu kriminalinės žvalgybos informacija yra renkama ir teikiama tik apie tuos asmenis, kurie į pareigas yra skiriami, o apie asmenis, kurie į pareigas yra renkami visuotinių rinkimų metu, informacija nėra renkama, viešinama ir neteikiama niekieno įvertinimui. Dėl to į pareigas skiriami ir į pareigas renkami asmenys atsiduria nelygiavertėje padėtyje“, - teigdamas pataisas aiškino R. Žemaitaitis.

Todėl, anot jo, priėmus pataisas būtų suteikiamas aiškumas ir tikrumas visuomenei apie visuotinių rinkimų metu jos renkamus asmenis į svarbias pareigas, užtikrinama korupcijos prevencija aukštesniajame politiniame lygmenyje. Tad į valstybinius postus būtų renkami tik patikimi, sąžiningi ir nepriekaištingos reputacijos asmenys ir neliktų galimybių juos užimti prieštaringos reputacijos asmenims.

Vien norų neužtenka

Apie R. Žemaitaičio siūlomas Korupcijos prevencijos įstatymo pataisas sužinoję parlamentarai neslėpė abejonių jų pagrįstumu. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas LŽ teigė, jog pataisų autoriaus motyvas, kad informacija apie viešuosius asmenis visuomenei turėtų būti prieinama labiau nei dabar, suprantamas. Tačiau už to slypi ir pavojų. „Tenka susidurti su atvejais, kai veikla, kuri nėra nei nusikalstama, nei prieštaraujanti įstatymams, viešumoje parodoma būtent kaip nusikalstama ir tampa politinių manipuliacijų objektu“, - tikino M. Adomėnas.

Kaip pavyzdį parlamentaras pateikė politiko susitikimą su kokiu nors verslininku. Nors jame galėjo būti aptariami tik kažkokie globalūs klausimai, tačiau pats susitikimas politinių oponentų gali būti įvairiai interpretuojamas. Todėl nuogąstauja, kad iš pažiūros nekaltos įstatymo pataisų detalės gali tapti politinio susidorojimo įrankiu. Tuo labiau, kad kriminalinė žvalgyba dažnai pateikia ne galutines išvadas, o tik sukauptą informaciją, tarp jų ir apie vykdomus tyrimus, kurie dar neaišku kaip baigsis. „Manau, kad tokios pataisos gali kirstis su žmogaus teisėmis į privatumą bei nekaltumo prezumpcijos įgyvendinimu“, - tikino M. Adomėnas.

Ilgametis parlamentaras, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras LŽ teigė, kad užmojai rinkti informaciją apie renkamus asmenis - politikus, kurių yra ne vienetai, o šimtai, kelia labai daug abejonių ir dėl kitų priežasčių. „Sunku įsivaizduoti, koks turėtų būti totalus informacijos rinkimas ir teikimas apie kiekvieną kandidatą. Ir, svarbiausia, kas tai pajėgtų padaryti?“, - retoriškai klausė parlamentaras, neslėpdamas, jog toks informacijos rinkimas pareikalautų ne tik didžiulių žmogiškųjų išteklių, bet ir didelių finansinių sąnaudų.

Demokratijos nepridės

Politologas Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr. Bernaras Ivanovas LŽ teigė abejojęs, ar bandymai įstatymuose apriboti rinkėjų teisę rinktis vieną ar kitą kandidatą, pasitarnautų demokratijos plėtrai Lietuvoje. Anot politologo, turėtų būti palikta teisė rinkėjams patiems spręsti. „Viešasis interesas tarsi ir diktuoja nuostatą, kad visuomenė turėtų žinoti savo herojus. Ir visi epizodai iš jų praeities neturėtų kelti jokių klausimų, nes kitaip jie gali būti kitų politikų naudojami politiniais tikslais, kaip buvo Dalios Grybauskaitės atveju“, - kalbėjo B. Ivanovas, pastebėdamas, kad paskleisti nepatikrintą informaciją galiama lengvai ir greitai, tačiau jos paneigimas ir žmogaus reputacijos atstatymas užtrunka kur kas ilgiau ir sunkiau.

„Manau, kad ir dabar netrūksta galimybių sužinoti visą informaciją apie renkamus žmones ir be tokio totalinio specialiųjų tarnybų sekimo, nes pataisos, manau tik įteisintų į politiką einančių žmonių šnipinėjimą, - tvirtino B. Ivanovas. Anot jo, R. Žemaitaičio siūlomos pataisos yra populistinės ir joms neturėtų būti pritariama Seime.

Abejonių, ar tikrai Korupcijos prevencijos įstatymo pataisos pasitarnautų korupcijos mažinimui šalyje neslėpė ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas. Pasak jo, didinti politikų, valstybės tarnautojų veiklos skaidrumą reikėtų kiek kitokiomis priemonėmis, pavyzdžiui, didinant jų veiklos viešumą. „Abejoju ar žvalgybinės ir operatyvinės informacijos viešinimas būtų tas žingsnis, kuris padėtų gerinti kovą su korupcija. Geriau būtų iš politikų pareikalauti didesnio jų veiklos atsiskaitingumo, kad atsiskaitytų išsamiai už visą savo veiklą. „Mūsų kolegos Briuselyje kaip tik šiuo metu rengia duomenų bazę, kurioje bus galima rasti duomenis: kada, kur ir su kuo buvo susitikę aukščiausio rango Europos Sąjungos politikai. Manau, kad tokią praktiką būtų galima įgyvendinti ir Lietuvoje“, - teigė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"