TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Renovacijos sėkmės ir nesėkmės: kai naudą gaudo katės

2016 06 13 8:37
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vilniaus Žirmūnų mikrorajoną garsina du greta stovintys sovietiniai blokiniai daugiabučiai. Vieno jų gyventojai beveik dešimtmetį džiaugiasi pavyzdingai renovuotu pastatu, o kito – jau kurį laiką pyksta. Nes jų namas dabar – nei šioks, nei toks: remontas tiesiog ėmė ir sustojo pusiaukelėje.

Sostinės Žirmūnų gatve važiuojantiems miestiečiams toks apdriskęs pastatas atrodo tarsi renovacijos antireklama.

Tačiau įklimpusi prieš 50 metų statyto daugiabučio renovacija – ledkalnio viršūnė. Šio namo gyventojai maždaug pusmetį taikstosi su bėdomis: išluptomis balkonų dalimis, pusiau sulopytu stogu, duobėmis prie laiptinių ir šiukšlėmis kieme. Apšiltinimui skirtą mineralinę vatą drasko katės ir plauna lietus. Renovacijos darbus pradėjusiai bendrovei „Orlista“ prieš porą mėnesių iškelta bankroto byla. Bet tokia situacija Lietuvoje – nebe pirma. Kodėl taip įvyksta? Aiškėja, kad problemų – virtinė.

Bankrutuoti neuždrausi

Pernai vasaros pabaigoje į panašią situaciją pakliuvo ir Klaipėdos miesto gyventojai, kai du Kretingos gatvės daugiabučius renovavusi bendrovė „Šilo statyba“ paskelbė bankrotą. Namai kurį laiką stovėjo be balkonų, nupjaustytais radiatoriais. Buvo skelbta, kad pinigų nesulaukiantys rangovai bandė išlupti ir išsivežti jau sudėtus naujus langus. Gyventojai skundėsi, kad darbai buvo atliekami bet kaip.

Valius Serbenta/LŽ archyvo nuotrauka

Aplinkos ministerijai pavaldžios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta „Lietuvos žinias“ tikino, kad daugiau tokių skaudžių atvejų Lietuvoje lyg ir nebūta. Jis lygina: sutarčių dėl renovacijos – 1800, o atvejų, kai renovaciją vykdžiusios įmonės bankrutavo – 2. „Ministro ar prezidento įsakymu įmonei bankrutuoti neuždrausi, – sakė jis. – Pirkimo metu įmonės parodė, kad turi pakankamai finansų, kvalifikacijos ir pajėgumų. Tai tikrai labai retas atvejis mūsų renovacijos istorijoje. Ateityje formuojant Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) katalogą bus atkreipiamas didesnis dėmesys į įmones, jis bus dažniau tikrinamos ar panašiai“.

V. Serbenta aiškina, kad problemų sukėlusios įmonės į CPO katalogą pateko kaip mokios ir atitinkančios keliamus reikalavimus. „Tačiau klausimas, kaip vėliau kontroliuojama. Gal turi būti koks nors patikros mechanizmas? Galėtų būti vieną kartą per metų ketvirtį tikrinamas įmonės mokumas. Jeigu su įmone pasirašoma sutartis trejų metų laikotarpiui, tikintis, kad ta įmonė per tą laikotarpį nepasikeis, kartais kitaip nutinka“, – vardija jis.

Reikalai juda pirmyn

Kita vertus, Žirmūnų gatvės daugiabučio problemos po truputį sprendžiasi: sutartis su namą renovavusia įmone „Orlista“ vienašališkai nutraukta, jau paaiškėjo, kas bus naujas rangovas. Tačiau Žirmūnų g. 5 daugiabučio namo bendrijos pirmininkė Birutė Galdikienė praėjusią savaitę sakė jau pavargusi visiems aiškinti, kas čia atsitiko. „Labai pyktis ima, atleiskite. Niekas nuo žiniasklaidos dėmesio nesikeičia“, – pradėjo pokalbį ji. – Namas jau keturis mėnesius stovi toks baisus, niekam nereikalingas... Viską patys turėjome išsikuopti, o rangovas nesąmones dėsto. „Orlista“ tik apie pinigus kalba, apie darbus nebuvo kalbama“.

Bendrijos pirmininkė situaciją aiškina paprastai: bendrovės atlikti darbai buvo nekokybiški, taigi buvo nuspręsta jų nepriimti ir bendrovei nemokėti. Bendrovės atstovas yra sakęs, kad nuo pernai spalio už darbus įmonė negavo nė vieno euro, nors darbų priėmimo perdavimo aktai buvo pateikti. Kalbama apie 280 tūkst. eurų.

Kaltina visus iš eilės

Šių metų balandžio pabaigoje paskelbta, kad Kauno statybos bendrovei „Orlista“ iškelta bankroto byla. Taip nusprendė Kauno apygardos teismas, atmetęs įmonės vadovo Kęstučio Gudyno prašymą pradėti restruktūrizavimo procesą ir tenkinęs bendrovių „Adma“ bei „Lemora“ prašymus dėl bankroto bylos kėlimo.

„Iš „Orlistos“ 2015 metų balanso ir 2016 metų kreditorių sąrašo nustačius, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 73,52 proc. viso jos turto, konstatuotina, kad ji yra nemoki, o jos finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, kas sudaro pagrindą atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą“, – rašoma teismo nutartyje. „Orlistos“ balanse nurodoma, kad praėjusiais metais ji turėjo turto už 1,03 mln. eurų, o įsipareigojimų – už 988 tūkst. eurų.

„Ir gyventojai įpykę, ir administratorius apkaltintas, ir pirmininkas. O kad problemos eina „iš viršaus“ – niekas nepamini. Gal įstatymai ne tokie. Kodėl į tuos konkursus įmonės pakliūna be jokio filtro – kas nori, kaip nori? Taip ir išėjo, kad pagal pigiausią kainą pirko. Ir gavosi pagal mažiausią kainą. Statė tokie darbininkai, kad nežinia, iš kokių pakraščių surinkti“, – kalbėjo B. Galdikienė.

Apie renovaciją šio daugiabučio gyventojai pradėjo svarstyti dar 2007 metais, kuomet buvo atnaujintas kaimynų pastatas. 1,5 mln. litų kainavusi Žirmūnų g. 3 blokinio namo renovacija Vilniuje buvo laikoma pavyzdiniu projektu.

Statybininkai turi receptą

Dalius Gedvilas/LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovo Daliaus Gedvilo gyventojų priekaištai statybininkams ir jų atrankos tvarkai nestebina. Jis sako, kad jau kuris laikas pati asociacija aiškinasi, kaip Lietuvoje pagaliau įgyvendinti išankstinio kvalifikavimo sistemą.

Pasak D. Gedvilo, tai reikštų tai, kad įmonės, kaip, tarkime, Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijos šalyse ar Austrijoje, būtų įtraukiamos į kvalifikuotųjų sąrašą. „Kaip specialistas turi savo CV, taip čia būtų įmonės CV su jos gebėjimais. Metus jau aiškinamės, kaip tai veikia. Tokios įmonės, apie kurias čia kalbama, tai yra atsitiktinės įmonės, realiai viešuose pirkimuose kitur, tarkime, Didžiojoje Britanijoje, nedalyvauja. Tokių atsitiktinių ar kokių „feniksų“ nėra, nes yra kvalifikuotųjų sąrašas“, – sakė jis.

Kita vertus, statybininkai susiduria su atsiskaitymų problema – jiems nemokama laiku. „Finansų trūkumas paguldo ne vieną įmonę ant menčių. Man, kaip asociacijos vadovui, teko tarpininkauti ir padėti vienai ar kitai įmonei atgauti pinigus iš užsakovų. Turėjau susitikimą ir su Aplinkos ministerijos, ir su Šiaulių banko vadovais“, – priminė D. Gedvilas. Jo manymu, įdiegus išankstinio kvalifikavimo sistemą ir sutvarkius finansavimo modelį, istorijų apie ūmai bankrutavusias didelius užsakymus vykdančias statybų bendroves nebeturėtume išgirsti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"