TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Restauruoti Sausio 13-osios kryžiai

2016 01 13 6:00
Restauruoti devyni kryžiai ir du rūpintojėliai dabar eksponuojami televizijos bokšte. Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo nuotraukos

Prieš 25 metus, po kruvinųjų 1991 metų Sausio 13-osios įvykių Vilniaus televizijos bokšto papėdėje spontaniškai susiformavo Kryžių kalnelis. Tačiau dėl oro sąlygų kalnelio rūpintojėliai ir kryžiai pamažu nyko. Dabar jie restauruoti ir įkurdinti pačiame bokšte – eksponuojami kaip muziejiniai pagarbos žuvusiesiems ir atminimo ženklai.

Kad kryžių ir rūpintojėlių (žinomas tik vieno jų autorius – Ipolitas Užkurnys) visiškai nesunaikintų laikas, dar 2014 metais Vyriausybės ir Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos iniciatyva jie buvo perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Jis juos restauravo.

Nuo kalnelio – į TV bokštą

Anot restauratorių, atvežti eksponatai buvo labai prastos būklės. Kadangi kryžiai ir rūpintojėliai ilgą stovėjo lauke, tiesiog įkasti į žemę, neapdorota mediena buvo sutrūnijusi, patamsėjusi, prisigėrusi drėgmės, suskilinėjusi, pažeista medžio kenkėjų ir pelėsių.

Du kryžiai buvo sulūžę, metalinės detalės – surūdijusios. Muziejaus restauravimo ceche kryžiai ir rūpintojėliai išdžiovinti, dezinfekuot, sutvirtinta sutrešusi mediena, užpildyti atsiradę plyšiai. Konservuotas ir metalinis kryžius bei kitų eksponatų metalinės detalės. Visi eksponatai padengti apsaugine danga ir nuo šiol eksponuojami Televizijos bokšte.

Praėjus 25 metams pirmojo Kryžių kalnelio kryžiai ir rūpintojėliai tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus eksponatais, primenančiais istorinį valstybės lūžį, bylojančiais apie nežinomų žmonių pagarbą žuvusiesiems. Šalia jų bokšte istorinius įvykius primena ir atnaujinta nuotraukų ekspozicija, ir nuolat besisukanti filmuota tų dienų kronika.

Nežinomo autoriaus rūpintojėlis po restauravimo.

Nauji kryžiai

Kalnelis neliko tuščias. Televizijos bokšto papėdėje 2014–2015 metais Vyriausybės lėšomis vietoj senųjų kryžių pastatyti nauji paminklai. Lietuvos liaudies kultūros centras organizavo naujų kryžių kūrimą. Atnaujintas Kryžių kalnelis pašventintas prieš metus. Tada čia pastatyti penki nauji paminklai.

Jie atspindi skirtingų Lietuvos regionų kryždirbystės tradicijas. Žemaitiškos koplytėlės ant žemės su Pietos skulptūra autorius – Steponas Kaminas iš Telšių, aukštaitiško koplytstulpio su Jėzaus Nazariečio skulptūra autorius – Adolfas Teresius iš Kauno rajono, tipišką dzūkišką kryžių su Kristaus kankinimo įrankiais ir Nukryžiavimo atvaizdu sukūrė Saulius Lampickas iš Alytaus, o meistro Rimanto Zinkevičiaus iš Ukmergės sukurta rūpintojėlio skulptūra liudija kryždirbystės tradicijų tąsą. Klemenso Lovčiko pastatytas kryžminis šv. Benedikto kryžius simbolizuoja ne tik pagarbą aukoms, bet ir prašymą apsaugoti Lietuvos laisvę grėsmių akivaizdoje.

Paminklų stogelius puošia tradicinių kalvių – Virgilijaus Mikučio iš Mažeikių, Ričardo Grekavičiaus iš Kauno, Sauliaus Kronio iš Panevėžio nukalti kryžiai.

Kryžių kalnelyje rymojęs nežinomo autoriaus rūpintojėlis buvo pradėjęs nykti.

Barikadų piešiniai

„1991 metais įvairaus amžiaus moksleiviai mokyklose piešė Sausio 13-osios tema. Iš įvairių jų užsiėmimų, konkursų prisikaupė daug piešinių. Nacionalinio muziejaus rinkiniuose dabar saugoma apie 6 tūkst. vaikų piešinių. Išlikę apie 40 piešinių nuo tuometės Aukščiausiosios Tarybos barikadų. Dalį tų piešinių nuo sausio 12 dienos eksponuojame muziejuje veikiančioje Laisvės gynėjų dienai atminti skirtoje parodoje „Sausio 13-oji Lietuvos vaikų piešiniuose“, – pasakojo muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Paroda veiks du mėnesius.

Kada ir kas pradėjo ant barikadų ir spygliuotos vielos kabinti transparantus, karikatūras, plakatus ir piešinius – sunku pasakyti. Tai vyko spontaniškai ir turėjo atbaidyti bei išgąsdinti priešą, o gynėjams suteikti stiprybės.

„Prie barikadų vyko daug akcijų – buvo smeigiami sovietiniai pasai, šaukimai į kariuomenę. Ant specialių stulpų daug kas sukabino savo sovietinius medalius, ordinus, kitus apdovanojimus. Žmonės įsirengė ir altorių su šventųjų paveikslais, kur buvo galima melstis, uždegti žvakutes. Vaikai į laužą sumėtė daug su karu susijusių žaislų, savo piešiniais nuklijavo betono blokus, apsaugines tvoras. Ne visi atšiaurios žiemos sąlygomis ne vieną mėnesį kaboję piešiniai išliko. Kiti saugomi muziejuje“, – pasakojo muziejaus atstovė ryšiams su visuomene Sonata Skuminaitė.

Aukų atminimui

Šiemet Vyriausybės lėšomis muziejus išleido knygelę „1991 metų Sausio 13-ajai atminti“. Joje – iliustruota istorinių įvykių kronika ir istoriko Antano Kulakausko apžvalga. Televizijos bokšto lankytojams Sausio 13-ąją primena muziejaus ką tik išleistas bukletas. Jame – žuvusiųjų portretai ir Justino Marcinkevičiaus kalba, pasakyta 1991 metų sausio 16 dieną Katedros aikštėje atsisveikinant su žuvusiaisiais:

Ipolito Užkurnio 25 metus Kryžių kalnelyje prie TV bokšto stovėjęs ką tik restauruotas stogastulpis su rūpintojėliu.

„Prieš daugelį metų čia stovėjo didžiojo kunigaikščio Vytauto karstas. Dabar čia guli mūsų vaikai, ir mes apraudam jų žūtį, suprasdami, kad jie jau priklauso istorijai, kad jie dabar šildosi sužvarbusias rankas prie Amžinosios ugnies kartu su didžiaisiais mūsų tautos vyrais. Lietuva pasilenkia prie jų ir užkloja juos amžina laisve. Tai pirmieji tikrai laisvi Respublikos piliečiai ir pirmosios mūsų Nepriklausomybės aukos.

Pasaulis mato – pasiekta smurto ir žiaurumo viršūnė: nužudyti, tankų vikšrais sutraiškyti beginkliai žmonės, kurie niekam negrasino, niekam nekėlė jokio pavojaus. Savo rankomis jie laikė apglėbę ne svetimą, ne užgrobtą, o SAVO žemę, jų akys buvo pakeltos į SAVO dangų, o į automatų šūvius jie atsakė skanduodami: „Lie-tu-va!“ Jie ir krito su šiuo žodžiu lūpose, nunešdami jį prie Dievo kojų. Nedidelė Lietuva šiomis dienomis tapo vėl didelė. Ją iškėlė ir išaukštino žuvusiųjų didvyriškumas, dvasios tvirtybė, laisvės meilė. O Lietuva iškelia ir išaukština savo gynėjus, dar sykį patvirtina, kad nemirtingumą ir amžiną šlovę suteikia tiktai Tėvynė.

Ne keršto šaukiasi mūsų širdys. Teisingumo šaukiasi, jeigu jis dar yra šiame pasaulyje. Žmogiškumo, jeigu jis dar visiškai nesutryptas. Tegu žino Nepriklausomybės priešai, kad savo tikėjime ir kovoje mes dar labiau sutvirtėjome, nes mūsų žuvusieji niekada neapleidžia mūsų, jie pasilieka kartu su mumis, jie paremia ne tik mus, jie paremia laisvę, teisingumą, demokratiją, visuotinius tiesos ir humanizmo principus. Sakau, kokie mes stiprūs, kai mano ranka tavo rankoje, o tavo ranka – jo rankoje. Šitoje visą Lietuvą apkabinusioje rankų grandinėje amžnai jausime ir jų, žuvusiųjų, rankas, jie stovės kartu su mumis, kaip sausio 13-osios naktį, prieš tankus ir automatus, prieš tamsą ir smurtą, prieš begėdišką melą ir šmeižtą. Mūsų nepriklausomybės augalas gausiai palaistytas šventu jos gynėjų krauju. Amžinam gyvenimui ant Lietuvos patekėjo jų širdys. Gyvensime ir kovosime jų šviesoje.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"