TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Retas eksperimentas: atgaivinti ežerą

2007 01 15 0:00
Metus mosavę kaušais, ekskavatoriai iškuopė iš Talšos ežero pakrantės daugybę sunkiaisiais metalais ir kitokiais teršalais užteršto dumblo.
LŽ archyvo nuotrauka

Saulės miesto vadovai ne iš karto ryžosi prikelti antrajam gyvenimui Talšos ežerą, tačiau dabar to nesigaili. Artimiausiais metais jo pakrantės gali tapti populiaria vieta ne vien šiauliečiams.

Šiauliuose jau treti metai vyksta retas Lietuvoje eksperimentas - bandoma išvalyti iš viduryje miesto telkšančio Talšos ežero teršalus, kurie jame susikaupė per daugelį metų. Skeptikai tai vadina pinigų išmetimu į balą, optimistai neabejoja, kad po šių darbų ligi tol per karščius dvokęs ežeras taps poilsiautojų džiaugsmu.

Užleistas darbas

Apvalyti ežerą - nelengvas, nepigus ir gana rizikingas darbas. Tikriausiai todėl mūsų šalyje nedaug tėra vandens telkinių, kurių vandenį būtų ryžtasi apvalyti. Sovietmečiu teršalai buvo valyti tik iš keleto ežerų - Druskonio Druskininkuose, Mergelių akių (Varėnos r.), Lėno (Ukmergės r.), taip pat pašvarinta toji Masčio ežero dalis, kuri prigludusi prie Telšių miesto.

Atkūrus nepriklausomybę, apvalyta tik keletas mažyčių ežerėlių - Akies, Vainiekaus ir Paežerėlių (Trakų r.), Aukšlinio (Ignalinos r.), Kastinio (Varėnos r.). Tik pastarasis ežeras yra valstybės ir jo valymą organizavo savivaldybė, o kiti ežerai - privatūs ir už jų valymą sumokėjo šių vandens telkinių šeimininkai. Antai Akies ir Vainiekaus ežerėliai priklauso prieštaringos reputacijos verslininkui Jurijui Borisovui.

Tapo dvokiančia bala

Patyręs vandentvarkos specialistas, Lietuvos žemės ūkio akademijos Vandentvarkos katedros docentas Antanas Ciūnys išdavė paslaptį, kad Šiaulių miesto vadovus nebuvo lengva prikalbinti ryžtis valyti Talšos ežerą. Tačiau dabar Šiaulių meras Vytautas Juškus jau nesigaili dėl tokio sprendimo ir nebeabejoja šio darbo sėkme.

"Šiauliečiai turės kur pailsėti, paplaukioti, pameškerioti",- dėstė LŽ miesto vadovas ir pajuokavo, jog gal ir pats neatsispirs pagundai pamerkti skaidriame Talšos vandenyje plūdę, nors nėra prisiekęs meškeriotojas.

Talšos (arba kaip dabar neretai rašoma - Telkšos) ežeras tyso pačiame Šiaulių viduryje. Jo plotas - 56 hektarai, vidutinis gylis - pusketvirto metro, giliausia vieta - 8,2 metro. Netoli jo telkšo gerokai mažesnis Ginkūnų ežeras. Gamtininkai neabejoja, kad senovėje šioje vietoje buvęs vienas vandens telkinys. Dabar Talšą ir Ginkūnus jungia Kulpės upelis, kuris už Šiaulių įteka į Mūšos upę.

Ne vienam šiauliečiui Talša kadaise buvo ir pragyvenimo šaltinis, ir poilsio vieta - šiame ežere jie žvejodavę, skalbdavę, maudydavęsi. Dar ir dabar kur buvę kur nebuvę miestiečiai traukia prie Talšos ar bent pravažiuodami pažvelgia ton pusėn, kad akys "atsigautų".

Tačiau artima didelio miesto kaimynystė šiam ežerui neišėjo į naudą, juo labiau, kad jis telkšo įduboje. Pastaraisiais dešimtmečiais Talšą teršė netoli jo pastatytas avalynės fabrikas "Elnias" ir kitos pramonės gamyklos. "Elnias" jau seniai bankrutavo ir ežero nebenuodija, tačiau, patyrusio Šiaulių gamtosaugininko Kastyčio Žechavičiaus nuomone, dar daugiau žalos Talša patyrė dėl to, kad į ją subėgdavo nevalytas miesto lietaus kanalizacijos vanduo.

Dalis teršalų patekdavo ir iš greta ežero įsikūrusio Kalniuko mikrorajono - daugelis privačių namų savininkų buitines nuotekas ligi šiol kaupia paprastose duobėse, iš kur dalis srutų pasiekia ežerą.

Pastaraisiais metais jau nedaug žvejų ryždavosi meškerioti Talšos ežere.

Už europines lėšas

Parengus ežero valymo ir pakrančių tvarkymo projektą, Šiaulių savivaldybei užpernai pavyko gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pirmąją dalį lėšų - 425,2 tūkst. litų. 2005 metų rugsėjo pradžioje prie ežero atžlegėjęs akcinės bendrovės "Šiaulių melioracija" ekskavatorius iš ežero dugno iškabino pirmąjį kaušą dvokiančio dumblo.

Šitaip, metras po metro, iki praėjusio rudens buvo iškuopti teršalai dešimties metrų pakrantėje. Dumblą melioratoriai pylė čia pat ant kranto, o kai jis išdžiūvo - išlygino ir užsėjo žole.

Neseniai savivaldybė gavo dar 2 milijonus litų europinių lėšų, tad buvo surengtas konkursas antrajam Talšos ežero tvarkymo etapui. "Per jį dumblas bus kuopiamas žemsiurbe atokiau nuo kranto, kur nepasiekė ekskavatoriai", - pasakojo Šiaulių miesto savivaldybės aplinkos skyriaus vedėjas Romaldas Šemeta. Darbus tikimasi baigti 2008 metais. "Kitą rudenį Talšos vanduo jau bus skaidrus", - pranašauja Šemeta.

Irkluotojų viltys

Vandentvarkos specialistai siūlė pasinaudoti proga ir praplatinti 300 metrų ilgio Kulpės upelį tarp Talšos ir Ginkūnų, kuris jau paverstas kanalu. Tam entuziastingai pritarė sportininkai, mat tokiu atveju Šiauliai taptų bene vienintele vieta Lietuvoje, kur galima būtų rengti net tarptautinio lygio irklavimo varžybas.

Tam reikia 2 kilometrų vandens trasos, o Talšos ežero ilgis - tik pusantro kilometro. Šiaip jau Talša puikiai tinka irkluotojams - žemumoje plytinčio ežero nepasiekia stiprūs vėjai, todėl jo vanduo dažniausiai būna ramus.

Mero svajonė

Tačiau tokiai pertvarkai kol kas priešinasi vietos gamtininkai, mat nendrynuose tarp ežerų peri didieji baubliai - reti, seniai į šalies Raudonąją knygą įrašyti paukščiai. Bijomasi, kad praplatinus kanalą jie išnyks.

Gamtos sergėtojų oponentai įrodinėja, jog švariu ilgesniu ežeru paukščiai tik apsidžiaugtų, o apie žmones ką ir kalbėti - Šiauliai taptų akademinio irklavimo centru Lietuvoje. "Dalį kanalo praplatinsime, bet ne visą. Užteks ir sportininkams, ir paukščiams", - sako miesto savivaldybės aplinkos skyriaus vedėjas Šemeta.

Tačiau meras Juškus neabejoja, jog dar šiemet kanalo bus iškasta tiek, kiek reikia, kad Šiauliai taptų šalies irkluotojų sostine. "Būtų kvailystė praleisti tokią gerą progą. O tą paukštelį perkelsime į kitą vietą", - juokavo Šiaulių vadovas.

Pasak jo, po kurio laiko prie ežero duris atvers ir didelis sporto kompleksas. Skaidrus ežero vanduo, smėlio paplūdimiai, šalia ežero žaliuojantis Talšos parkas, jau įrengtas ekologinis takas trauks prie

Talšos daugybę ne tik šiauliečių, bet ir miesto svečių.

Šiai svajonei įgyvendinti trūksta jau nedaug - tik beveik milijono litų, mat antrasis ežero valymo etapas kainuos beveik tris milijonus.

Įžvalgieji skuba

Savivaldybė jau užsakė parengti ir Kalnelio mikrorajono centralizuoto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sistemos projektą. Jį įgyvendinus teršalų į ežerą pateks dar mažiau. "Šiuo metu tame mikrorajone dauguma namų - seni, sukrypę, aplūžę. Greitai tas vaizdas pasikeis, nes toji miesto vieta taps prestižinė. Jau dabar gudriausieji Šiaulių turtuoliai statosi namus Kalnelyje", - kalbėjo savivaldybės ekologas Šemeta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"