TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Reveransai buvusio teisėjo sūnėnui

2012 08 31 7:36
Romo Jurgaičio nuotraukos/A.Ramelis (nuotraukoje), LŽ paklaustas, ar Seimo narys K.Ramelis - jo dėdė, tepasakė: "Nekomentuosiu."

Dukart atleistas iš darbo, dukart teismų į jį grąžintas. Tokia patirtis papildė su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba besibylinėjančio Arvydo Ramelio biografiją. Įdomiausia, kad jis grąžintas į pareigas, kurios yra teisėtai panaikintos.

2010 metų spalį Vyriausybė nutarė optimizuoti įstaigų prie ministerijų veiklą, tad jose buvo imtasi kadrinių pertvarkymų. Sveikatos apsaugos ministras Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (toliau - Akreditavimo tarnybos) vadovui Juozui Galdikui nurodė panaikinti vieną iš dviejų direktoriaus pavaduotojų etatų, o skyrius suformuoti taip, kad juose būtų ne mažiau kaip penkios pareigybės. Tam reikėjo pakeisti Akreditavimo tarnybos struktūrą.

Įsakymą apskundė

Per reformą darbo neteko tik A.Ramelis - vadovybės atstovas kokybei (direktoriaus pavaduotojas). Į šias pareigas jis buvo paskirtas, kai atsistatydino iš tuomečio sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos patarėjo pareigų. Dar anksčiau A.Ramelis patarinėjo tuomečiam Seimo nariui Manfredui Žymantui. A.Ramelio etatas Akreditavimo tarnyboje buvo panaikintas motyvuojant tuo, kad jo atliekamos funkcijos - kokybės valdymo sistemos priežiūra - turi būti perduotos skyrių vadovams.

A.Ramelis nesutiko su tokiu J.Galdiko įsakymu ir apskundė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT) teigdamas, kad, reformavus Akreditavimo tarnybą ir panaikinus jo pareigybę, pačioje tarnyboje etatų nesumažėjo.

LŽ kalbintas J.Galdikas tikino, kad reformuojant tarnybą buvo įsteigtos trys naujos pareigos. Jos iš dalies atitiko A.Ramelio išsilavinimą ir kategoriją. "Tačiau į šias pareigybes buvo perkeltos kitos darbuotojos, kurios pagal ankstesnius pareigybės aprašymus vykdė tas pačias funkcijas. Jos turėjo įgūdžių, gebėjimų šioms funkcijoms atlikti ir analogišką darbo patirtį", - motyvus, kodėl viena iš trijų naujų pareigybių nebuvo pasiūlyta A.Rameliui, vardijo Akreditavimo tarnybos direktorius.

Į nebeegzistuojančias pareigas Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje A.Ramelis buvo grąžintas dukart.

Skirtingi sprendimai

A.Ramelis teismui teigė, kad jo kompetencija ir išsilavinimas leidžia jam dirbti ne tik pagal vieną iš trijų naujai įsteigtų, bet ir Medicinos technologijų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę. Tačiau paaiškėjo, kad A.Ramelis turi tik sveikatos priežiūros organizavimo ir administravimo gydytojo kvalifikaciją, o tai akivaizdžiai neatitiko specialiųjų išsilavinimo reikalavimų. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš kitų trijų nurodytų pareigybių galėjo pretenduoti tik į vieną - jo ir kitos tarnybos darbuotojos išsilavinimas buvo tapatus.

Ginčą, kam - A.Rameliui ar kitai darbuotojai - turėjo būti siūloma naujai įsteigta pareigybė, VAAT nagrinėjo remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT), Aukščiausiojo Teismo (AT) ir AT senato nagrinėtomis darbo ginčų bylomis. AT dar 2005 metais vienoje nutartyje išaiškino, kad darbuotojo kvalifikacija suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis, jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis. Kvalifikacija nėra tapati išsilavinimui, nes jis yra tik vienas kriterijų. Teismų taip pat išaiškinta, kad Darbo kodekse minima sąvoka "specialybė" apima ir sąvoką "pareigos". Tad sprendžiant darbo ginčą pirmenybė teikiama ne tik tos pačios specialybės, bet ir tas pačias pareigas einantiems darbuotojams.

Kitaip tariant, VAAT, remdamasis teismų praktika, konstatavo, kad pirmenybę gauti naujas pareigybes turėjo kitos darbuotojos, nes jų praktiniai įgūdžiai, patirtis buvo didesnė nei A.Ramelio, nors šis Akreditavimo tarnyboje ėjo aukštesnes pareigas.

Bylą pirmos instancijos teisme pralaimėjęs A.Ramelis pasiskundė LVAT. Skandale dėl melavimo prezidentui Valdui Adamkui pagarsėjusio teisėjo Stasio Gagio vadovaujama teisėjų kolegija pernai lapkritį panaikino VAAT sprendimą ir priėmė naują. LVAT pripažino, kad Akreditavimo tarnybos struktūra pakeista ir direktoriaus pavaduotojo etatas panaikintas teisėtai. Tačiau šis teismas nesutiko, kad A.Ramelis neturėjo pirmenybės gauti vienos iš trijų naujai įsteigtų pareigybių.  

Tokia išvada grindžiama keistais, net prieštaringais argumentais. Teisėjų kolegijos manymu, pirmos instancijos teismo išvada, kad A.Ramelis neturi reikiamo išsilavinimo, yra nepagrįsta, nes jo išsilavinimas biomedicinos mokslų srityje atitinka pareigybės reikalavimus dėl išsilavinimo krypties. Tačiau VAAT to ir neneigė - remiantis teismų praktika buvo teigiama, kad A.Ramelis neatitinka būtent pareigybei keliamos kvalifikacijos. Juk kvalifikacija, kaip 2005 metais išaiškino AT, nėra tapati išsilavinimui. Motyvų, kodėl nesirėmė jau seniai darbo ginčų bylose taikoma praktika, LVAT nenurodė. Gal šiam teismui AT - ne autoritetas? LVAT surado ir dar vieną motyvą A.Ramelio naudai - Akreditavimo tarnyboje jis dirbo metais ilgiau nei kita specialistė, paskirta į ginčo objektu tapusias pareigas.

J.Galdikas negali atsistebėti teismų sprendimais.

Teisinis absurdas?

LVAT nusprendė grąžinti A.Ramelį į darbą - panaikino Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymą dėl pavaldinio atleidimo ir grąžino pareiškėją į vadovybės atstovo kokybei (direktoriaus pavaduotojo) pareigas. Pareigas, kurios buvo panaikintos, to paties teismo teigimu, teisėtai. Be to, A.Rameliui už priverstinės pravaikštos laiką - beveik aštuonis mėnesius - iš Akreditavimo tarnybos buvo priteista daugiau kaip 34 tūkst. litų.

"Vadovybės atstovo kokybei pareigybės, į kurią buvo grąžintas A.Ramelis, tarnyboje nebėra. Ginčų dėl to nebuvo. Kaip tokiu atveju įvykdyti teismo sprendimą? - stebėjosi J.Galdikas. - Sakykime, skrydžių bendrovė reorganizuojama į vežimo automobiliais. Logiška, kad po reorganizacijos darbą galima siūlyti tiems, kurie turi tam tikros kategorijos vairuotojų, o ne lakūnų kvalifikaciją. Šiuo atveju išeitų, kad, norėdamas įvykdyti teismo sprendimą, reorganizuotos bendrovės vadovas privalėtų pirkti lėktuvą, kuriuo skraidytų pareiškėjas."

J.Galdikas pabrėžė tokio teismo sprendimo kitaip nei "nonsensu" negalintis pavadinti. Tarnybos vadovui užkliuvo ir LVAT nurodymas A.Rameliui išmokėti negautą darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą. "Kodėl teismas liepia sumokėti už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, nors puikiai žino, kad jam buvo išmokėta išeitinė išmoka? Kodėl teismas išmokos sumos neatėmė iš visos sumos?" - klausė J.Galdikas.

Šis rebusas bent iš dalies buvo išspręstas. Šių metų gegužę VAAT patenkino Akreditavimo tarnybos prašymą ir iš A.Ramelio priteisė beveik 7 tūkst. litų, įgytų be teisinio pagrindo. Prieš tai paprašytas savanoriškai grąžinti permoką, A.Ramelis tai daryti atsisakė.

Vykdant keistą LVAT sprendimą A.Ramelis buvo įdarbintas Akreditavimo tarnyboje. Sveikatos apsaugos ministerija reorganizuotoje tarnyboje įsteigė tą patį vadovybės atstovo kokybei (direktoriaus pavaduotojo) etatą. Šias pareigas A.Ramelis pradėjo eiti praėjusių metų gruodžio pabaigoje.

Teismų maratonas - antrąkart

Šių metų pradžioje Akreditavimo tarnyba sveikatos ministro įsakymu vėl buvo reformuota. Šįkart prie jos prijungta Valstybinio medicininio audito inspekcija (VMAI). Naujojoje struktūroje, kurią taip pat patvirtino ministras, vėl nebeliko direktoriaus pavaduotojo kokybei, buvo paliktas tik vienas pavaduotojas, tačiau atsirado du nauji skyriai. Sveikatos apsaugos ministras įsakymu Akreditavimo tarnybos vadovui nurodė, kad naujos pareigybės pirmiausia turėtų būti siūlomos VMAI darbuotojams.

Vadovauti vienam skyriui buvo paskirtas vienas direktoriaus pavaduotojų pagal kuravimo sritį. Kitas laisvas pareigas teko pasiūlyti VMAI direktoriaus pavaduotojai Ramunei Vaitkevičienei, tuo metu buvusiai vaiko auginimo atostogose. Moteris buvo automatiškai perkelta į naujas pareigas. Likusios laisvos pareigos buvo pasiūlytos kitiems VMAI darbuotojams, o vėliau siūlomos kitiems darbuotojams, kurių etatai buvo panaikinti.

Kadangi A.Ramelis, J.Galdiko teigimu, neatitiko nė vieno laisvoms pareigoms keliamų specialiųjų reikalavimų, jam jos nebuvo pasiūlytos. A.Ramelis buvo įspėtas apie atleidimą ir po dviejų mėnesių su juo atsisveikinta išmokant išeitinę išmoką.

A.Ramelis šį Akreditavimo tarnybos vadovo sprendimą apskundė teismui. Ginčas dar tik įpusėjęs - pirmos instancijos teismas priėmė A.Rameliui palankų sprendimą. Šįkart VAAT sprendimas analogiškas ankstesniam LVAT sprendimui - atleistasis grąžinamas į nesančias - vadovybės atstovo kokybei (direktoriaus pavaduotojo) pareigas. Už priverstinės pravaikštos laiką jam priteisiama daugiau kaip 13 tūkst. litų. Pagrindinis VAAT motyvas - A.Rameliui reorganizuotoje tarnyboje nebuvo pasiūlytos jokios pareigos. Šį ginčą nagrinėjo teisėja Liudmila Zaborovska, kuri neseniai buvo priversta nusišalinti nuo vienos darbo ginčų bylos nagrinėjimo, kai paaiškėjo, kad dar nepasibaigus teisiniams ginčams ji pradėjo rašyti sprendimą.

"Kaip galima siūlyti pareigas, jei asmuo neatitinka joms keliamų reikalavimų? Ką daryti su žmogumi, grąžintu į darbą, jei darbo jam nebeliko? Atlyginimą mokėti vien už atėjimą į darbą ar trečiąsyk naikinti nereikalingą etatą? Ir - trečiąkart į teismų jūrą?" - stebėjosi J.Galdikas.

Mįslingi nutylėjimai

"Ar Konstantas Ramelis - jūsų dėdė?" - LŽ paklausė A.Ramelio.

"Nekomentuosiu", - nuskambėjo trumpas jo atsakymas. K.Ramelis - Seimo narys, buvęs ilgametis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

"Straipsnis bus blogas. Nenoriu viešai kalbėti. Nieko bloga nepadariau. Kadangi vyksta teisminis ginčas, negaliu komentuoti. Išjunkite diktofoną, tada jums papasakosiu. Jei reikės, pateiksiu informacijos. Neturiu kuo įrašyti pokalbio, negalėsiu pasitikrinti, ar teisingai perteikėte mano žodžius. Jūs turėsite įrodymų, o aš negalėsiu jų paneigti", - aiškino A.Ramelis.

Jis prakalbo tik išjungus diktofoną. Tačiau tik apie teismus. Paklaustas, ar tarp jo ir J.Galdiko bus perbėgusi juoda katė, A.Ramelis tai neigė. Esą būta dalykinių, pagarba paremtų santykių. Vis dėlto A.Ramelis prasitarė, kad šiokių tokių konfliktų būta.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pernai nustatė, kad A.Rameliui Akreditavimo tarnyboje buvo sudarytos blogesnės sąlygos, palyginti su lygiavertes pareigas einančia kita tarnybos direktoriaus pavaduotoja. Ką tai reiškia, A.Ramelis nepanoro detalizuoti. LŽ duomenimis, tuomet A.Ramelis kontrolieriams pasiskundė turintis mažesnį kabinetą negu kita pavaduotoja.

Konsultacijų neteikia

Teismų sistemoje įprasta nekomentuoti konkrečių sprendimų ir jų motyvų. Tad LŽ paprašė LVAT vyriausiosios specialistės Neringos Lukoševičienės tarpininkauti, kad būtų galima gauti šio teismo pirmininko Ričardo Piličiausko komentarą į abstrakčius klausimus. Teismo atstovė tai padaryti pažadėjo.

LŽ paprašė, kad R.Piličiauskas argumentuotai išaiškintų teismų priimtus tokio pobūdžio sprendimus: "Teismas panaikino tarnybos vadovo įsakymą (dėl atleidimo iš darbo), ir X grąžinamas į pareigas, jam priteisiama išmoka už priverstinę pravaikštą. Teismas pripažino, kad X pareigybė panaikinta teisėtai, tačiau drauge teismas konstatavo, kad jis atleistas neteisėtai, mat jam nebuvo siūloma naujų pareigų. Jei, teismų manymu, pareigybė panaikinta teisėtai, kaip suprasti sprendimą X grąžinti į tas pačias pareigas? X buvo atleistas iš darbo išmokant jam kompensaciją. Teismai, grąžinę tarnautoją į darbą, priteisė tarnybai išmokėti už priverstinės pravaikštos laiką. Taigi jis gauna ne tik atlyginimą už priverstinę pravaikštą, bet ir išeitinę pašalpą. Ar tai nėra nonsensas?"

N.Lukoševičienė atsiuntė tokį abstraktų atsakymą: "Kokį sprendimą teismas priima, priklauso nuo pažeistų žmogaus teisių pobūdžio ir nuo konkrečioje byloje esančių aplinkybių, kurioms esant ir buvo pažeistos asmenų teisės, t. y. kiekviena byla yra individuali. Be to, teismai priimtus sprendimus motyvuoja ir tuose sprendimų motyvuose yra išdėstoma, kodėl buvo priimtas vienoks ar kitoks teismo sprendimas. Todėl jei teismas Jūsų nurodytu atveju nusprendė grąžinti asmenį į buvusias pareigas, vadinasi, tokį teismo sprendimą lėmė byloje nustatytos aplinkybės ir teismui pateikti įrodymai. Tuo atveju, jei teismas priteisė neišmokėto darbo užmokesčio dalį, reiškia, kad tokį teismo sprendimą lėmė toje konkrečioje byloje nurodytos aplinkybės bei įrodymai, kuriais remiantis teismas priėmė sprendimą toje byloje. Kadangi Jūs savo laiške nenurodėte, kurios Jus dominančios bylos kontekste klausiate, plačiau Jums pakomentuoti situacijos negaliu, nes kiekviena byla ir joje išdėstyta situacija, kaip jau minėjau, yra individuali."

Paklausta, ar šis atsakymas - oficiali teismo pirmininko nuomonė, N.Lukoševičienė teigė, kad autorystė priklauso jai. Moteris prisipažino nesanti teisininkė. Paprieštaravus, jog LŽ gavo pernelyg abstraktų atsakymą, N.Lukoševičienė ėmė teisintis, kad tai, ko prašo redakcija, yra teisinės konsultacijos. O teismai tokių konsultacijų neteikia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"