TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Reveransas Rusijai

2014 07 18 6:00
Praėjusiais metais Lietuvos konsulinės įstaigos Rusijos piliečiams išdavė apie 380 tūkst. vizų, maždaug 70 tūkst. jų - Kaliningrado srityje. VSAT archyvo nuotraukos

Europos Sąjungos (ES) valdininkai, nepaisydami Rusijos agresijos Ukrainoje, rengiasi supaprastinti Šengeno erdvės šalių, tarp jų ir Lietuvos, vizų išdavimo procedūras. ES atstovybės Rusijos Federacijoje vadovo Vygaudo Ušacko teigimu, kitų metų pradžioje Europos Komisija žada tvirtinti naują Šengeno erdvės sienų kirtimo tvarką.

Trumpalaikes - 15 kalendorinių dienų - vienkartines vizas bus galima gauti tiesiog pasienio postuose įvažiuojant į Lietuvą. Tačiau ir Užsienio reikalų ministerijos valdininkai, ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai tikina kol kas nieko apie tai nežinantys.

ES atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas V. Ušackas stebisi mūsų pareigūnų "nežinojimu", nes naujos tvarkos projektas šiuo metu kaip tik turėtų būti plačiai aptariamas kiekvienoje ES valstybėje, tarp jų ir Lietuvoje. Svarstymus žadama baigti kitų metų pradžioje.

Daug naujovių

Gauti Šengeno erdvės vizas pasienyje su šios erdvės šalimis, tarp jų ir Lietuva, Rusijos piliečiai galės jau artimiausiais metais. Apie tai pranešė ES delegacijos Rusijoje spaudos sekretorius Sorenas Liborius.

Tokią informaciją patvirtino ir ES atstovybės Rusijoje vadovas V. Ušackas. Pasak jo, trumpalaikes, 15 dienų galiosiančias, vizas kelio postuose, oro uostuose ar jūrų uostuose galės gauti trečiųjų šalių (ne vien Rusijos) piliečiai, vykstantys į Šengeno erdvę trumpam laikui: į parodas, konferencijas, festivalius, susitikimus. Šengeno erdvės valstybėse dirbantiems trečiųjų šalių asmenims taip pat numatoma naujovė - bus įvestos ilgalaikės vadinamosios lankymosi vizos, suteikiančios teisę būti šiose valstybėse iki vienų metų, neišvykstant iš Šengeno erdvės.

Nuo kitų metų taip pat turėtų pradėti veikti Šengeno vizų informacinė sistema - ji palengvins galimybes gauti Šengeno erdvės valstybės, tarp jų ir Lietuvos, vizą. Jei asmens, kuris kreipiasi dėl vizos, duomenys bus užfiksuoti Šengeno vizų informacinėje sistemoje (žmogus bent kartą turės būti prašęs vizos ir ją gavęs), jam nebereikės pačiam vykti į konsulatą ar vizų centrą, pakaks reikiamus dokumentus užpildyti internetu. Be to, antrą kartą vizos prašantys trečiųjų šalių piliečiai galės gauti iki dvejų metų galiojančią, o besikreipiantieji trečią sykį – net iki penkerių metų galiojančią vizą.

Duoklė turistams

Pasak V. Ušacko, supaprastinti Šengeno vizų išdavimo tvarką balandį pasiūlė Europos Komisija (EK). Naujovės turėtų sumažinti biurokratiją, palengvinti vizų išdavimo procedūras ir padidinti turistų srautus į Europą. „Naujovių paketas buvo parengtas remiantis šešių valstybių - Rusijos, Ukrainos, Kinijos, Indijos, Pietų Afrikos ir Saudo Arabijos – apklausomis. Iš jų į Šengeno erdvės šalis atvyksta daugiausia turistų“, - LŽ aiškino V. Ušackas. Anot jo, lengvinti vizų išdavimo tvarką Rusijos ir kitų trečiųjų šalių piliečiams nuspręsta po atvykstančių turistų srautų analizės. Nustatyta, jog pastaraisiais metais atvykstančių turistų sumažėjo 6,5 milijono. Todėl ir buvo spendžiama, ką daryti, kad turistų srautai į Šengeno erdvės šalis ne mažėtų, o didėtų kasmet po 30-40 proc., t. y. kad atvyktų 10-12 mln. daugiau turistų. Jie, išleidę ES valstybėse pinigus, EK skaičiavimais, generuotų apie 10-15 mlrd. eurų papildomų pajamų.

Jei pavyks pasirengti techniškai (bus renkami norinčiųjų kirsti valstybės sieną biometriniai duomenys), nauja vizų Rusijos piliečiams išdavimo tvarka, kaip planuojama, pradės veikti jau kitų metų antrąjį ketvirtį (balandį–birželį). Tiesa, tam dar turi pritarti visos ES valstybės narės ir Europos Parlamentas.

V. Ušackas LŽ pabrėžė, kad naujos vizų išdavimo tvarkos rengimo nereikėtų sieti su įvykiais Ukrainoje, nes ji būtų taikoma ir kitų valstybių piliečiams. „Įvažiavimo ribojimo sankcijos taikomos atskiriems Rusijos, Ukrainos piliečiams, įtrauktiems į nepageidaujamųjų sąrašus, o ne visiems iš tų šalių atvykstantiems asmenims“, - teigė ambasadorius. Anot jo, kiekviena Šengeno erdvės narė suinteresuota pritraukti kiek galima daugiau turistų net ir iš tokių valstybių kaip Rusija, nes šie žmonės į Šengeno šalį atvažiuoja išleisti savo pinigų.

Lietuvos pasieniečiai apie Šengeno vizų išdavimą Rusijos piliečiams pasienio postuose kol kas nieko nežino.

Nieko nežino

Paklausta, kaip Lietuva rengiasi minėtoms permainoms, užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus patarėja visuomenės informavimo klausimais Rasa Jakilaitienė LŽ patikino, kad kol kas jokio pasirengimo nevykdoma. „Neturime jokios informacijos apie naujoves. Pertvarka nedaroma ir nesirengiama jos daryti. Pagal Europos Vadovų Tarybos sprendimą vizų dialogas su Rusija iš viso įšaldytas“, - kalbėjo R. Jakilaitienė.

Vizas į Lietuvą atvykstantiems Rusijos gyventojams turėtų išduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai. VSAT Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis LŽ taip pat tikino, kad apie naujoves nieko nežinoma ir tam nesirengiama. „Šiuo metu pasienio postuose Rusijos piliečiams vizos išduodamos tik išskirtiniais atvejais - apie tūkstantį per metus. Dažniausiai vizų prireikia laivais užklystantiems jūrininkams, išimties tvarka jos taip pat išduodamos vykstantiesiems į artimųjų laidotuves ar kitais skubiais atvejais, kai asmuo negalėjo iš anksto pasirūpinti viza“, - LŽ aiškino G. Mišutis.

Pasak VSAT Viešųjų ryšių skyriaus viršininko, jei būtų nuspręsta pasienyje išduoti vizas trečiųjų šalių piliečiams, VSAT prireiktų ir daugiau įrangos, ir papildomų žmogiškųjų išteklių, o ypač - laiko šiam procesui pasirengti. Dabar pasienio punktuose dirba tiek pareigūnų, kiek reikia sklandžiai dokumentų patikrai atlikti. G. Mišučio teigimu, Lietuvos vizoms, suteikiančioms teisę keliauti po visas Šengeno erdvės valstybes, išduoti tektų įdarbinti kur kas daugiau pareigūnų, nes užtruktų papildomų dokumentų priėmimas, jų patikra ir vizų išdavimas.

16 vizų centrų

Šiuo metu Lietuvos vizas, galiojančias visose Šengeno erdvės šalyse, Rusijoje išduoda ne tik Lietuvos diplomatinės atstovybės, bet ir 16 vizų centrų, įkurtų įvairiuose Rusijos miestuose. Prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimo centrai veikia Maskvoje, Novosibirske, Krasnojarske, Vladivostoke, Irkutske, Chabarovske, Kazanėje, Krasnodare, Žemutiniame Naugarde, Rostove prie Dono, Samaroje, Ufoje, Jekaterinburge, Omske, Permėje ir Saratove. Juose paslaugas teikia specialiai tam parengtas klientų aptarnavimo personalas. Specialistai suteikia visą būtiną informaciją apie Šengeno vizas, priima paraiškas ir perduoda jas Lietuvos ambasadai Maskvoje. Prašymo išduoti vizą priėmimo paslauga centruose kainuoja 18 eurų (nerenkant biometrinių duomenų) ir 20 eurų (renkant biometrijos duomenis). Dar 35 eurų konsulinį mokestį tenka mokėti už trumpalaikę vizą arba 60 eurų – už ilgalaikę.

Be vizų centrų, prie Lietuvos ambasados Rusijoje yra akredituoti 42 tarpininkai, daugiausia įvairios turistinės bendrovės, taip pat padedančios Rusijos piliečiams gauti Lietuvos vizas. Tiesa, jų paslaugos kur kas brangesnės - gali kainuoti net iki 300-400 eurų. Bendradarbiavimo su šiomis agentūromis pamažu atsisakoma, nes nuo 2015 metų visos Lietuvos vizų tarnybos privalės rinkti vizos prašytojų biometrinius duomenis. Tai numatyta Europos Parlamento ir ES Tarybos reglamente dėl Vizų informacinės sistemos ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių. Akredituotos turizmo bendrovės to daryti negalės, nes pagal ES teisės aktus joms neleidžiama rinkti biometrijos duomenų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"