TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rezonansinei bylai išimties nepadaryta

2012 12 01 6:00
Pasiteiravus, ar teisingos kalbos, kad už dalyvavimą genocido bylose jam moka Rusijos ambasada, V.Sviderskis (kairėje) atsakė, kad jam moka I.Vorobjovas. Tačiau šis neslėpė, kad advokatą jam rekomendavo senas pažįstamas./Erlendo Bartulio nuotrauka              

Kaltinamųjų, padėjusių sunaikinti paskutinį Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, bylą ištiko toks pats likimas, kaip ir siekusiųjų likviduoti paskutinį Lietuvos partizaną Antaną Kraujelį-Siaubūną. Abiejų bylų nagrinėjimas sustabdytas juos ginančio advokato Vytauto Sviderskio iniciatyva.

Kauno apygardos teismas vakar patenkino V.Sviderskio, ginančio A.Ramanausko-Vanago ir jo žmonos sulaikymo operacijoje dalyvavusį Ilją Vorobjovą, prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išaiškintų, ar 99-asis Baudžiamojo kodekso straipsnis (Genocidas), pagal kurį jo ginamajam pareikštas kaltinimas, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Teismas neišgirdo prokurorės, kuri, kaip ir nukentėjusioji vienturtė Ramanauskų dukra Auksutė Skokauskienė bei jai atstovaujantis advokatas, prašė to nedaryti ir nagrinėti bylą iš esmės, nes ir taip tiesiog akyse mažėja ne tik šio įvykio dalyvių, bet ir liudytojų. V.Sviderskio oponentai prašė grįžti prie jo prašymo tada, kai bus apklaustas ir I.Vorobjovas, ir visi dar gyvi liudytojai.

Teisme nepasirodė

Kaip LŽ jau rašė, toks pats kaltinimas, kaip I.Vorobjovui, buvo pareikštas ir Jadvygai Kuprėnienei, taip pat minimai tarp 12 KGB darbuotojų, paskatintų "už kruopščiai atliktą darbą likviduojant A.Ramanauską-Vanagą". Tačiau jos teisme taip ir nesulaukta, dėl to šis buvo priėmęs nutartį atvesdinti 77 metų J.Kuprėnienę prievarta. Tačiau policija, kuri buvo įpareigota tai atlikti, pamačiusi tikrąją J.Kuprėnienės sveikatos būklę, to daryti nesiryžo. Nors prieš tai teismas ir buvo gavęs ekspertų išvadą, kad J.Kuprėnienė, nors ir turėdama lėtinių ligų, nesant pablogėjimo, gali būti apklausiama. Tačiau čia pat konstatuota, kad jos būklę gali pabloginti bet koks stresas.

J.Kuprėnienei skirtas valstybės advokatas vėliau teismą informavo, kad praėjus devynioms dienoms po minėto mėginimo atvesdinti jo ginamąją prievarta ši greitosios pagalbos medikų buvo išvežta į ligoninę jau beveik praradusi sąmonę. Tačiau vos teismui priėmus nutartį išskirti J.Kuprėnienės bylą į atskirą, o I.Vorobjovo pradėti nagrinėti, jo advokatas V.Sviderskis įteikė prašymą kreiptis į KT.

Budėjo "poste Nr. 1"

Bylos duomenimis, 1956-ųjų spalio 12-ąją, kai buvo sulaikytas 38 metų A.Ramanauskas-Vanagas ir jo žmona, vos septynias klases baigusiam I.Vorobjovui buvo 23-eji, jis buvo KGB leitenantas. Vos aštuonias klases baigusi J.Kuprėnienė tada dar buvo 21 metų seržantė J.Strabikaitė. Yra pagrindo įtarti, kad pagal išvakarėse Nachmano Dušanskio, tuo metu vadovavusio vienai iš KGB valdybų, parengtą planą jie turėjo vaidinti įsimylėjėlius. Kitiems šios grandiozinės operacijos, kuriai buvo pasitelktos gausios KGB pajėgos, turinčios apsupti senąjį Žaliakalnį, dalyviams buvo patikėti kitokie vaidmenys. Pavyzdžiui, vežioti pieną, taisyti neva sugedusį automobilį ir pan.

Tačiau iš tikrųjų visi jie turėjo stebėti vieną Kampo gatvės namą, kuriame gyveno buvęs A.Ramanausko-Vanago bendramokslis Kauno karo mokykloje Antanas Urbonas. Būtent pas šį KGB agentą, slapyvardžiu Žinomas, nieko neįtardami tą lemtingą naktį apsistojo besislapstantys Ramanauskai. Per ikiteisminį tyrimą I.Vorobjovas prisipažino turėjęs pašviesti žibintuvėliu, kai iš šio namo išeis vyras su moterimi, besivarantys dviračius arba nešini vilnomis, kurios buvo naudojamos tam tikrais konspiracijos tikslais.

Įtariamųjų yra daugiau

Tačiau vėliau svarstant bylą I.Vorobjovas ėmė keisti parodymus. Neva minėtas prisipažinimas buvo išgautas apgaule. Esą dėl turimo cukrinio diabeto kaltinamąjį ėmę pykinti, tad jis atseit sutiko pasirašyti bet ką, kad tik gautų saldainį. Tačiau kalbintas LŽ prieš vieną iš nuolat strigusių teismo posėdžių 79-erių I.Vorobjovas jau tikino jokiose KGB operacijose nedalyvavęs, mat dirbęs kanceliarijoje, o J.Kuprėnienės nė nepažįstantis. LŽ kartą pavyko pasikalbėti telefonu ir su šia. J.Kuprėnienė tada teigė nieko neprisimenanti apie įvykį, dėl kurio ją norima teisti. LŽ duomenimis, įtarimai padėjus sunaikinti A.Ramanauską-Vanagą yra pateikti dar trims asmenims - dviem kauniečiams ir uteniškiui. Du iš jų taip pat buvo "pilkos KGB pelės". Tik vienas, kaip ir ketinimu likviduoti paskutinį Lietuvos partizaną A.Kraujelį kaltinamas pirmasis po Nepriklausomybės atgavimo šalies vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis, karjeros KGB pabaigoje buvo užsitarnavęs aukštą laipsnį. Minėta byla įstrigusi Kauno apygardos prokuratūroje - mėginama pasiekti ir ketvirtą įtariamąjį, galbūt gyvenantį Baltarusijoje.

Pavėlavome ar paskubėjome?

Kauno apygardos teismui patikėta tik dalis net 18 metų Generalinės prokuratūros rinktos medžiagos. Per tą laiką mirė ir A.Ramanauską-Vanagą išdavęs buvęs jo bendramokslis, ir N.Dušanskis.

Lietuvoje jau yra ir už genocidą nuteistų asmenų. Tačiau iki vakarykštės Kauno apygardos teismo nutarties savo eilės KT laukė dar keturi panašūs prašymai išaiškinti, ar Baudžiamojo kodekso straipsnis "Genocidas" neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Jų autoriai - grupė Seimo narių, Lietuvos apeliacinis bei Panevėžio apygardos teismai. Pastarajame ir buvo nagrinėjama galimų A.Kraujelio žūties kaltininkų byla. Šių prašymų autoriams, kaip ir V.Sviderskiui, užkliuvo tik 2003-iaisiais įsigaliojusiame Baudžiamajame kodekse atsiradusi genocido sąvoka, kurioje šalia siekimo fiziškai sunaikinti asmenis, priklausančius nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei, atsirado ir iki tol tarptautinėje praktikoje negirdėta "socialinė ar politinė grupė", prie kurios priskiriami ir partizanai.

Kauno apygardos teismas vakarykštėje savo nutartyje taip pat rėmėsi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija - esą niekas negali būti nuteistas už veiksmus, kurie jų padarymo momentu nebuvo laikomi nusikaltimu. Be to, vakarykšte nutartimi I.Vorobjovo ir J.Kuprėnienės bylos vėl sujungtos į vieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"