TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rinkėja: balsuoju tik už tuos, kurie žada didinti atlyginimus

2014 01 20 9:55
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Minimalią mėnesio algą (MMA) Lietuvoje gauna maždaug penktadalis darbuotojų, todėl nenuostabu, kad dalis politikų prieš kiekvienus rinkimus žada jį didinti. Rinkėjai už pažadus atsidėkoja balsais, netgi tada, kai netiki, kad jie bus įgyvendinti.

Klaipėdos rajone gyvenanti 37 metų Alma Kasparienė per praėjusius Seimo rinkimus balsavo už Darbo partiją. Nors šiandien uždirba šiek tiek daugiau nei MMA, tačiau tada gaudavo būtent tiek.

„Aš ir ateityje balsuosiu už tuos, kurie žadės didinti atlyginimus. Net nesvarbu, ar jie tą tikrai padarys, bet pagal tai man lengviau pasirinkti“, – paaiškino pašnekovė.

Kartu su vyru du mažus vaikus auginančios A.Kasparienės šeimos mėnesio pajamos siekia maždaug 2 tūkst. litų. Šeima gyvena kaime, todėl daržovių ir vaisių bei uogų užsiaugina patys, taip pat ūkyje turi paukščių, kiaulę.

Nedaug moteriai atsieina komunaliniai mokesčiai, nes mokėti tenka tik už elektrą – vandenį šeima semia iš šulinio, o krosnį kūrena malkomis iš vyro tėvų miško.

Daugiau pinigų atsieina lizingu pirktas automobilis, o visos kitos išlaidos tenka maistui, aprangai, vaikų vaistams ir sauskelnėms.

Pažadus mėgsta

Pastaruoju metu daug diskusijų sukėlė Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės kalbos, kad nuo kitų metų MMA turėtų būti didinamas iki Darbo partijos rinkiminės kampanijos metu žadėtų 1509 litų.

Didžioji dauguma ekonomistų tokį dydį iškart atmetė sakydami, jog jis nerealus. Tuo metu ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, iš pradžių taip pat skeptiškai vertinęs MMA didinimą, vėliau pareiškė, kad tokios galimybės nebeatmeta.

„Aš manau, kad nors iš dalies galbūt galima minimalią mėnesinę algą pakelti kartu su euro įvedimu. Kokio dydžio bus minimali mėnesinė alga – parodys skaičiai“, – sakė Vyriausybės vadovas.

A.Kasparienei tokios politikų kalbos patinka. Nors ji supranta, kad dėl didesnio MMA gali iškilti problemų verslininkams, vis tiek palaiko jo didinimą.

Paklausta, ar nebijo, jog didesnius atlyginimus turintys mokėti darbdaviai gali būti priversti atleisti dalį darbuotojų, ji pasiūlė ieškoti kompromiso.

„Man, žinoma, svarbu, kad žmonės turėtų darbo, bet ar negalima būtų rasti viduriuko, kai ir atlyginimai geri, ir darbo yra?“ – klausė Klaipėdos rajono gyventoja.

Visi esame rinkėjai

Ekonomistas Jonas Čičinskas yra tikras, jog egzistuoja tam tikras rinkėjų segmentas, kuris savo balsą visada atiduoda politikams, žadantiems didinti atlyginimus.

„Yra dalis žmonių, kuriems sunku apsispręsti, ir jie ieško ko nors konkretesnio. Toks skaičius kaip 1509 Lt jiems labai aiškus“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius.

Jo manymu, net ir skeptiškai pažadus vertinantys rinkėjai balsuoja taip pat, nes kitų idėjų tiesiog nesupranta arba jas laiko prastesnėmis.

Tačiau J.Čičinskas pabrėžė, kad negalima apie tokius žmones galvoti kaip apie neišmanėlius.

„Problema ta, kad mes neįpratę gyventi demokratijoje. Juk kiekvienas turime abejonių ar ko nors nesuprantame, tačiau visi esame rinkėjai“, – dėstė profesorius.

Jis pastebėjo, jog už populistinius pažadus balsuojančius žmones demagogija paveikia lengviau, jie dažniausiai yra labiau pavargę, mažiau išsilavinę.

Galvoja, kad padidės visiems

Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, darbuotojų, gaunančių MMA arba mažesnį darbo užmokestį, skaičius Lietuvoje sudarė 18,5 proc.

Visą darbo laiką dirbusių ir 2012 m. pabaigoje MMA gavusių darbuotojų skaičius sudarė 8,9 proc. ir nuo 2011 m. buvo sumažėjęs 2,3 proc. punkto.

J.Čičinsko vertinimu, tai – nemaža visų rinkėjų dalis. Be to, jis pastebėjo, kad žmonės, gaunantys ir daugiau, vis tiek galvoja, kad MMA didinti yra gerai, nes tada ir jų pačių atlyginimas greičiausiai augs.

„Bet juk negali visiems mokėti tiek pat. Kai darbuotojas turi didesnę kompetenciją, padaro daugiau, tada jam turi mokėti daugiau“, – sakė ekonomistas.

Jo teigimu, jei MMA Lietuvoje būtų pakeltas iki 1,5 tūkst. Lt, būtų pasiektas komunistinis lygis, kai tokia pat pinigų suma mokama 50 ar 60 proc. visų darbuotojų.

Pavojus ekonomikai

J.Čičinskas įspėjo, kad pakėlus MMA neišvengiamai kiltų kainos. Tik tai leistų sumokėti didesnius atlyginimus, o vėliau juos ir vėl reikėtų didinti, nes kainos būtų pakilusios. Nekylant produktyvumui taip įsivažiuotų užburtas ratas.

Be to, Lietuvos ekonomika yra ypač priklausoma nuo dalyvavimo tarptautinėse rinkose, o didesni atlyginimai smogtų mūsų eksporto apimtims, nes pabrangusią produkciją pirktų mažiau.

„Tai pavojus visai ekonomikai, ir aš nežinau dėl ko politikai taip kalba – ar dėl ekonominių žinių stokos, ar tai kažkoks piktybinis veiksmas“, – svarstė VU TSPMI profesorius.

Jo manymu, MMA didinti žadantys politikai taip elgiasi norėdami žmones pamaloninti artėjant rinkimams.

Įsitraukę į šešėlį

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas pastebėjo, kad dalis MMA arba mažesnį atlyginimą gaunančių lietuvių gali būti įsitraukę į šešėlį.

Pavyzdžiui, instituto 2013 m. atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, 17 proc. Lietuvos gyventojų prisipažino, kad 2012 m. dirbdami samdomą darbą dalį atlyginimo gavo „vokelyje“.

„Žinoma, vertinant šį skaičių reikia turėti omenyje, kad jis gali būti ir didesnis. Galimai ne visi gyventojai atsakė nuoširdžiai ir gaunančių dalį savo darbo užmokesčio „vokelyje“ gyventojų yra dar daugiau“, – sakė V.Žukauskas.

Anot ekonomisto, kartais MMA didinimas šešėliui turi teigiamos įtakos – nes priverčia tas įmones, kurios dalį atlyginimo moka vokeliuose, „skaidrėti“, tai yra, didinti legaliai mokamo atlyginimo dalį.

Tačiau spartus, nepamatuotas MMA kėlimas gali turėti ir visai priešingą poveikį. Įmonės, neturinčios finansinių išteklių didinti atlyginimus savo darbuotojams dėl pakeltos MMA, gali susidariusią problemą iš dalies spręsti arba įdarbindamos darbuotojus nelegaliai ir taip išvengdamos darbo jėgai tenkančios mokesčių naštos, arba mažindamos oficialių darbuotojų darbo laiką ir dalį atlyginimo mokėdamos „vokeliuose“.

V.Žukauskas sakė, jog nuo 2013 m. pradžios padidinta MMA paveikė darbo rinkos šešėlį Lietuvoje. Ypač todėl, kad ji buvo pakelta iki aukščiausio kada nors buvusio lygio – 43 proc., lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu.

Pakėlus MMA padidėjo ir darbuotojų dalis, dirbančių ne pilną darbo dieną, o tai yra vienas iš požymių, kad MMA didinimas turėjo neigiamą poveikį šešėliui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"