TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rinkėjų mulkintojams teks pakratyti piniginę

2014 09 13 6:00
Zenonas Vaigauskas Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Finansinį barjerą kandidatų į savivaldybių tarybas ketinimų rimtumui patikrinti pastatę Seimo nariai sulaukė skundų dėl jo “aukščio”. Beveik 5 tūkst. litų užstatą, privalomą partijoms sumokėti už kiekvieną sąrašo kandidatą, kurio pareigos nesuderinamos su tarybos nario, ketinama mažinti perpus.

Seimui darbų netrūksta. Vos prieš tris mėnesius parlamentarai entuziastingai palaimino Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo naująją redakciją, o dabar brandina jos revizavimo planus. Siūloma taisyti pirmą kartą įstatymu įteisintą nuostatą, kuri, kaip viltasi, turėjo apsaugoti rinkėjus nuo sąrašus puošiančių, tačiau po rinkimų savivaldybėje dirbti neketinančių kandidatų. Pagal naująją, jau įteisintą tvarką už kiekvieną Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) teikiamo sąrašo kandidatą, kurio pareigos nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, partijos ar rinkimų komitetai privalo sumokėti dviejų vidutinių mėnesinio darbo užmokesčių (VMDU) užstatą - 4710 litų (1 VMDU lygus 2355 litams). Dar po vieną VMDU dydžio užstatą tradiciškai teks mokėti už bendrąjį sąrašą.

Siaurina demokratijos ribas

Mintis mažinti užstato dydį kilo valdančiosios Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno pavaduotojui Albinui Mitrulevičiui. Jo teigimu, pradėjus formuoti pretendentų į savivaldybių tarybas sąrašus paaiškėjo, kad dėl tokio milžiniško užstato žmonės tiesiog atsisako kandidatuoti. “Užstato dydis turi būti adekvatus gaunamam atlyginimui. Tokiomis sumomis atbaidome žmones, galinčius dirbti vietos valdžioje”, - LŽ sakė A. Mitrulevičius. Jo nuomone, barjerai siaurina demokratijos ribas. Socialdemokratas įsitikinęs, kad apsidraudžiant nuo tokių kandidatų pakaktų ir 1 VMDU dydžio užstato. Be to, tiek rinkėjai, tiek sukantieji politikos keliu dabar kur kas labiau subrendę.

Tuo metu finansinės kartelės padvigubinimo autorius (iš pradžių įstatymo projekte buvo numatytas 1 VMDU) Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas “darbietis” Valentinas Bukauskas teigė neketinantis atsisakyti įteisintos nuostatos. Juolab kad jai pritarė visas komitetas. “Dvigubinti užstato dydį mus paskatino siekis mažinti politikų, kurie laimi rinkimus, bet neina dirbti į savivaldybę, skaičius. Užstatas galėjo būti gal net didesnis”, - LŽ aiškino parlamentaras.

Problema egzistuoja

Pasak V. Bukausko, 2011-ųjų savivaldybių rinkimų rezultatai rodo, kad daugiau kaip 400 iš 1500 išrinktų tarybų narių iki pirmojo tarybos posėdžio mandatų atsisakė. “Rinkėjai balsuoja už jiems patrauklų sąrašą, į kurį įrašyti žinomi, įtakos turintys tos bendruomenės žmonės, o paskui šie atsisako dirbti savivaldybėje. Ar tai ne visuomenės apgaudinėjimas?” – kalbėjo V. Bukauskas. Jis tvirtino nepritariantis siūlomai pataisai, “nes tai bus paskata daryti negerus darbus”. “Be to, jei imtumės taisyti įstatymą praėjus vos trims mėnesiams, atrodytų, tarsi neturime supratimo ir nuovokos. Tokie dalykai piktina ir erzina visuomenę”, - įsitikinęs V. Bukauskas. Jis vylėsi, jog Seimo nariai nekeis nuomonės dėl užstato dydžio.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas LŽ patvirtino, kad “gudručių” problema iš tiesų egzistuoja: “Po rinkimų, iki pirmojo posėdžio, kai kuriose savivaldybėse pasikeičia vos ne pusė išrinktų narių. Žmonės balsuoja už vienus, o į tarybą patenka kiti.” Pasak Z. Vaigausko, paprastai sąrašų “lokomotyvai” būna savivaldybių įmonių, mokyklų vadovai, seniūnai. Seimo nariai pastaruoju metu į vietos rinkimų sąrašus pernelyg nesiveržia, nebent yra tikri, kad bus išrinkti merais. Po 2011-ųjų rinkimų Seimo nario mandato atsisakė Artūras Zuokas, Vytautas Grubliauskas, Remigijus Ačas. Jie tapo Vilniaus, Klaipėdos ir Raseinių merais. VRK vadovo nuomone, užstato suma gana didelė ir gali kirsti partijoms per kišenę, tačiau tai geras dalykas, padėsiantis atskleisti kandidatų ketinimų rimtumą.

Įstatymas riboja

Pagal įstatymą savivaldybės tarybos nario pareigos nesuderinamos su prezidento, Seimo, Europos Parlamento narių, ministrų, Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio darbas susijęs su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis. Draudžiama būti vietos valdžios ir kartu Vyriausybės atstovu apskrityje, valstybės kontrolieriumi ar jo pavaduotoju. Savivaldybės tarybos nario pareigos taip pat nesuderinamos su tos kadencijos savivaldybės mero, kontrolieriaus, administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo pareigomis, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis. Sėdėti ant dviejų kėdžių draudžiama savivaldybės įstaigų, įmonių ir akcinių bendrovių vadovams bei valdybos nariams.

LŽ jau rašė, kad 2015-ųjų savivaldybių tarybų ir pirmą kartą vyksiančius tiesioginius merų rinkimus Seimas linkęs skelbti kovo 1-ąją. Tokį nutarimo projektą parlamentarams siūlys Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Valstybės biudžetui savivaldos rinkimai atsieis maždaug 17 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"