TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rinkimai – be partijų lyderių

2016 01 03 8:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Per šiemet vyksiančius Seimo rinkimus net trijų parlamentinių partijų lyderių, šiuo metu dirbančių Europos Parlamente, galime neišvysti jų organizacijų kandidatų sąrašuose. Politologas Lauras Bielinis įsitikinęs, kad prasidedančios diskusijos dėl jų kandidatavimo šioms partijoms gali būti labai naudingas.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vicepirmininkas Gediminas Kirkilas paskelbė lažybas: jo įsitikinimu, nei Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD, konservatorių) naujasis lyderis Gabrielius Landsbergis, nei prie Darbo partijos vairo stojęs buvęs „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis, nors ir žada, bet nekandidatuos ateinantį rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

„Neis (į Seimo rinkimus – red.) todėl, kad turi pragmatinių išskaičiavimų. Tiems politikams, matyt, labiau apsimoka būti Europos Parlamente (EP), o ne Seime, todėl greičiausiai iki pat galutinio partijų kandidatų sąrašų sudarymo termino matysime vaidybą, bet realiai tie pirmininkai bus ant rinkimų agitacinių plakatų ir tiek, o paskui sukurs pasitraukimo motyvus“, – „Lietuvos žinioms“ sakė G. Kirkilas.

Pagal anksčiau galiojusias teisės nuostatas, į EP išrinkti Lietuvos politikai galėjo dalyvauti Seimo rinkimuose, o pergalės atveju – apsispręsti, kokį mandatą nori pasilikti. Tačiau prieš mėnesį buvo priimtos Seimo rinkimų įstatymo pataisos, kurios tokią galimybę panaikino. Nuo šiol EP nario pareigas einantis asmuo, išrinktas Seimo nariu, automatiškai neteks ankstesnio mandato. Taigi, galimybė „papuošti“ savo partijos sąrašą, bet po rinkimų ir toliau likti gerokai didesnius atlyginimus mokančiame EP, Lietuvos politikams yra atimta – jie dar prieš įsirašydami į Seimo rinkimų sąrašus turi apsispręsti, kur – Briuselyje ar Vilniuje – norės dirbti.

Dar vienos parlamentinės partijos – „Tvarka ir teisingumas“ – lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas siekti Lietuvos parlamentaro mandato negalės Seimo sprendimu. Prieš kelias savaites Seimui balsuojant dėl Konstitucijos pataisos, kuri apkaltos būdu nuo prezidento posto nušalintam R. Paksui būtų atvėrusi duris į Lietuvos rinkimus, tokiam sprendimui priimti pritrūko balsų.

Bus tik pirmas

TS-LKD lyderis G. Landsbergis „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad bent jau jo atveju G. Kirkilas pralaimės lažybas. „Mano pozicija nepakitusi. Esu iškeltas Kauno Žaliakalnio apygardoje, sulaukiau nemažai pasitikėjimo, taip pat ir visuomenės dėmesio. Mano žodis tartas, atsitraukti tikrai neketinu“, – aiškino jis.

Sprendimą, ar atsisakys EP mandato, dabar šioje institucijoje dirbantis Lietuvos politikas teigė priimsiantis, kai bus patvirtintas konservatorių kandidatų į Seimą sąrašas – tai galėtų įvykti balandžio mėnesį. „Atsisakysiu EP mandato, kada partijos žmonės paves man vesti TS-LKD rinkimų sąrašą (įrašys sąraše pirmuoju numeriu – red.)“, – aiškino G. Landsbergis.

Vis dėlto naujasis konservatorių lyderis dėl EP mandato numato vieną išlygą – tuo atveju, jeigu partiečiai reitinguodami kandidatų sąrašą jam paskirs ne pirmąją vietą. „Jei įvyktų taip, kad partija įrašytų mane ne pirmuoju numeriu, tada reikėtų kažką svarstyti iš naujo. Vis tik norėčiau palaukti reitingavimo: ne taip seniai vyko partijos pirmininko rinkimai, žmonės išreiškė pasitikėjimą manimi, taigi, tikėčiausi, kad jie patikės man vesti sąrašą“, – kalbėjo TS-LKD lyderis.

Veria duris A. Paulauskui?

Tiesaus atsakymo, ar sieks būti įrašytas Darbo partijos (DP) kandidatų į Seimą sąrašo pirmuoju numeriu, neduoda ir europarlamentaras V. Mazuronis, nors tikina vesiąs savo partiečius į pergalę visuose artimiausiais metais vyksiančiuose rinkimuose. Apsispręsti, atsisakyti ar ne EP mandato, jis žada tada, „kai ateis laikas tą klausimą svarstyti“.

„Seimo rinkimuose dalyvausiu, ir labai aktyviai, o kokioje pozicijoje – apsispręsiu, kada ateis laikas. Yra įvairių variantų, įvairių argumentų. Nemanau, kad tai esminis klausimas. Juk aš ir dabar kiekvieną dieną dalyvauju artėjančiuose rinkimuose, nors sąrašai dar toli gražu nesudaryti. Mes pasirinksime tokį sprendimą, kuris bus partijai naudingiausias“, – aptakiai aiškino V. Mazuronis.

Seimo kuluaruose kalbama, kad „darbiečiai“ jau yra išgirdę savo pirmininko žinią – esą, jis prie Seimo rinkimų kampanijos prisidės savo autoritetu, bet iš EP nesitrauks. Kaip teigiama, pirmoji pozicija Darbo partijos kandidatų į Seimą sąraše esanti pažadėta partijos vicepirmininkui, buvusiam Naujosios sąjungos vadovui Artūrui Paulauskui, remiamam „darbiečių“ kūrėjo, iš partijos pasitraukusio Viktoro Uspaskicho.

Pats A. Paulauskas „Lietuvos žinioms“ tvirtino, jog diskusijų dėl partijos sąrašo lyderio dar nebuvę, tuo labiau, savo pozicijos, liks EP ar trauksis iš jo, nėra išreiškęs ir V. Mazuronis. „Kiek žinau, V. Mazuronis nėra atsisakęs dalyvauti Seimo rinkimuose. Dar palaukime jo sprendimo“, – aiškino politikas.

Delsimas – intriga

Kol kas pirmoji partija, viešai paskelbusi, kad jai priklausantys europarlamentarai nebus keliami rinkimuose į Seimą, yra LSDP. Šiuo metu Briuselyje dirba du šios partijos atstovai – Zigmantas Balčytis bei Vilija Blinkevičiūtė.

„Iki šiol galiojusi praktika, kai politikai galėjo būti kandidatų sąrašų „puošmenomis“, realiai neketindami atsisakyti naudingesnio mandato, buvo labai ydinga. Mes, socialdemokratai, pirmieji dėl to nukentėjome, kai Z. Balčytis praėjusiais metais dalyvavo ir prezidento, ir EP rinkimuose. Net rinkimų dieną mums skambino rinkėjai ir sakė, kad būtent dėl to už mus nebalsuos. Taip ir atsitiko – partijos reitingas EP rinkimuose buvo aukštesnis, bet gavome mažiau balsų, nes dalis mūsų rinkėjų už mus nebalsavo. Žmonės nemėgsta veidmainystės bei išskaičiavimo, ir už tai griežtai baudžia politikus“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas L. Bielinis svarstė, jog sprendimas, vesti partijos lyderiui saviškių kandidatų į Seimą sąrašą ar likti nuošalyje – ilgalaikės strategijos klausimas.

„Jeigu lyderiai mano, kad jiems labai svarbu sustiprinti savo ir partijos pozicijas Lietuvoje, jie eis į rinkimus ir pasiliks Seime, atsisakydami darbo EP. Jeigu apie dalyvavimą Seimo rinkimuose jie kalba tik vardan kalbėjimo (nes tai irgi labai svarbu viešųjų ryšių prasme, atkreipiant į save dėmesį), tada bus daug diskusijų apie jų apsisprendimą“, – teigė jis.

L. Bielinio manymu, tuo atveju, jeigu partija stipri, jos gera struktūra, jei iškeltas labai aiškus tikslas tiek pačios partijos nariams, tiek rinkėjams, lyderis gali ir visai likti nuošalėje. „Svarbiausia, kad rinkėjas pajustų, jog partija yra veikli, ryžtinga ir žino, ko nori. Kol kas didžioji dalis partijų tiesiog dalyvauja rinkimuose lyg pirkdamos loterijos bilietą – o gal ką nors laimės“, – teigė politologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"