TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rinkimai ir politinė korupcija

2011 02 11 0:00
Corbis/Scanpix nuotrauka

Ar mūsų valstybės institucijos pasiruošė užkirsti kelią galbūt neteisėtai politikų veiklai per savivaldos rinkimų kampaniją? Ar veikia Lietuvoje mechanizmai ir tvarka, užtikrinantys, kad rinkimų vajaus finansavimas būtų skaidrus?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo susirinko pakalbėti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas Modestas Kaseliauskas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Žimantas Pacevičius ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Kaip pasiekiamas rinkimų finansavimo skaidrumas?

A.Medalinskas. Ar partijos rinkimų kampanijas finansuoja skaidriai?

Z.Vaigauskas. Jos privalo tai daryti. Lietuvoje yra vykdoma politinių partijų kampanijų finansinė apskaita. Pradinis įstatymo variantas buvo priimtas 1998 metais, o 2004-aisiais, po visų pastangų ir net skandalo, gimė naujas įstatymas, kurį tarptautinė kovos su korupcija organizacija GREKO pripažino labai ambicingu. Tik jį reikia vykdyti. 2008 metais priimta nauja to įstatymo redakcija. Jis išvadavo VMI nuo jai neįprastos funkcijos. Visą partijų ir politikų finansinę veiklą dabar tikrina auditoriai. VRK ir toliau kaupia informaciją apie rinkimų kampanijų metu partijų gautas pajamas, išlaidas ir tai skelbia internete. Informaciją apie savo finansinę veiklą rinkimų kampanijų metu teikia kandidatai, visuomenės informacijos priemonės, o viską stebi dar nepriklausomi stebėtojai. Esame pasirašę sutartį su kompanija "Media Gallup". Aišku, patį rinkimų darbą organizuoja VRK ir apygardų rinkimų komisijos

Įstatyme išvardyta 12 aplinkybių, sankcijų partijai dėl neskaidrios veiklos.

A.Medalinskas. Tikriausiai efektyviausia priemonė, kai partija negauna biudžeto finansavimo?

Z.Vaigauskas. Ne tik. Informacijos paskelbimas apie partijos neskaidrią veiklą yra taip pat veiksmingas. Kai byla pasiekia teismą, politikai samdo geriausius advokatus ir procesas užtrunka keletą metų. Politikai aiškina, kad juos už gerus darbus bando sudoroti oponentai, ir viskas paskęsta ginčuose be jokių rezultatų. O informacija paviešinama iš karto, jei partijos veikla yra pripažįstama netinkama. Be to, esant pažeidimų, rinkimų rezultatus galima pripažinti negaliojančiais. Yra ir administracinės baudos.

A.Medalinskas. Kokio dydžio?

Z.Vaigauskas. Tūkstantis arba du tūkstančiai litų.

A.Medalinskas. Bet partijoms tai yra vieni niekai, kai siekiama valdžios ir pinigų.

Z.Vaigauskas. Baudos nėra didelės. Jei būtų nustatyta, kad žmogus jau turėjo pirktą biuletenį, tada gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Aišku, tokių atvejų pasitaiko labai retai.

A.Medalinskas. Bet Vilniaus mieste vieną kartą pasitaikė. Kaip ten baigėsi?

Z.Vaigauskas. Nuteisti asmenys, pirkę balsus, turėjo sumokėti keletą tūkstančių litų.

A.Medalinskas. Štai jums ir visa atsakomybė. Ar minėti papirkimai, vykstantys rinkimų vajaus metu, yra STT dėmesio objektas?

Ž.Pacevičius. Smulkūs papirkimai, tokie kaip balsų pirkimas, nėra mūsų kompetencija. Mes tokių dalykų netiriame. Tai policijos darbas.

A.Medalinskas. O jeigu partijos iš savo narių, kuriuos siunčia į aukštus postus, reikalauja surasti pinigų partijoms? Ar ši partinė korupcija yra jūsų dėmesio objektas?

Ž.Pacevičius. STT dirba stabiliai ir nei Seimo, nei savivaldos rinkimai tam įtakos neturi. Galbūt priešingai, kai mes tiriame tokią problematiką, žiūrime, kad tai kartais neatrodytų kaip rinkimų šou. Bet jeigu kas nors partijos narius siųstų surasti pinigų savo politinei jėgai, kai šie patenka į valdžią, tai sulauktų mūsų dėmesio. Mes dažnai sakome "politinė korupcija", bet Baudžiamajame kodekse tokio termino nėra. Yra "kyšis", "piktnaudžiavimas". Tai ir tiriame. Ir nuolat stebime politinių partijų finansavimą. Siūlome įstatymų projektus, bet, pavyzdžiui, į mūsų siūlymą, kad juridiniai asmenys negalėtų finansuoti partijų, nebuvo atsižvelgta. O tada po rinkimų gali kilti įvairių įsipareigojimų partijas parėmusiems verslininkams. Kolegos iš gretimų valstybių atliko tam tikrą analizę, kuri parodė, kad firmos, kurios paremia partijas, po rinkimų beveik visada laimi ir viešus konkursus. Čia yra didžiulė bėda.

A.Medalinskas. Todėl Seimo politinių partijų atstovai ir nepriėmė įstatymo, kuris tokią galimybę užkirstų. Atrodo, kad jie tik žodžiais pasisako prieš vadinamuosius "otkatus".

Ž.Pacevičius. Lietuvoje ši tendencija nėra tokia ryški, nors irgi pasitaiko atvejų.

A.Medalinskas. Ar partijos per laikotarpį prieš rinkimus, kuris joms yra ypač svarbus bandant prieiti prie valdžios ir pinigų, patenka į jūsų stebėjimo zoną?

Ž.Pacevičius. Prieš rinkimus juntame daugiau aktyvumo, bet tai nebūtinai yra nusikalstama veika.

A.Medalinskas. Žvelgiant į politinės, partinės korupcijos mastą Lietuvoje, nesunku suvokti, jog nešvarias pinigų operacijas vykdantis koks eilinis savivaldybės narys ar partijų deleguotas kitas smulkus valdžios atstovas tai gali daryti su partijos vadovo žinia. Ar tie vadovai gali pakliūti į jūsų dėmesio lauką?

Ž.Pacevičius. Tai ir mes suvokiame. Bet aš esu ikiteisminio tyrimo institucijos vadovas ir man reikia faktų bei įrodymų, nors analizių, pamąstymų ta linkme turime. Visa sistema yra stebima ir analizuojama, bet tai daroma pirmiausia siekiant pasiūlyti kokius nors įstatymo pakeitimus, užtikrinti skaidresnę politikų ir partijų veiklą.

A.Medalinskas. Jeigu partiją paremia koks nors žmogus, kuris nelabai turi pajamų, ar galima teigti, kad toks žmogus tikrai sulauks nemalonumų? Juk partija gali išdalyti gautus iš "šešėlio" pinigus per tų žmonių paramą partijai. Kas gali laukti šių žmonių?

M.Kaseliauskas. VMI atleidus nuo techninio darbo, t. y. buhalterijos tikrinimo, ir atidavus tai nepriklausomoms audito bendrovėms, mums pavesta tikrinti, ar rėmėjų fiziniai asmenys turėjo legalių lėšų, kuriomis galėjo paremti rinkimų kampanijos dalyvius. Žinoma, tai, kaip sutarėme su VRK, bus daroma sistemiškai. To neįmanoma padaryti prieš rinkimus. Yra laikas, kai surenkamos gyventojų pajamų deklaracijos. Tada atliekama jų analizė, tikrinama ir vertinama. Labai svarbu, kad dabar ši funkcija derinsis ir su mūsų kompetencija pagal naują išplėstinio turto konfiskavimo įstatymą. Dabar, jei atrasime, kad gautos nelegalios pajamos ir lėšos buvo skirtos rinkimams, tai nustatę, atiduosime teisėsaugai, kuri gali taikyti tą įstatymą.

A.Medalinskas. Ar su šia praktika susidurs tik tokiomis aplinkybėmis partijas parėmę rėmėjai, ar ir partijų vadovai, kurie gali sukaupti lėšų iš neskaidrios veiklos?

M.Kaseliauskas. Ir vieni, ir kiti. Bet ne per rinkimų prizmę, o analizuojant turtą ir pajamas, bendradarbiaujant su teisėsauga ir taikant įstatymą dėl turto konfiskavimo.

A.Medalinskas. Kalbama apie tai, kad valstybė nori ištraukti milijardą iš šešėlinio verslo, iš kontrabandos. Būtų naivu tikėtis, kad tie pinigai neateis į politiką, ypač prieš rinkimus, kai jų labiausiai politikams ir partijoms reikia. Ar jūs galite užtikrinti, kad pinigai iš kontrabandos neatiteks partijoms per šiuos rinkimus?

V.Gailius. Mūsų įrankis yra Pinigų plovimo prevencijos įstatymas, kuris turi būti taikomas visiems be išimties. Tai duomenys, kuriuos finansų įstaigos teikia FNTT apie pinigų operacijas, viršijančias 15 tūkst. eurų, ir įtartinas operacijas. Ši informacija yra mūsų tyrimo objektas. Jei operacija neteisėta, įsitraukia baudžiamojo persekiojimo institutas. Įrankių ir priemonių tikrai pakanka.

A.Medalinskas. Ar galime prisiminti nors vieną atvejį, kad jūsų minimas įstatymas būtų buvęs pritaikytas politikui? Ne dėl PVM grobstymo, o kad koks nors politikas, partija būtų pakliuvę kaip rinkimų vajaus metu disponavę nelegaliais, niekur neapskaitytais pinigais? Suprantu, kad jūs dar gana neseniai vadovaujate FNTT, bet aš tokio įvykio neatsimenu. Gal VMI vadovas atsimena? Ir Darbo partijos byla iki šiol yra vilkinama.

M.Kaseliauskas. Mes tik nuo praėjusių metų pradėjome nuolat keistis informacija su FNTT apie pinigų plovimą. Iki tol būdavo pateikiami tik pavieniai atvejai. O dabar viskas daroma sistemiškai.

V.Gailius. Mes ne tik teikiame duomenis, bet kartu su VMI juos ir analizuojame, siedami su turto ir pajamų deklaracijomis.

Meno vertybės, kurių politikai iš tikrųjų neturėjo

A.Medalinskas. Rinkimų kandidatas ir jo sutuoktinis privalo VMI deklaruoti turtą ir pajamas. Kodėl VRK puslapyje internete yra paskelbiama tik trumpa informacija?

Z.Vaigauskas. Jei bandytume skelbti visą informaciją, būtume priversti neskelbti nieko. Net pradėję skelbti tuos išrašus iš deklaracijos sulaukėme didelio kandidatų pasipriešinimo. Jie bijo, kad juos užpuls nusikaltėliai. Bet visa informacija yra saugoma ir kiekvienas gali pasižiūrėti, ar asmens, atėjusio į politiką, turtas staiga nepadidėjo. O jeigu savo turtą užrašo giminaičiams, tai tegu aiškinasi teisėsauga.

A.Medalinskas. Ar iš tos trumpos informacijos matyti, kiek pinigų politikas yra investavęs į meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius, kiek jų turi rankose?

Z.Vaigauskas. Ne, ten tiesiog yra bendra suma. Nesvarbu, ar ji susideda iš juvelyrinių dirbinių ir akcijų. Tik nekilnojamasis turtas yra deklaruojamas atskirai. Deklaracijos VMI yra kur kas detalesnės ir jei kyla klausimų, jos mums gali būti pateiktos.

A.Medalinskas. Vienas politikas, kaip dabar matau, patyręs naudojant valdiškus pinigus, atkreipė dėmesį į tai, kodėl prieš eidami į valdžią politikai neretai savo deklaracijose parašo, kad turi daug paveikslų, juvelyrinių dirbinių ir grynųjų pinigų, nors iš tikrųjų namai tušti. Juk tai gali būti ženklas, kad politikas bandys legalizuoti iš neskaidrios veiklos gautus pinigus, kai atsidurs prie mokesčių mokėtojų pinigų. Ar tokius dalykus kas nors iš tarnybų tikrina? Kas išsiaiškins, kam ir už kiek žmogus "pardavė" tariamas brangenybes, kai jo sąskaitoje atsiras daug pinigų?

M.Kaseliauskas. Tas laikotarpis, kai deklaruodavo milijonų vertės paveikslus, - jau praeityje. Gana gaji buvo ir tradicija prisirašyti grynųjų pinigų avansu. Šių metų tarnautojų tikrinimas taip pat parodė, kad, iškviesti į VMI, jie pasako, jog tų pinigų neturi ir niekada neturėjo. O vėliau pataiso savo deklaracijas.

A.Medalinskas. Kokia atsakomybė gresia už melagingą deklaracijos pildymą?

M.Kaseliauskas. Tik administracinė. Jie pasako, kad padarė klaidą. Atseit koks nors kolega pakonsultavo, kad dėl visa ko naudinga prisirašyti nebūtų pinigų. Bet buvo atvejis, kai Klaipėdos savivaldybės narys atnešė į VMI perskaičiuoti per milijoną litų. Jam viskas baigėsi gerai. Dabar, įsigaliojus įstatymui dėl išplėstinio turto konfiskavimo, žmogus turi žinoti, jog, nesugebėjęs pagrįsti deklaruoto turto, gali susidurti ir su baudžiamąja atsakomybe.

Ž.Pacevičius. Teisingai. Reikia kelti klausimą, kokiu tikslu jis visa tai įsirašė.

A.Medalinskas. Jeigu pateiks tą turtą, kaip galite patikrinti, ar tai jo pinigai, ar draugų? Ar VMI pareigūnai turi teisę ateiti į namus netikėtai ir patikrinti? Aišku, gavę sankciją. Bet tada ir įstatymai turėtų būti griežtesni, kad priverstų tuos turtus parodyti.

M.Kaseliauskas. Lietuvoje VMI tokių teisių neturi. Į namus užeiti negalime, nebent ten būtų registruota įmonė, vykdanti veiklą, arba verslas. Bet ir tada užeiti galima tik darbo valandomis. VMI gali tik paprašyti pateikti įrodymus bei paaiškinimus dėl turto įsigijimo šaltinių, taip pat pačias materialines vertybes, kad galima būtų faktiškai jas įvertinti.

A.Medalinskas. O kaip daroma Vakarų valstybėse? Ar pareigūnai turi tokias pat teises, kaip jūs?

M.Kaseliauskas: Ten, kur mokesčių inspekcija yra sujungta su mokesčių policija, tas klausimas sprendžiamas kitaip. Lietuvoje mes, nustatę nusikaltimo požymius, galime perduoti medžiagą FNTT. Tiriant fizinius asmenis, mūsų bendradarbiavimas su FNTT yra labai glaudus ir, manau, netrukus mūsų ir FNTT pareigūnai kartu dalyvaus atliekant kratas.

Ar šešėliniai pinigai pasiekia partijų seifus?

A.Medalinskas. Pinigai iš kontrabandos, matyt, dabar jau nebeužstringa pasienio regione, o pasklinda po visą Lietuvą. Jeigu kokia partija gavo didžiulę paramą būtent iš pasienio regionų, ar tai nėra kontrabandos pinigai, kurie skverbiasi į politiką? Ar tuos pinigų judėjimo srautus, legalius ir ne, FNTT kaip nors stebi?

V.Gailius. Finansinių srautų judėjimas yra konkretaus ikiteisminio arba operatyvinio tyrimo dalykas. Jei mes tiriame kokį objektą, stebime ir jo finansinius srautus.

M.Kaseliauskas. Tokie pinigai anksčiau nusėsdavo pasienio rajone. Dabar jie pasiekia Vilnių. Kai tiriame fizinius asmenis, užsiiminėjančius kontrabanda, matome, kaip dideli turtai, galbūt sukaupti iš šios veiklos, pasiekia žmones, gyvenančius Vilniuje.

A.Medalinskas. Rinkimų kampanijų metu partijų būstinėse irgi gali būti laikomos didžiulės grynųjų pinigų sumos. Ar mūsų tarnybos turi teisę atlikti jų poėmius, jeigu šie pinigai yra neapskaityti ir nežinia iš kur atsiradę. Kaip kartą jau padarė STT, sukėlusi didžiulį partijų veikėjų ir net prezidento Valdo Adamkaus nepasitenkinimą. Kokia būtų partijų ir jų vadovų atsakomybė už neapskaitytų pinigų laikymą savo seifuose?

Ž.Pacevičius. Tada STT darė poėmį, nes gauta informacija buvo susijusi su ikiteisminio tyrimo aplinkybėmis, dėl kurių reikėjo tai daryti. Ir dabar, norint tuos neapskaitytus pinigus partijų būstinėse surasti, turi būti koks nors pagrindas poėmiui. Turi vykti ikiteisminis tyrimas. Pats pinigų buvimas dar nereiškia, kad šie pinigai yra neteisėti. Vykdant vieną ikiteisminį tyrimą, buvo tokia situacija: mums paklausus, iš kur pinigai, žmonės paaiškino, kad juos sunešė draugai, pažįstami ir visi tame seife saugojo. Aukštesnę instituciją ta versija patenkino. Vėliau visi klausinėjo: ko čia ta STT kabinėjasi.

V.Gailius. Visais atvejais yra lengviau užkardyti, nei paskui kovoti su pasekmėmis ir tuos pinigus atiminėti. Kai pasibaigia administracinės galimybės, mūsų veiksmai patenka į griežtus ikiteisminio tyrimo rėmus. Kitų priemonių, išskyrus prevencines, suteiktas mūsų teisės aktais, mes neturime. Ir apskritai, manau, kad dauguma rinkimuose dalyvaujančių kandidatų yra sąžiningi piliečiai ir patriotai.

A.Medalinskas. Norėtųsi tuo tikėti. Bet į šiuos rinkimus eina net 300 milijonierių. VRK viena po kito išmeta iš rinkimų kampanijos teistus asmenis. Ko jie ten eina? Jeigu jūs gaunate signalą patikrinti kurios nors partijos būstinę ir randate ten tuos pinigus, sudėliotus krūvomis, ar tai yra pakankamas pagrindas daryti poėmį?

Ž.Pacevičius. Jei negauname signalo, kad tie pinigai galbūt gauti nusikalstamu būdu, nelabai ką galime padaryti. Pinigų gulėjimas partijų būstinės seife mums dar nesuteikia pagrindo poėmiui. Kodėl jie negali ten gulėti? Bet jeigu gauname signalą, kad juos ką tik pervežė per sieną lagamine ir dabar jie padėti seife, tai yra visai kitas dalykas. Svarbiausia yra to signalo turinys. Tada atitinkamai ir reaguosime.

A.Medalinskas. Jeigu gavus rimtą signalą padaromas poėmis centrinėje partijos būstinėje ar skyriuje pasienio regione, ar galite viską išsiaiškinti, net jei bus sakoma, kad pinigus žmonės patys sunešė? Juk galima kiekvieną darbuotoją patikrinti, ar jis turėjo tiek pinigų?

V.Gailius. Neabejotinai. Jei būtų atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, duomenys būtų sulyginami su informacija apie pajamas ir jeigu kokios nors sumos lieka nepagrįstos legaliomis pajamomis, tuomet galimos sankcijos.

Visuomeniniai judėjimai pilkojoje rinkimų zonoje

A.Medalinskas. Ar judėjimų finansinės veiklos skaidrumą yra sunkiau kontroliuoti nei partijų? Gal todėl kai kurios kontroversinės asmenybės, padirbėjusios anksčiau "prichvatizacijos" srityje, tuos judėjimus ir sukūrė. Ar tikrai šie judėjimai atsiduria kaip ir pilkojoje kontrolės zonoje, nors, kita vertus, jiems valstybė pinigų neskyrė.

Z.Vaigauskas. Judėjimai yra naujas reiškinys rinkimų kampanijoje. Jie veikia pagal Asociacijų įstatymą ir daugelis gali vykdyti labdarą - to per rinkimus negali partijos. Ateityje įstatymų leidėjai turės nustatyti, kaip tų visuomeninių judėjimų finansus apskaityti. Bet, kita vertus, tikrai jie negauna paramos iš valstybės.

A.Medalinskas. Ar galite stebėti, iš kur jų pinigai ateina?

Z.Vaigauskas. Galime stebėti tik politinės kampanijos dalyvius.

A.Medalinskas. Tų, kurie užsiima tikrai visuomenine veikla, ir nereikia stebėti.

Z.Vaigauskas. Judėjimus, kurie yra rinkimų kampanijos dalyviai, mes galėtume stebėti, kaip ir partijas arba save išsikėlusius kandidatus. Tik tas stebėjimas yra epizodinis. Kai rinkimų kampanija pasibaigia ir pateikiama ataskaita, jų sąskaita uždaroma. Partijos veikla turi tęstinumą, o visuomeninės organizacijos yra nauji dalyviai ir kuo tai pasireikš, mes pamatysime. Be to, juk pagal dabartinius įstatymus visuomeninės organizacijos nedalyvauja politinėje kampanijoje. Jos ginasi, kad jų stendai ir paveiksliukai nieko bendra su politika neturi, nes rinkimuose dalyvauja tik atskiri asmenys, susivieniję į bendrus sąrašus. Partijai toks gudravimas yra neįmanomas.

M.Kaseliauskas. Į bendrą politinės kampanijos sistemą visuomeniniai judėjimai kaip ir nepatenka. Tik per individus. Bet patenka per bendrą kontrolės sistemą. Jei matomi dideliais kiekiais išgryninami pinigai per pinigų plovimo prevenciją, taip pat jei dideli sandoriai. Bet kol kas jie tam tikra dalimi iškrinta iš bendros kontrolės sistemos.

A.Medalinskas. Net jei tų judėjimų lyderiai yra buvę įtakingų partijų politikai, lyderiai?

M.Kaseliauskas. Formaliai jie veikia pagal Visuomeninių organizacijų įstatymą ir jų veikla yra ne politinė, o skirta visuomenės poreikiams tenkinti.

A.Medalinskas. Dabar aišku, kodėl toks Artūras Zuokas įkūrė rinkimams judėjimą. Nejau jis be sunkumų galės išplauti pinigus, kuriuos galbūt sukaupė pabuvęs valdžioje?

V.Gailius. Nebūtinai. Bet kuris judėjimas, jeigu per jį einantys pinigai būtų kriminalizuoti, patektų į mūsų akiratį. Jei pinigai būtų gauti iš nusikalstamos veikos ir juos būtų bandoma išplauti, neabejotinai būtų taikomos procesinės priemonės. Visais kitais atvejais tai nėra mūsų objektas, ir mes negalime nei operatyvinės veiklos taikyti, nei pradėti ikiteisminio tyrimo.

M.Kaseliauskas. Aš manau, kad visuomeninės organizacijos turėtų patekti į bendrą kontrolę. Kol kas jos gali žaisti pilkojoje zonoje, o tai yra negerai.

Z.Vaigauskas. Manau, kad tai taptų jūsų objektu, jeigu po audito patikrinimo galai su galais nesueitų. Aišku, tų visuomeninių organizacijų, dalyvaujančių rinkimuose, nėra daug. Iš save iškėlusių kandidatų keturi, penki šimtai susivienijo į asociacijas bei grupes ir gal tik dešimtyje savivaldybių. Jei jiems seksis, gal kurs partiją. O gal bus keičiami įstatymai, politinės visuomenines asociacijas padarant tarpininkais tarp jų ir partijų.

Atsakomybė po rinkimų ir pasibaigus kadencijai

A.Medalinskas. Rinkimų vajus netrukus baigsis. Kai kurie politikai, matyt, nudžiugs: štai prašokau. Nepagavo perkant biuletenius, papirkinėjant, panaudojant šešėlinius pinigų srautus. Jeigu tokie dalykai iškiltų po rinkimų, ar galima pašalinti tokį politiką iš savivaldybės? Kokių nemalonumų gali kilti partijai?

Savivaldybės nariui juk nėra apkaltos proceso, kaip Seimo nariui.

Z.Vaigauskas. Yra atsakomybė politinei partijai, kuri gali prarasti finansavimą iš biudžeto dvejiems metams, o tai gana ilgas laiko tarpas. Lėšos, gaunamos iš valstybės biudžeto, sudaro apie 60 proc. visų partijos lėšų. Gali būti pradėtas ir partijos veiklos tyrimas prokuratūros pajėgomis. Net uždaryta partija, ko, tiesa, pas mus dar nebuvo. Yra ir partijos vadovų atsakomybė teisėsaugos institucijoms.

A.Medalinskas. Ko Lietuvoje taip pat dar nebuvo.

Z.Vaigauskas. Taip pat yra administracinė bauda partijos atstovams. Galime ir rinkimus pripažinti negaliojančiais. Tai jau atsitiko du kartus. 1998 metais Švenčionių rajone rinkimai buvo pakartoti. Per praėjusius rinkimus teismas pripažino, kad būta pažeidimų, bet ne tiek, kad reikėtų naikinti rinkimų rezultatus. Praėjus pusei metų dar gali prasidėti ir baudžiamasis persekiojimas asmenų, padariusių nusižengimą. Bet vėliau jau po rinkimų pašalinti iš savivaldybės politiko, net nustačius rinkimų kampanijos pažeidimus, būtų neįmanoma. Kitaip įsivyrautų nestabilumas valdžioje. Daug kur pasaulyje taip yra: jei matai ką nors negero per rinkimus, sakyk iš karto.

A.Medalinskas. Ar yra kokia senatis, po kurios tas išrinktas į savivaldybę politikas nebegali būti pašalintas, kad ir kokie pažeidimai būtų nustatyti?

Ž.Pacevičius. Jei tokie pažeidimai būtų nustatyti, tai ikiteisminis tyrimas užsitęstų.

Z.Vaigauskas. Dažniausiai jie baigia veiklą savivaldybėje, o tyrimas dar tęsiasi.

A.Medalinskas. O jeigu žmogus, ateidamas į valdžią, turėjo skolų, o baigęs darbą jau yra be jų ir dar milijonierius? Ar tų skolų nereikėtų išskirti net toje trumpoje deklaracijoje?

M.Kaseliauskas. Finansiniai įsipareigojimai deklaracijoje matomi.

Ž.Pacevičius. Jei žmogus, pabuvęs valdžioje, lieka be skolų, tai lengva nustatyti.

A.Medalinskas. Ar kas nors visa tai stebi?

M.Kaseliauskas. Deklaracijas renkame, bet skolų nefiksuojame. Ir pajamų balanso, kai politikas ar valdininkas pabaigia darbą, mes nežiūrime.

Ž.Pacevičius. Tam nėra būtinybės. Jis po metų deklaruoja pajamas ir galima viską bendra tvarka išsiaiškinti.

A.Medalinskas. O ar ta bendra tvarka egzistuoja? Ko reikia, kad VMI kartu su FNTT, STT ir VRK galėtų po rinkimų viską patikrinti. Arba politikų kadencijos pabaigoje.

V.Gailius. Jūs klausiate, ką daryti, jei politikas į kadencijos pabaigą nesugebės pagrįsti turto legaliomis pajamomis? Tokiu atveju galima kalbėti apie galimą nusikalstamą veiką.

M.Kaseliauskas. Bendra tvarka galioja visiems valstybės tarnautojams, nesiejant su kadencija.

A.Medalinskas. Bet su kadencijomis sieti gal būtų gerai. Kodėl VRK deklaracijos yra teikiamos prieš rinkimus? Dėl tos pačios priežasties būtų naudinga kiekvieno politiko pajamas patikrinti pasibaigus jo kadencijai. Ne tik politiko, bet ir jo aplinkos.

M.Kaseliauskas. Tai būtų galima priskirti prie ateities teisėkūros uždavinių.

Z.Vaigauskas. Iki šiol yra bėda, kad nė viena institucija tokio tyrimo neatlieka.

A.Medalinskas. Apie tai aš ir kalbu. Gal pasibaigus kadencijai reikėtų pažiūrėti, ar jie nepraturtėjo ne pagal pajamas.

Ž.Pacevičius. Po kiekvienų metų yra matoma, ar žmogus praturtėjo, ar nepraturtėjo.

V.Gailius. Pasibaigus kadencijai, po metų nebėra pareigos deklaruoti.

A.Medalinskas. Todėl būtų gerai suvesti politiko pajamų balansą ne tik iki rinkimų, bet ir baigus darbą.

M.Kaseliauskas. Suvesti pajamų balansą kadencijos pabaigoje galėtų ir auditoriai. Tik reikia tokį uždavinį įtraukti į įstatymą. Ciklo pradžia ir pabaiga.

A.Medalinskas. O kokiame įstatyme tai turėtų būti parašyta?

Z.Vaigauskas. Tokio įstatymo nėra. Jo negalima sieti su rinkimų įstatymais, nes toliau į rinkimus žmogus gali ir neiti. Ir pačiame rinkimų įstatyme daug ką reiktų keisti. Mes kandidatų sąrašą sužinome likus mėnesiui iki rinkimų ir nedaug ką galime padaryti. Seimas suteikė galimybę paankstinti kandidatų registraciją rinkimams, bet galėtų ši teisė tapti prievole prieš pusę metų arba tris mėnesius iki rinkimų pateikti visus sąrašus. Tada ne tik valstybės institucijos, bet ir patys žmonės bei žiniasklaida galėtų geriau kontroliuoti, kad rinkimų kampanija ir jos finansavimas vyktų skaidriai, bei suformuoti nuomonę ir apie pačius politikus, dalyvaujančius tuose rinkimuose.

 

Parengė ALVYDAS MEDALINSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"