TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rinkimai - mano karas su žiopliais

2012 10 12 8:19
M.Mikutavičius prieš dėdamas kryžiuką visada žino, už ką balsuos. Ir balsuoja. /Erlendo Bartulio nuotr.

Dainininkas ir žurnalistas Marijonas Mikutavičius pareigą balsuoti vadina savo mažu, egoistišku karu su žiopliais, kurie taikosi patekti į valdžią.

Atlikėjas juokauja, kad rinkimų kova dėl rinkėjų simpatijų tapo tokia banali, kad paprastiems žmonėms kartais sunku atskirti Andrių Kubilių nuo Algirdo Butkevičiaus. "Visi iki vieno politikai nori atrodyti labai protingi", - sako M.Mikutavičius, balsuoti einantis ir dėl proceso, ir dėl to, kad prie valstybės vairo nori matyti kuo daugiau žmonių, turinčių panašius kaip jo įsitikinimus. "Tada man paprasčiausiai bus lengviau gyventi", - sako jis.

- Ar visada atlieki savo pilietinę pareigą? Jei taip, kas nulems tavo apsisprendimą?

- Savo balsą atiduodu visada. Prieš dėdamas kryžiuką tikrai žinau, už ką balsuosiu. Tai lemia mano įsitikinimai, tad balsuoju už partiją ar žmogų, kuris yra arčiausiai jų.

- Šią rinkimų kampaniją turėtum įsiminti ir dėl nemalonaus incidento su viena politine partija. Vis dėlto kokį įspūdį palieka iš stendų besišypsantys veidai, pašto dėžutės, prigrūstos pažadų, ar internete ranką tiesiantys politikai?

- Būtų gražiausia, jei politikai, kaip senais laikais, pasistatytų "bačką" vidury aikštės ir nuo jos skleistų savo idėjas. Tačiau laikai pasikeitė, dabar galima naudotis šiuolaikinės žiniasklaidos ir pinigų teikiamomis galimybėmis. Vis dėlto pinigai dažniausiai išmetami į balą. Taip yra todėl, kad politikų užsakymus vykdančios viešųjų ryšių agentūros nebeturi naujų idėjų arba politikai yra toms idėjoms nelankstūs. Visi jie trokšta atrodyti pasitempę, labai protingi, rūsčiais veidais. Juokinga, nes tokie jie visi tampa vienodi, ir paprastas žmogus nebesupranta, kas yra kas.

Štai, pavyzdžiui, kilo įtampa su socialdemokratais, o vakar parduotuvėje kasininkė man sako: "Na ir teisingai, ir kovokit su tuo Kubiliumi!" Yra procentas visuomenės, kuri supranta, apie ką kalbama, tačiau didžioji masė neina balsuoti arba nuėjusi brūkšteli tą, kas tuo metu atrodo patraukliausias. Rinkimų kampanijai trūksta išskirtinumo.

- "Nieko nesuprantu apie tą politiką ir man neįdomu", - frazė, kurią turbūt ne kartą esame girdėję. Ypač iš jaunų žmonių. Kodėl daugeliui nesvarbu, kas stovi prie jų valstybės vairo?

- Taip visada buvo ir bus. Jaunas žmogus dažniausiai dar neturi susidėliojęs gyvenimo prioritetų. Žinoma, yra motyvuotų, aiškiai žinančių, ko nori, jaunų žmonių. Pagaliau prisiminkim, koks kiekvienas buvom. Manau, ir kitos kartos tokios bus. Juk jaunam žmogui pirmiausia reikia gerai pasilinksminti ir susirasti gerą darbą, kad gerai pasilinksmintų. Dar svarbu meilė, draugai, kelionės. Kiekvienas žmogus su branda to atsivalgo ir pradeda mąstyti apie visai kitus dalykus. Netikiu, kad tai galima pakeisti, ir iš dalies nemanau, kad tai būtina keisti.

- Kadaise pajuokavai, kad į politiką išeinama, tačiau iš jos nebegrįžtama. Ar pačiam niekada nekirbėjo mintis, kad po 4 ar 20 metų reikėtų išeiti ir negrįžti?

- Ne. Tik kartais pasvarstau, kodėl žmonės eina į politiką. Tikiu, kad yra atsidavusių žmonių, kurie mano galintys kažką pakeisti ir turi tam reikalingų žinių. Aišku, tai nereiškia, kad jie tikrai jų turi. Jie gali būti ir absoliutūs idiotai, kurie tiesiog tiki savimi. Dalis žmonių eina susitvarkyti savo finansinių reikalų. Jie kažkodėl tiki, kad Seimo rūmuose kažką padarys ir pasieks. Trečia kategorija - žmonės, kurie viską gyvenime jau yra išbandę, jiems pasidarė nuobodu. Į politiką jie žiūri kaip į ekstremalų sportą, dar vieną progą užsidėti medalį ant savo gyvenimo švarko. O dar kiti yra "narcizai", kuriems beprotiškai patinka valdžia. Kai matai tokį poną Šedžių tiesioginiame eteryje rėkiantį, kad jis bus Lietuvos prezidentas, - akivaizdžiausias tokių žmonių pavyzdys.

- Ką galėtum pasakyti žmonėms, kurie iki šiol dvejoja, ką veiks šį sekmadienį?

- Tikrai nenoriu nurodinėti žmonėms, kad jie privalo tai daryti. Būna, kad visi kuo nors nusiviliame: meile, tikslais... Galima nusivilti ir rinkimais. Jei žmonės nusprendė neiti į rinkimus, ir jiems tai atrodo nesvarbu, tebūnie. Vis dėlto jaučiuosi visuomenės dalimi ir man tai patinka. Galbūt mano balsas nueis į niekur, tačiau pats jausiuosi gerai. Man svarbu, kad dalyvauju procese ir vieną akimirką suvokiu, kad be manęs tas procesas nevyksta. Galiausiai visi turime savo įsitikinimus ir norime juos ginti.

Štai matome žmones, kurie eina į valdžią turėdami visiškai priešingus įsitikinimus. Man atrodo, kad matau būrį žioplių, einančių į politiką. Tad tai yra mano mažas karas su jais, nes noriu, kad valstybėje būtų kuo daugiau žmonių, manančių taip, kaip aš. Ir man bus lengviau gyventi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"