TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rinkimams artėjant – iniciatyvų puokštė rinkėjams

2014 12 10 16:13
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Šiandien Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) surengtoje spaudos konferencijoje pristatyti projektai, padedantys rinkėjams susipažinti su kandidatais į savivaldybių tarybas.

Tai tokios iniciatyvos kaip „Renku merą“, „Žinau, ką renku“, „Man ne dzin“ bei „Baltosios pirštinės“. Daugumos jų auditorija – jauni žmonės ar bent jau neabejingi internetui. Nors, kaip teigia projektų atstovai, siūlomą informaciją bei diskusijas virtualybėje papildys ir realūs veiksmai.

VRK finansuos diskusijų laidas

Šeštadienį VRK baigė politinės kampanijos dalyvių registravimą. Jos pirmininkas Zenonas Vaigauskas informavo, kad užsiregistravo 24 partijos, 57 visuomeniniai rinkimų komitetai bei 15 savarankiškų kandidatų į merus. 60 Lietuvos savivaldybių reikės išrinkti 1524 tarybų narius ir 60 merų. Pastarieji pirmą kartą bus renkami tiesiogiai. Visi kandidatų sąrašai ir kandidatai bus užregistruoti sulaukę deramos rinkėjų paramos, išreikštos parašų skaičiumi. Vilniuje reikia surinkti mažiausiai 1700 parašų, Rietave – vos 100. Paskelbti jie bus vėliausiai sausio 30-ąją. Z. Vaigauskas, remdamasis ankstesnių metų patirtimi, numato, jog galų gale bus 600 sąrašų ir apie 14-16 tūkst. kandidatų.

Be įprastinių VRK platinamų informacinių leidinių, šiais metais esama ir naujovės – paskelbtas konkursas dėl diskusijų laidų, skirtų kovo 1 dieną vyksiantiems savivaldybių tarybų rinkimams, viešojo pirkimo. Laidose kandidatai ar sąrašų atstovų grupės diskutuos tarpusavyje, su vedėju ar pakviestais ekspertais. Jų trukmė turės būti ne mažesnė kaip valanda grynojo eterio laiko. Po transliavimo laidos privalės būti viešinamos ir internete.

Interaktyvūs žemėlapiai vis populiaresni

Jau keletą metų VRK bendradarbiauja su geografines informacines sistemas kuriančia bei diegiančia įmone „Hnit-Baltic“. Tai – galimybė pamatyti erdvinį sąryšį tarp duomenų. Interaktyviuose žemėlapiuose sujungiama įvairi informacija, leidžianti skirtingais rakursais nagrinėti rinkimų rezultatus. Pavyzdžiui, pažiūrėjus į 2014 metais vykusio vadinamojo referendumo dėl žemės aktyvumo žemėlapį išsyk matyti, kur šiuo klausimu pasisakė daugiausiai rinkėjų. Taip pat vos keliais mygtukų spragtelėjimais galima pamatyti atvaizduotus Prezidento rinkimų rezultatus. Prezidento rinkimų „karščio“ žemėlapis leidžia pasirinkti dalyvavusius kandidatus ir pamatyti, kuriose vietovėse jie surinko daugiausiai balsų. Kaip teigė spaudos konferencijoje dalyvavęs „Hnit-Baltic“ atstovas, žemėlapiais naudojasi ne tik vis daugiau žmonių, bet ir politinės partijos bei žiniasklaidos atstovai. Z. Vaigauskas pasakojo, jog dabar norima žemėlapyje atvaizduoti ir pranešimų apie rinkimų pažeidimus kiekį iš atskirų regionų. Tai atneštų naudos ir policijos pareigūnams.

Kviečia užsimauti baltą pirštinę

Greta VRK priemonių rikiuojasi eilė visuomeniniais pagrindais veikiančių iniciatyvų. Jau nuo spalio mėnesio rinkimų stebėjimo organizacija „Baltosios pirštinės“ lanko savivaldybes. Kaip teigė jų vadovas Simas Simanauskas, aplankytos jau 41 iš 60 savivaldybių. Aktyvistas džiaugėsi, jog į veiklą aktyviai įsitraukia ir vietiniai gyventojai. Visoje šalyje dirba 70 savanorių koordinatorių, o savanoriauti kviečiami ne jaunesni nei 16 metų piliečiai, „neabejingi skaidrios valstybės valdymo principams“. Šiai organizacijai jau teko stebėti ketverius rinkimus. Jų metu savanoriai, pastebėję galimą balsų pirkimą ar kitus pažeidimus, juos fiksuoja, informuoja atsakingus asmenis. Šiuos aktyvistus atpažinti galima iš mūvimos baltos pirštinės – skaidrių rinkimų simbolio.

Jaunimui vis labiau „ne dzin“

Nors pradžioje, kaip sakė VRK pirmininkas, kampanijos „Man ne dzin“ devizas atrodė keistai, dabar jis pripažįstąs jos nuopelnus skatinant jaunus žmones dalyvauti rinkimuose. Nuo 2004 metų, kai Lietuvos piliečiai pirmą kartą dalyvavo Europos Parlamento rinkimuose, vykdoma kampanija atnešė naudos. Pasak ją organizuojančios Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidento Manto Zakarkos, 2012 metais Seimo rinkimuose balsavo tik 18 proc. jaunų žmonių (18-30 metų), tuo tarpu pastaruosiuose Prezidento ir Europos Parlamento – apie trečdalį. Kampanija su šūkiu „neleisk, kad už tave spręstų kiti!“ taip pat sieks aplankyti daugumą Lietuvos savivaldybių.

Kad apsisprendimas būtų sąmoningas

Dar viena į jaunus žmones orientuota iniciatyva – „Žinau, ką renku“, veikianti nuo praėjusių metų. Internetinėje platformoje galima užduoti klausimus politikams, susipažinti su jų veikla, rinkimų programomis. Anot šios į pirmą ir antrą kartą balsuojančius žmones nukreiptos iniciatyvos atstovės Aušrinės Diržinskaitės, svarbu ne tik skatinti jaunimą ateiti balsuoti, bet ir rinktis sąmoningai. Būtent tam ir sukurtame tinklapyje kviečiama užduoti klausimus politikams bei peržiūrėti archyvą – visi klausimai ir atsakymai archyvuojami, informacija neiškraipoma.

„Kaip didžiausią laimėjimą įvardinčiau šią rinkimų kampaniją, kurios metu turėjau galimybę tiesiogiai bendrauti su tūkstančiais Lietuvos gyventojų. Dėkingas žmonėms už palaikymą. Pralaimėjimų nebuvo. Gal buvo pamokų, kurias, manau, gerai išmokau.“, – gegužės 7 dieną atsakė antrajame Prezidento rinkimų ture dalyvavęs Zigmantas Balčytis, paklaustas, ką įvardintų kaip savo didžiausią politinį laimėjimą ir pralaimėjimą. „Žinau, ką renku“ atstovė teigė, jog ši iniciatyva veiks ne tik virtualiame pasaulyje, bet bus organizuojami ir realūs veiksmai. Pavyzdžiui, debatai su kandidatais į merus neformaliose, jaunimui įprastose, vietose. Taip pat ji pasakojo, jog pavasarį, per mėnesį nuo iniciatyvos starto iki rinkimų dienos jų tinklapyje būta 4 tūkst. unikalių apsilankymų.

Nauja svetainė – renkumera.lt

Naujausia iniciatyva, pradėjusi veikti šiandien, yra internetinė svetainė „Renku merą“. 2011 – 2015 metų kadencijoje jauniausiam merui yra 30, vyriausiam – 68 metai. Pagal lytį mero pareigas eina 54 vyrai ir 6 moterys. „Kokį merą išsirinksite 2015-2019 metų kadencijai?“, – klausiama. Kad būtų lengviau atsakyti į šį klausimą, pateikiama informacija ne tik apie partijas, kandidatus, jau dirbančius merus, bet ir duomenys apie savivaldybių finansus, demografinę situaciją. Tiesa, šiuo metu informacijos pertekliaus tikrai nesama, tačiau iniciatyvos atstovas žadėjo, jog sistema bus pildoma.

Tinklapyje teigiama, jog tai ne tik naudingos rinkėjams informacijos saugykla, bet ir vieta diskusijoms, kur kandidatai galės susirašinėti su rinkėjais. Rašoma, jog registruoti svetainės lankytojai galės išreikšti savo nuomonę apie mėgstamus ar ne politikus, savivaldybių merus, kandidatus būsimai kadencijai, partijas ar rinkimų komitetus. Merų rinkimų informavimo sistemą koordinuoja VšĮ „Mūsų Baltija“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"