TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rinkimų apygardų ribos: kodėl ir kur perbraižyti

2015 02 09 12:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo penktadaliu. 45 proc. šalies teritorijos yra itin retai apgyvendinta ir ateityje tokių plotų tik daugės. Depopuliacija arba didžioji demografinė depresija, kaip ją įvardija geografai, turi įtakos ir rinkimų organizavimui. 

Apie tai kalbėtą pasaulinę rinkimų dieną, vasario penktąją, Seime vykusiose konferencijoje „Rinkimų geografija: nuo rinkiminės elgsenos analizės iki būsimų rinkimų planavimo“. Vienas esminių reikalavimų, sudarant rinkimų apygardas, yra lygi rinkimų teisė, kas reiškia, kad jose turėtų būti panašus rinkėjų skaičius. Tačiau, kaip teigė ekspertai, ji pažeidžiama visuomet, nes suformuoti vienodo dydžio apygardas yra neįmanoma. Visgi, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje leidžiama paklaida yra gana didelė.

Šalies teritorija skirstoma į 71 vienmandatę apygardą, kuriose rinkėjų skaičius turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų skaičiaus. Tai reiškia, kad jis apygardose negali skirtis daugiau kaip 40 procentų. Tokia tvarka galioja nuo 2002 metų, iki to laiko reikalavimas buvo kiek griežtesnis 0,9-1,1. Tačiau pagal gerąją Europos Tarybos (ET) rinkimų praktiką, normos nuokrypis retai turėtų viršyti 10 proc. ir niekada 15 proc., išskyrus ypatingas aplinkybes.

Naikinti vienmandates apygardas – būtina

Mažėjant gyventojų skaičiui šalyje, ryžtingų priemonių perbraižyti vienmandates rinkimų apygardas nesiimta. Jų ribos paprasčiausiai išplėstos ir, kaip teigė Vilniaus universiteto (VU) Geografijos ir kraštotvarkos katedros lektorius dr. Rolandas Tučas, „gerokai neatitinka ET gerosios praktikos normų“. Pasak jo, norint, kad rinkėjų balsai būtų lygiaverčiai, apygardų ribos turi būti peržiūrėtos. Mokslininko teigimu, šiuo metu net 19 iš 71 rinkimų apygardų dydis yra daugiau nei 10 proc. mažesnis už vidurkį, tiek pat jų daugiau nei 10 proc. viršija vidurkį. Dėl neigiamo natūralaus gyventojų prieaugio bei emigracijos masto atotrūkis tarp mažiausių ir didžiausių apygardų „nepaliaujamai auga“. R. Tučas pažymi, kad per didelės ir per mažos apygardos netolygiai pasiskirsčiusios regioniniu požiūriu: joms esant greta, būtų galima paprasčiausiai pakoreguoti ribas. Tačiau iš tiesų didžiosios rinkimų apygardos yra Vilniaus mieste (Karoliniškių, Justiniškių) ir rajone (Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų), Vakarų Lietuvoje (Gargždų), Klaipėdoje (Danės), mažiausios – Žemaitijoje (Kelmės), Šiaurės (Akmenės-Joniškio), Šiaurės Rytų Lietuvoje (Ignalinos-Švenčionių) bei sparčiausiai nykstančiame Lietuvos didmiestyje Kaune (Kalniečių, Žaliakalnio, Dainavos).

„Taigi apibendrinus, tendencijos yra labai aiškios – rinkėjų skaičiumi mažiausios apygardos ir toliau sparčiai tuštės, o didžiausiose rinkėjų bus dar daugiau“, – teigia R. Tučas. Pasak jo, vienintelis būdas šiai problemai spręsti – panaikinti kurią nors apygardą. Mokslininkai, eksperimentuodami su turimais duomenimis, sumodeliavo kelis variantus: pabandyta pertvarkyti Šiaurės Rytų regioną, panaikinus Rokiškio apygardą; Šiaulių krašto, panaikinus Saulės apygardą bei Žemaitijos, panaikinus Kelmės apygardą. Tik pastaruoju atveju pavykta naujas apygardų ribas suderinti su administraciniu teritorijos padalijimu. Be lygios rinkimų teisės užtikrinimo sudarant rinkimų apygardas turi būti atsižvelgiama į valstybės teritorijos administracinį padalijimą, kad būtų patogu ir rinkimų organizatoriams, ir rinkėjams. Taip pat keliamas ir istoriškumo kriterijus – apygardos turėtų būti stabilios – bei jų vientisumo, kompaktiškumo reikalavimas.

Geografai pamėgino išdalinti ir Kalniečių rinkimų apygardą, jos dalis prijungdami prie greta esančių Žaliakalnio, Dainavos, pastarosios dalį prijungė prie Pramonės apygardos. Iš aštuonių dabar Kaune esančių Seimo vienmandačių rinkimų apygardų sukurtos septynios, atitinkančios gerosios praktikos reikalavimus. Ši reforma buvo sėkminga – mokslininkai neperžengė Kauno miesto ribų. Apibendrinta, jog svarbiausia, kad apygardų perbraižymas būtų pradėtas nuo tų teritorijų, kuriose didžiausia depopuliacija ir kad naujos ribos sutaptų su savivaldybių ar bent jau seniūnijų ribomis. Nors istoriškumo reikalavimas būtų pažeistas, anot R. Tučo, reforma leistų ateityje ribų nekaitalioti ilgesnį laiką, pavyktų sutaupyti valstybės biudžeto lėšų.

Geriau proporcinė rinkimų sistema?

Vyriausios rinkimų komisijos (VRK), VU, LR Seimo ir įmonės „Hnit-Baltic“ organizuotos konferencijos metu iškeltas klausimas ir apie naujos apygardos steigimą užsienio lietuviams, kurie šiuo metu priskiriami Naujamiesčiui. Teigiama, jog dėl tokios situacijos nukenčia ir Naujamiesčio gyventojai, ir emigrantai. „Klausimas nėra išspręstas […] Seimas nesiryžta, nes vieną apygardą reikėtų sunaikinti“, – atsakė VRK vadovas Zenonas Vaigauskas.

Taip pat renginio metu atkreiptas dėmesys, jog tarpukariu Lietuvoje veikė tik proporcinė rinkimų sistema, o ne dabartinė mišri, kaip 70 Seimo narių renkami pagal partijų sąrašus ir 71 vienmandatėse apygardose. Pasak Z. Vaigausko, tokia sistema kenkianti ir parlamento darbui, nes esama dviejų tipų skirtingai išrinktų tautos atstovų. Šiai idėjai pritariančio R. Tučo teigimu, vienmandačių apygardų panaikinimas sustiprintų savivaldą, nes šiuo metu susidariusi situacija, kai rinkėjai savo lūkesčius dėl vietos problemų sprendimo pritaiko jose išrinktiems Seimo nariams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"