TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rinkimų dieną lydėjo nerimo signalai

2007 02 26 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Nors savivaldos rinkimų diena buvo palyginti rami, skundai dėl galimų pažeidimų nesiliovė plaukę. Šiame kontekste labiausiai skambėjo Šalčininkai.

Vakar Lietuvos gyventojai rinko vietos valdžią. Nors išankstinės apklausos rodė, kad rinkėjai bus gana pasyvūs, vakar jau nuo pat ryto kai kuriose balsavimo apylinkėse nutįso gana ilgos eilės. Visi vakar LŽ kalbinti politikai prognozavo, kad savo pilietinę pareigą atliks ne mažiau kaip 40 ar net 50 proc. rinkėjų. Tačiau, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iki 19 valandos balsavo tik 36,5 proc. rinkėjų. Aktyviausi buvo Birštono, Neringos ir Pagėgių gyventojai, pasyviausi - klaipėdiečiai.

Kiek tiksliai iš 2,7 mln. turinčių teisę balsuoti Lietuvos gyventojų dalyvavo vietos valdžios rinkimuose, bus paskelbta jau šiandien. 2002-ųjų gruodį už savivaldybių tarybų narius balsuoti atėjo 1,4 mln., arba 53,29 proc., rinkėjų.

Pakopa į geresnę savivaldą

Vakar rytą prezidentas Valdas Adamkus, su žmona Alma balsavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto patalpose Saulėtekyje įrengtoje rinkimų apylinkėje, pripažino, jog vien šių rinkimų nepakaks, kad pasikeistų kritikuojama vietos savivaldos sistema. "Reikia labai daug pataisų, tačiau aš manau, šie rinkimai gali būti paskutinė pakopa į idealesnę ir geriau veikiančią savivaldą", - sakė šalies vadovas.

Paklaustas, ko laukia iš šių rinkimų, prezidentas vylėsi, kad bus pasimokyta iš buvusios sistemos netobulumo, o žmonės į savivaldybių tarybas rinks politikus, kuriais galės pasitikėti. Adamkus vylėsi, kad ir sostinės gyventojai išsirinks tokią valdžią, kuri užtikrins jų gerovę, o drauge - ir miesto ateitį.

Šalies vadovas balsavimo kabinoje užtruko vos kelias minutes, prezidento žmona - kur kas ilgiau. LŽ paklausta, ar jai teko Lietuvoje turėti reikalų su vietos valdžia, pirmoji šalies ponia prisipažino tokios patirties neturinti.

Adamkienė sakė nemananti, kad vien noras tarnauti žmonėms ir valstybei skatina tiek daug politikų veržtis į vietos valdžią. "Kiti eina ieškodami naujų išgyvenimų, naujų galimybių ir kažko tikėdamiesi. Nemanau, kad kandidatai valdžios siekia tik norėdami gero miestui ar miesteliui", - kalbėjo ji.

Prognozė - 20 merų

Lygiai tuo pat metu kaip prezidentas, tik kitame sostinės rajone - Žirmūnuose, balsavo premjeras Gediminas Kirkilas su žmona Liudmila.

Vyriausybės vadovas drąsiai prognozavo būsimus rezultatus.

"Manau, kad po šių rinkimų mes turėsime per 20 merų", - teigė Kirkilas. Kiek atsargesnis jis buvo tik dėl Vilniaus vadovo posto. Premjero nuomone, ilgiausiai derybos dėl valdžios truks būtent sostinėje, nes čia į savivaldybę turėtų patekti 6-7 partijų sąrašai. Kartu Kirkilas patvirtino, kad socialdemokratų siekis - turėti Vilniuje valdžią.

Premjeras pasidžiaugė, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atkreipė dėmesį į jo perspėjimą dėl rinkėjų papirkinėjimo ir laiku padarė išvadas. "Tikiuosi, kad tai paskutinis kartas, kai kai kurių partijų štabai moko savo aktyvą klastoti rinkimus, pirkti balsus", - sakė Kirkilas. Jo įsitikinimu, VRK turi būti principinga ir nubausti visus, pažeidusius rinkimų įstatymus, nes nebaudžiamumas vėl skatins elgtis neteisėtai.

Praėjusio penktadienio vakarą VRK priėmė kreipimąsi, kuriuo paragino visus rinkėjus, stebėtojus, partijų bei teisėsaugos atstovus aktyviai reaguoti į bet kokius rinkimų metu pastebėtus pažeidimus ir sukurti nepakantumo atmosferą galimiems.

Vilnius - neprognozuojamas

Seimo pirmininkas, Pilietinės demokratijos partijos (PDP) vadovas Viktoras Muntianas vakar balsavo Kėdainių rajono Keleriškių rinkimų apylinkėje. Parlamento vadovas vylėsi, kad PDP pavyks perkopti 4 proc. barjerą ir laimėti mandatų bent jau Kėdainių rajono savivaldybėje.

Įstatymas numato, kad partijos kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašas dalyvauja skirstant mandatus tik tuo atveju, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 4 proc., o už koalicijos kandidatų sąrašą - ne mažiau kaip 6 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Tuo metu sekmadienio rytą Vilniaus Taurakalnio rinkimų apylinkėje balsavęs valdančiosios Socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Brazauskas buvo nusiteikęs optimistiškai ir prognozavo socialdemokratams palankius rinkimų rezultatus. Jis sakė manantis, kad partijos kandidatams pavyks laimėti daugiau mandatų, nei turėta iki šiol. "Kas bus Vilniuje, iš viso niekas negali prognozuoti", - pripažino Brazauskas.

Lems koalicijos

Tėvynės sąjungos lyderis Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius su žmona balsavo Antakalnyje. Kiek merų po šių rinkimų galėtų turėti konservatoriai, Kubilius sakė nenorįs prognozuoti. "Manau, būsime tarp didžiausią rinkėjų pasitikėjimą pelniusių partijų, tad merų klausimas - ne toks svarbus, jis bus sprendžiamas sudarant koalicijas", - LŽ sakė Kubilius. Paklaustas, su kuo konservatoriai eitų į koaliciją, jis teigė, kad artimiausi jiems būtų krikščionys demokratai ir Liberalų sąjūdis. "Tačiau neturime išankstinio nusistatymo ir prieš kitas partijas, tik dėl bendradarbiavimo su liberaldemokratais bei "darbiečiais" turėtų pasitarti partijos vadovybė", - teigė Kubilius. Konservatorių lyderio įsitikinimu, ir sostinės vadovo postas priklausys nuo koalicijų susitarimo.

Liberalų sąjūdžio vadovas ir kandidatas į Vilniaus merus Petras Auštrevičius vylėsi, kad Vilniaus taryboje partija laimės tiek vietų, kad jų pakaktų būti valdančiojoje koalicijoje.

"Mūsų rinkėjai koncentruosis didžiuosiuose miestuose, ten mus kol kas supranta geriausiai. Tikimės, kad tarybos narių pakaks, kad galėtume formuoti valdančiąsias koalicijas", - prognozavo Auštrevičius.

Lenkai susirūpino

Stebėti, ar demokratiškai mūsų šalyje vyks savivaldybių tarybų rinkimai, į Lietuvą atvyko kaimyninės Lenkijos politikų delegacija: visų Seimo frakcijų atstovai, keturi senatoriai ir ministro pirmininko patarėjas.

Kaip prisipažino vienas valdančiųjų konservatorių frakcijai atstovaujantis stebėtojų delegacijos vadovas Jaroslawas Jagiello, Lenkijos Seimo susirūpinimą sukėlė laikraštyje "Kurjer Wilenski" vasario pradžioje paskelbtas premjero Kirkilo įspėjimas apie galimą rinkimų rezultatų klastojimą. Lietuvos Vyriausybės vadovas teigė žinąs, kad kai kurios partijos apmoko savo atstovus rinkimų komisijose ir partinius aktyvistus, kaip klastoti tuos rezultatus.

Užsiminus, kad siųsdamas stebėtojus lyg į rinkimus Baltarusijoje Lenkijos Seimas demonstruoja nepasitikėjimą strategine

partnere Lietuva, kitas stebėtojų grupės atstovas opozicinės "Piliečių platformos" parlamentaras sociologas profesorius Pavelas Spiewakas su tuo nesutiko. Jis tvirtino, kad Lenkijos parlamentarų dalyvavimas yra "geriausias būdas nuraminti lenkų tautinės mažumos kuriamą ją supančio pavojaus atmosferą". Spiewakas pabrėžė neabejojantis rinkimų demokratiškumu, todėl, jo nuomone, "nėra geresnio būdo, kaip nuvykus objektyviai patvirtinti, kad jokių pažeidimų nebuvo".

Skundai dėl agitacijos

Vakar pavakare komentuodamas rinkimų eigą VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė, kad "rinkimai vyksta itin ramiai".

"Girtuokliai šlitinėjo tik per išankstinį balsavimą, todėl ir suteikė rinkimams tokį neigiamą atspalvį. O ši diena nuteikia labai šviesiai, ir sakyčiau, kad rinkimai yra vieni ramiausių ir jokių rezonansinių atvejų nėra", - teigė Vaigauskas.

VRK pasiekę skundai daugiausia buvo susiję su agitacija.

Kiek daugiau problemų iškilo Šalčininkų rajone. Rinkimų dieną atvirai už Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) čia agitavo net kunigai.

Generalinė prokuratūra, Policijos departamentas bei VRK sulaukė penkių partijų pasirašyto skundo, kuriame LLRA kandidatai ir dabartiniai savivaldybės tarybos bei administracijos vadovai įtariami ypač didelio masto iš anksto planuotais rinkimų įstatymo pažeidimais, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei trukdymu pasinaudoti rinkimų teise.

Sostinės policininkams teko raminti kelis neblaivius rinkėjus, triukšmavusius rinkimų apylinkėse.

Kaune - tylos taktika

Paprastai bene aktyviausiai visuose rinkimuose balsuojantys kauniečiai vakar buvo gana pasyvūs. Išsipildė liūdnos politologų prognozės, kad antro pagal dydį miesto gyventojai pasirinks tylos taktiką ir nuspręs niekam neatiduoti savo balsų, taip protestuodami prieš visas politines jėgas.

"Pagal ilgalaikius stebėjimus galiu prognozuoti, kad 40 proc. ribos nepasieksime, mat daugiausia kauniečių balsuoja tarp 10 ir 14 valandos", - LŽ sakė Kauno miesto rinkimų apygardos pirmininkas Kęstutis Šerėnas. Pasak jo, pažeidimų, kurie turėtų įtakos rinkimų rezultatams, nepastebėta, tačiau skundų vakar gauta į valias. Daugiausia - dėl pašto dėžutėse randamos agitacinės medžiagos. "Dar kyla nemenkų problemų dėl stebėtojų, kurių yra net 1,5 tūkst., taigi daugiau nei komisijos narių. Daugelis jų prastai instruktuoti, nežino savo pareigų ir galimybių, tad neišvengta ir konfliktų", - sakė Šerėnas.

LŽ žiniomis, mažiausiai keturiose apylinkėse vakar rasta neužplombuotų balsadėžių, pasitaikė pavienių agitavimo už konkrečią partiją atvejų, kilo sąmyšis dėl suplėšyto ir į šiukšliadėžę išmesto biuletenio.

Liko nepareiškę valios

Į LŽ redakciją vakar kreipėsi ir Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje po operacijos sveikstantis Audrius Labutis. Jis, kaip ir dar keli ligoninėje gulintys kauniečiai, vakar balsuoti negalėjo, jiems nebuvo suteikta išankstinio balsavimo paštu galimybės.

"Kreipiausi į VRK ir pareikalavau bent užregistruoti mano skundą, nes tokių kaip aš, tikrai yra daugiau, ir ne tik Kaune. Visi, kurie atsidūrė ligoninėse po vasario 21 dienos, galima sakyti, lieka nepareiškę savo valios. Negaliu nuvažiuoti į savo apylinkę", - piktinosi vyras. Kauno miesto rinkimų apygardos pirmininkas Šerėnas į šį signalą reagavo apgailestaudamas. "Taip, situacija man jau žinoma, deja, padėti negalime, tiesiog neturime tokių įgaliojimų. Matyt, dalis ligonių sekmadienį sugebėjo giminių ar draugų pagalba nusigauti iki savo apylinkių, likusieji negalėjo pasinaudoti savo teise. Įstatyme yra spragų", - pripažino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"