TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rinkimų prievaizdai jau brandina reformas

2013 07 25 6:00
Zenonas Vaigauskas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Likus trejiems metams iki naujų Seimo rinkimų imtasi iniciatyvos revizuoti rinkimų apygardų žemėlapį. Tikslinti apygardų ribas, o gal ir skaičių, skubina kintanti demografinė situacija - didėjanti migracija ir mažėjantis šalies gyventojų skaičius.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ėmėsi politiškai skausmingo, bet seniai pribrendusio darbo – pasiūlyti, kaip būtų galima perbraižyti rinkimų apygardų žemėlapį. Iki šiol beveik visi mėginimai bent mažumėlę jį pakoreguoti sulaukdavo aršaus politikų pasipriešinimo ir, pasiekę Seimo salę, dažniausiai žlugdavo. Bandymas pernai rudenį prieš Seimo rinkimus patobulinti kelių Vilniaus krašto apygardų ribas baigėsi beveik tarptautiniu skandalu dėl esą pažeidžiamų tautinių mažumų teisių. Prognozuojama, kad sudėtingiausia bus pakeisti dviejų pagrindinių šalies didmiesčių – Vilniaus ir Kauno - apygardų ribas. Nors pažadai steigti specialią apygardą, kurioje galėtų balsuoti visi į užsienį išvykę Lietuvos piliečiai, politikų kartojami prieš kiekvienus rinkimus, iki šiol neapsispręsta, ar tai daryti iš tiesų tikslinga.

Sistema paseno

Prieš du dešimtmečius nubrėžtos 71 rinkimų apygardos ribos šiuo metu neužtikrina rinkėjų balsų lygiavertiškumo principo. Tai reiškia, kad vienuose rajonuose Seimo narį gali išsirinkti kur kas mažiau rinkėjų nei kituose. Paradoksas, bet vilniečio balsas tapo mažiau įtakingas negu kauniečio ar kokio nors miestelio gyventojo nuomonė. Pavyzdžiui, Ignalinos-Švenčionių apygardai turėti savo atstovą Seime užtenka 29 tūkst. rinkėjų balsų, o sostinės Karoliniškių apygardoje reikia beveik 43 tūkstančių.

“Net mažiausio kaimo perkėlimas iš vienos apygardos į kitą yra labai skausmingas dalykas. Čia kaip su ta antklode – vienoje pusėje patraukus, kitoje lieka nuoga”, - LŽ sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Tačiau, anot jo, bent jau keliose rinkimų apygardose reformą teks daryti. Vilniuje ir Kaune “operacija” gali būti dar drastiškesnė. Tai reikštų, kad viena apygarda iš laikinosios sostinės galėtų būti atimta, Vilniui – pridėta. Tai, be abejo, nepatiktų nuolat rinkimus Kaune laiminčiai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. “Apygardų ribos paliečia pusę Seimo, todėl parlamentarai taip skausmingai reaguoja”, - neslėpė Z.Vaigauskas.

Ar reikėtų suformuoti atskirą apygardą užsienyje balsuojantiems tautiečiams, pasak jo, bendros nuomonės nėra. Kai kurios šalys, itin besirūpinančios savo emigrantais, tokį dalyką yra įteisinusios. 2008-ųjų pavasarį taisant Seimo rinkimų įstatymą 72-os rinkimų apygardos įteisinimui nepritarta.

Siūlymai - rudenį

Pasak VRK nario, darbo grupės vadovo Justino Žilinsko, iki Seimo rinkimų dar daug laiko, tačiau VRK nutarė iš anksto imtis seniai pribrendusios reformos. Jo teigimu, tai daryti skatina pati mūsų rinkimų sistema, pagal kurią pusė Seimo narių renkama vienmandatėse apygardose, pusė – daigiamandatėje. Anot J.Žilinsko, ne paslaptis, kad vienmandatėje apygardoje išrinktas parlamentaras stengiasi užsitikrinti paramą, “koncentruoja pastangas”, kad ir po ketverių metų būtų išrinktas toje pačioje vietoje.

“Bet koks apygardos ribų perstumdymas reikštų įdirbio praradimą ir dalies rinkėjų nutekėjimą”, - LŽ sakė teisininkas. Be to, įtakos zonų praradimas skausmingai atsilieptų ir kai kurioms partijoms. “Taigi nereikia slėpti galvos į smėlį, o ieškoti visiems priimtino kompromiso”, - tikino VRK narys. Ar tai pavyks, jis prisipažino nežinantis. Tačiau, pasak J.Žilinsko, “ką nors daryti vis tiek reikia”. VRK darbo grupė jau spalio mėnesį turėtų pateikti pirminius pertvarkos projektų variantus, kuriuos aptarti bus pasiūlyta ne tik politikams, bet ir plačiajai visuomenei.

Vidurkis galėtų mažėti

Rinkimų apygardų ribų revizijai pritaria ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė. “Gyventojų tiek sumažėjus, yra aišku, kad reikia imtis korekcijų”, - LŽ sakė politikė. Ji mano, kad VRK darbo grupė susitelks daugiau ties Vilniaus ir Kauno situacija, nes ten permainos akivaizdžiai subrendusios.

V.Baltraitienės nuomone, dabartinis apygardos rinkėjų vidurkis – apie 39 tūkst. žmonių – artimiausioje ateityje dėl demografinės situacijos pokyčių galėtų mažėti. “Tuomet būtų užtikrinti ne tik didžiųjų miestų ir dviejų didžiųjų partijų, bet ir visos Lietuvos rinkėjų poreikiai. Akivaizdu, kad kaimiški rajonai renka kitų partijų atstovus”, - aiškino Darbo partijos atstovė. Ji mano, kad užsienyje gyvenantiems tautiečiams pareikšti savo nuomonę per rinkimus pakanka ir dabartinės - sostinės Naujamiesčio rinkimų apygardos.

Priminsime, kad didžiausios rinkimų apygardos yra Vilniaus Naujamiesčio – 52,6 tūkst., Karoliniškių – 43,1 tūkst., Vilniaus-Trakų, Vilniaus-Šalčininkų, sostinės Naujosios Vilnios – visos apie 42,8 tūkst. rinkėjų. Mažiausios apygardos: Kauno Kalniečių – 28,9 tūkst., Ignalinos-Švenčionių, Akmenės-Joniškio – apie 29 tūkst. rinkėjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"