TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rinkimų prievaizdai planuoja plėtrą

2016 03 01 6:00
Zenonas Vaigauskas: "Pirmiausia sustiprintume Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrių, kuris tiria kandidatų papirkinėjimo atvejus." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ateities vizijose – siekis tapti gausesnei. VRK planams neprieštaraujantys politikai vis dėlto ragina neskubėti ir pirmiausia pateikti bent jau finansinį numatomų permainų pagrindimą.

Pageidavimus ir motyvus dėl galimos plėtros VRK išdėstė savo rašte Seimo valdybai. Ši savo nuomonę dėl VRK užmojų paragino pareikšti Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą (VVSK). Per kelerius metus VRK sekretoriatą norima išplėsti 8 valstybės tarnautojais.

Mato prasmę

Pasak VRK pirmininko Zenono Vaigausko, didėjantis valstybės tarnautojų skaičius leistų užtikrinti komisijos veiklos tęstinumą. Papildomi darbuotojai leistų sustiprinti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrių, suburti Mokymo centrą, kuriame galėtų tobulintis apygardų, apylinkių komisijų atstovai, atsirastų spaudos atstovas. „Tikrai nemanome, kad visus tuos žmones reikėtų priimti iki Seimo rinkimų. Per rinkimus reikalingų pagalbininkų galime pasisamdyti. Tačiau gaila, kad įgavę patirties jie išeina, o paskui vėl reikia ieškoti kitų“, – LŽ sakė VRK vadovas.

Paprastai rinkimams VRK samdo iki 15 laikinų darbuotojų. Tačiau Z. Vaigauskas įsitikinęs, kad nuolatiniai tarnautojai yra labiau motyvuoti ir geriau dirba. „Manau, kad ir Seimo nariai supranta, jog komisijos sekretoriato stiprinimas didinant valstybės tarnautojų skaičių – prasmingas ir sveikas dalykas. Juk pirmiausia sustiprintume Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyrių, kuris tiria kandidatų papirkinėjimo atvejus. Mano supratimu, visi turi būti suinteresuoti, kad jis būtų stiprus“, – teigė Z. Vaigauskas. Patyrę darbuotojai galėtų perimti dalį VRK narių krūvio.

Skirtinga praktika

Pasak Z. Vaigausko, struktūriškai stiprios rinkimų komisijos yra Gruzijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Azerbaidžane. Kitos kaimynų valstybės eina kiek kitu keliu. Pavyzdžiui, Estijoje rinkimus organizuoja trys komisijos – rinkimų, internetinio balsavimo ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės. Latvijoje komisija rūpinasi tik pačiais rinkimais, rinkimų sąrašai – Vidaus reikalų ministerijos reikalas, o finansų kontrole užsiima Kovos su korupcija biuras. „Pas mus pareigos ir funkcijos labiau koncentruotos“, – sakė Z. Vaigauskas. Dabar VRK dirba 18 darbuotojų. „Rinkimai – labai rimtas dalykas, jais užsiima apie 16 tūkst. žmonių. Galvojant apie efektyvesnį lėšų panaudojimą reikėtų apsispręsti, ar geriau tas lėšas panaudoti centre, ar didinti nenuolatinių darbuotojų skaičių. Man atrodo, kad kompiuterizacijos laikotarpiu komisijos darbe reikėtų siekti profesionalumo“, – sakė Z. Vaigauskas.

Šių metų VRK biudžetas siekia 13 mln. 768 tūkst. eurų. Didžiausia suma – 7,4 mln. eurų numatyta spalį vyksiantiems Seimo rinkimams surengti. Jei kartu su jais būtų nuspręsta rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės, kaina kiltų. 5,5 mln. eurų VRK biudžete skirta politinių partijų dotacijoms, 832 tūkst. eurų – pačios komisijos valdymo išlaidoms.

Keistis būtina

VVSK pirmininkas Valentinas Bukauskas sakė, kad VRK ateities planus ketinama svarstyti artimiausiame komiteto posėdyje. „Reikia aptarti, padiskutuoti, kaip atrodys VRK kaip institucija, kaip vyksta modernizavimo procesai“, – LŽ sakė pirmininkas. Nuo to, anot jo, iš dalies priklausys būsimos permainos. „Keistis tikrai reikia, dar nelabai sparčiai žengiame modernizavimo linkme. Tačiau skuboti judesiai įneša sumaištį, supriešina, tuomet ir geras siekis sukelia neigiamų pasekmių“, – tvirtino V. Bukauskas.

VVSK pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė taip pat mano, kad pirmiausia reikia išklausyti VRK argumentus dėl planuojamų pokyčių. „Bet keistis, tobulėti tikrai reikia“, – LŽ sakė Seimo narė. Pasak jos, vieną kartą reikėtų apsispręsti ir dėl elektroninio balsavimo, kuris, pavyzdžiui, Estijoje, prigijo, o Norvegija ar Suomija jo kratosi. VVSK narė Vincė Vaidevutė Margevičienė konkrečių VRM darbuotojų skaičiaus didinimo motyvų prisipažino dar nežinanti. Kartu stebėjosi, kad „ryškiai mažėjant gyventojų“ ir nesikeičiant rinkimų apylinkių skaičiui VRK prireikė plėstis. „Jei dėl kokių nors korupcinių ryšių tyrimo, tuomet svarstytina“, – LŽ sakė parlamentarė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"