TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rinkimų taisyklės keičiamos paskubomis

2006 10 16 0:00
Atėję balsuoti rinkėjai vietoj vieno biuletenio vasarį gali gauti du.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Likus keturiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų rinkimų politikai niekaip neapsisprendžia, pagal kokią sistemą - proporcinę, kaip iki šiol, ar mišrią - rinksime naujuosius vietos valdžios atstovus

Ketverius metus ramiai snaudę politikai prieš pat savivaldos rinkimus susigriebė keisti jų tvarką. Iš pradžių nesėkme baigėsi sumanymas nekeičiant Konstitucijos tiesiogiai rinkti merus, dabar norima įdiegti mišrią balsavimo sistemą.

Penktadienį apie mišrių savivaldos rinkimų pliusus ir minusus Seime diskutavo parlamentarai, visuomenės atstovai, politologai, bendruomenių atstovai.

Pliusai ir minusai

Kaip žinoma, Seimas po pateikimo jau yra pritaręs parlamentinės Liberalų sąjūdžio frakcijos parengtam Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektui dėl rinkimų tvarkos keitimo. Liberalai siūlo pusę tarybos narių rinkti pagal partijų sąrašus, pusę - balsuojant už konkrečias asmenybes. Pagal tokią pat sistemą renkamas Seimas.

Neigiamą požiūrį į mišrią rinkimų sistemą atvirai išdėstė valdantieji socialdemokratai ir liberalcentristai. Kiek švelnesnės pozicijos laikosi kitos parlamentinės frakcijos - esą pati sistema nebloga, tik dar neverta jos taikyti per šiuos rinkimus.

Mišrios rinkimų sistemos priešininkai mano, kad ją įdiegus Lietuvoje sumažėtų partijų įtaka, atsirastų daugiau galimybių reikštis populistams, o kai kuriose apygardose tarybų narius rinktų itin mažai rinkėjų, taip būtų skatinama politinė korupcija. Dar vienas argumentas prieš - po rinkimų savivaldybių tarybose būtų sunku sudaryti stabilią valdančiąją daugumą.

Tuo metu šios rinkimų sistemos šalininkai tvirtina, kad mišriai renkant vietos valdžios atstovus piliečiai ir bendruomenės turėtų savo atstovus ne tik Seime, bet ir savivaldybių tarybose. Tai sustiprintų Lietuvoje atstovaujamąją demokratiją ir sumažintų politinį susvetimėjimą. Be to, visi piliečiai, o ne tik įrašytieji į partijų sąrašus, įgytų teisę dalyvauti rinkimuose ir būti išrinkti. Tai paskatintų piliečius aktyviau dalyvauti vietos valdžios rinkimuose, padidintų išrinktųjų asmeninę atsakomybę. Savivaldybių tarybų veikla būtų viešesnė, priimami sprendimai - skaidresni.

Visuomenė nori permainų

Dauguma kalbėjusiųjų konstatavo, kad visuomenė yra nusivylusi valdžia - tiek aukštąja, tiek vietos, ir trokšta permainų.

Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininko Petro Auštrevičiaus, liepą atlikta gyventojų apklausa telefonu parodė, kad daugiau kaip 60 proc. žmonių nepatenkinti savo atstovais savivaldybėse, o spalį - jau 80 proc. jų teigė norį demokratinių permainų savivaldoje. Kaip vieną permainų kelių beveik prelegentai nurodė mišrios rinkimų sistemos įdiegimą.

"Prezidentas palaiko bet kokią iniciatyvą, skatinančią pilietinės visuomenės stiprėjimą, bendruomenių augimą", - teigė šalies vadovo patarėjas Lauras Bielinis.

Kartu jis atkreipė dėmesį į tai, kad keičiant rinkimų sistemą būtina numatyti ir saugiklius, galinčius apsaugoti nuo nemalonių padarinių. "Šiandien dar trūksta saugiklių, kad laisvai funkcionuotų idėjos, o ne pinigai", - apie rinkimų įstatymo projektus sakė Bielinis. Anot jo, keičiant rinkimų sistemą neverta skubėti, geriau ramiai pakloti racionalų pamatą būsimiems rinkimams.

Dviratis jau išrastas

Pasak politologo Algio Krupavičiaus, siūloma mišri savivaldos rinkimų sistema, palyginti su kitomis, sukeltų daugiausia problemų.

"Šiuolaikiniuose politikos moksluose yra gana aiški ir nedviprasmiška bendra nuomonė, kad visos proporcinės rinkimų sistemos yra geresnės negu santykinės daugumos rinkimų sistemos - 50 proc. plius vienas balsas", - LŽ sakė profesorius.

Krupavičiaus teigimu, mišrios rinkimų sistemos idėja dar beveik neišanalizuota, jos padariniai beveik neprognozuoti, o politikai ją laiko savitiksliu dalyku, kuris savaime yra geras, ir nekreipia dėmesio į kitas alternatyvas, kitus variantus.

Politologo nuomone, gerokai racionalesnis kelias būtų reformuoti partijų sąrašų formavimo tvarką. Pirmiausia, jo manymu, teritoriniu principu reikėtų susieti bendruomenes ir atstovus savivaldybėse. "Tereikia savivaldybės teritoriją padalyti į keletą apygardų, kad jose būtų renkamas tam tikras atstovų skaičius: trys, penki ir t. t. Išrinktieji atstovautų konkrečioms seniūnijoms, konkrečioms bendruomenėms", - aiškino Krupavičius.

Be to, šalia partijų sąrašų galėtų dalyvauti ir nepriklausomi kandidatai. "Manau, kad Lietuvos politikoje kartais bandoma išrasti dviratį. Diskusija dėl vietos valdžios rinkimų sistemos ir yra tam tikra prasme dviračio išradinėjamas", - reziumavo Krupavičius.

Laiko beveik neliko

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas priminė, kad laiko taisyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą praktiškai neliko. Jau gruodžio 2-ąją VRK turi paskelbti, kaip šalies teritorija bus padalyta į rinkimų apygardas. Sausio 20 dieną partijos turi pateikti kandidatų sąrašus.

Vis dėlto politikai nepraranda vilties, kad dar spės į nuvažiuojantį traukinį. Visas paketas su Savivaldos rinkimų įstatymo pataisomis, numatančiomis įteisinti mišrią sistemą, plenariniame Seimo posėdyje bus svarstomas lapkričio 7 dieną. Jei nebus didelių prieštaravimų, priimti pataisas planuojama lapkričio 16 ar 17 dieną.

"Praktiškai nieko naujo neišrandame, o diegiame panašią sistemą kaip ir per Seimo rinkimus. Per šiuos savivaldos rinkimus žengtume bent pirmą žingsnį, o jei išryškėtų kokių nors trūkumų, vėliau galėtume įstatymą pataisyti", - LŽ sakė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotoja Violeta Boreikienė.

Jei rinkimų sistema vis dėlto nebūtų keičiama, parlamentarė mano, kad galima būtų mėginti taisyti senąjį įstatymą ir numatyti galimybę rinkimuose dalyvauti nepriklausomiems kandidatams.

Kainuotų brangiau

Optimizmo, kad vasario pabaigoje vyksiančiuose rinkimuose bus pritaikyta mišri rinkimų sistema, nepraranda ir vienas Piliečių santalkos kūrėjų žinomas žurnalistas Romas Sakadolskis.

Pasak jo, būtų svarbu sužinoti, kokia yra kiekvieno Seimo nario nuomonė apie mišrią rinkimų sistemą. "Dar nepalaidočiau tos idėjos. Nedrįsčiau pasakyti, jog jau nėra politinės valios tam, bet kad jos trūksta apskritai, - tai taip", - teigė Sakadolskis.

VRK vadovo teigimu, būsimi savivaldos rinkimai kainuos maždaug 18 mln. litų. Jei būtų įteisinta mišri rinkimų sistema, anot Vaigausko, prireiktų dar "mažų mažiausiai dviejų milijonų litų".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"