Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
LIETUVA

Rinkimus laimi jaunystė

 
2016 11 02 6:00
Jauniausi parlamentarai susibūrę Ramūno Karbauskio vadovaujamame politiniame darinyje. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Savo gretų atjauninti nesugebėjusios partijos per rinkimus smuko, o tos, kurioms pavyko tai padaryti, pakilo. Aiškėja, kad daugiau nei trečdalis naujos kadencijos parlamento pensininkų dirbs Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijoje, o daugiausia jaunų žmonių – konservatorių ir „valstiečių“ gretose.

Vidutinis parlamentaro amžius pasaulyje – 53, Lietuvoje – 51 metai. Prieš ketverius metus išrinktų Seimo narių amžiaus vidurkis buvo 52,5 metų. Tačiau dabar padėtis pasikeitė: dvi partijos į savo kandidatų sąrašus įtraukė jaunų žmonių, jie buvo išrinkti, dėl to sumažėjo parlamento narių amžiaus vidurkis. Tiesa, statistika liudija, kad vos 2 proc. viso pasaulio valstybių parlamentų narių jaunesni nei 30 metų. Tad iš esmės Lietuva neišsiskiria iš bendro konteksto.

LSDP jaunimui nepasisekė

Pažvelgus į naujai išrinkto Seimo galimą frakcijų sudėtį, akivaizdu, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Ramūno Karbauskio „valstiečiai“ gerokai jaunesni nei socialdemokratai. Tarp pastarųjų yra arba netrukus bus daugiau nei trečdalis visų parlamento pensininkų. Septyni šios frakcijos nariai (kai kurie jau senokai) perkopė 60 metų ribą. Antanas Vinkus, Gediminas Kirkilas, Rimantas Sinkevičius, Algimantas Salamakinas, Juozas Bernatonis ir Rimantė Šalaševičiūtė yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus.

Todėl ir būsimos Socialdemokratų partijos frakcijos narių amžiaus vidurkį parlamente galima vadinti rekordiniu – 58,41 metų. Tačiau ir 2012 metais Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Seime buvo vyriausi, tuomet jų amžiaus vidurkis siekė 54,68 metų. Toks pokytis (+4 metai) liudija, kad partija neatsinaujino – ją „tempia“ tie patys žmonės kaip ir praėjusios kadencijos Seime, tik pasenę ketveriais metais.

Neatsitiktinai 37 metų LSDP atstovas, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas po pirmojo Seimo rinkimų turo socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė: „Rinkimus pralaimėjome ir dabar turime laiko pagalvoti apie viską – socialinį jautrumą, vertybes, įvaizdį ir daugelį kitų dalykų. Ar apie tai galvosime? Netrukus pamatysime. Mums, jaunajam socdemų flangui, taip pat nepavyko. Ir stipriai nepavyko.“

Jauniausi parlamentarai susibūrę Ramūno Karbauskio vadovaujamame politiniame darinyje.

V. M. Čigriejienę keičia J. Imbrasas

Jauniausi parlamentarai susibūrę R. Karbauskio politiniame darinyje. Tai 25-erių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Rūta Miliūtė ir jos bendraamžis Virginijus Sinkevičius. Vyriausi išrinkti Seimo nariai – 75 metų Juozas Imbrasas („Tvarka ir teisingumas“) ir 73 metų A. Vinkus (LSDP).

Palyginus 2012 ir 2016 metų Seimo sudėtį, galima įsitikinti, kad LSDP ir „tvarkiečiai“ sparčiai sensta, o TS-LKD – atjaunėjo. Taigi šios partijos rinkimų taktikai pritaikyta „naujos TS-LKD“ nata iš dalies pasitvirtino. Tačiau dėl „naujų galimybių“ lieka atviras klausimas. Naujajame Seime nebedirbs Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius, Kazimieras Kuzminskas, Vincė Vaidevutė Margevičienė – šie pensinio amžiaus parlamentarai didino TS-LKD narių amžiaus vidurkį.

Viso Seimo narių amžiaus vidurkį sumažino LVŽS sąrašo žmonės, nes į parlamentą išrinktų 54 R. Karbauskio partijos atstovų amžiaus vidurkis mažesnis nei viso Seimo – 48,48 metų. Amžiumi į konservatorių panašios Liberalų sąjūdžio (LS) atstovų gretos. Pastarųjų amžiaus vidurkis – 49,72 metų. LS, besiorientuojančio į jaunesnį elektoratą, atstovų Seime amžiaus vidurkį padidino trys pensinio amžiaus kolegos: Kęstutis Glaveckas (67 m.), Jonas Varkalys (66) ir Jonas Liesys (64).

Neatsitiktinis ryšys

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė sakė, kad nėra teorijų, kurios pagrįstų kandidatų amžiaus koreliaciją su geresniais rinkimų rezultatais. „Tačiau kalbantis su žmonėmis pabrėžiama, kad daugelis rinkėjų nori matyti jaunus veidus. Kadangi apie tai dažnai kalbama, tai veikia ir elgesį per rinkimus. Tad egzistuoja neatsitiktinis ryšys tarp rinkimų rezultatų ir kandidatų amžiaus. Žmonės tai traktuoja kaip kriterijų“, – svarstė A. Ramonaitė.

Tačiau ji taip pat priminė, kad daugelyje Vakarų valstybių politiko branda yra jo privalumas, nes liudija jo patirtį. „Mūsų šalyje naujais veidais laikomi jauni politikai, o ilgus metus politikoje besisukantys asmenys nurašomi kaip blogi. Kartais net dedamas lygybės ženklas tarp „jauno“ ir „naujo“. Vis dėlto naujas veidas gali būti ir nebejaunas amžiumi“, – pridūrė mokslininkė.

Pastarųjų Seimo rinkimų rezultatai parodė, kad partijos, dėjusios pastangas atjauninti savo gretas, pasiekė geresnių rezultatų. Kodėl šio faktoriaus neįvertino LSDP? A. Ramonaitė teigė pastebėjusi, kad LSDP išties nedėjo „tokių sąmoningų pastangų kaip TS-LKD“, tačiau pirmojo rinkimų turo rezultatai atskleidė, kad LSDP elektoratas į priekį reitingavo partijos senbuvius, t. y. vyresnio ar net pensinio amžiaus politikus. „TS-LKD rėmėjai, priešingai, prioritetą teikė jaunesniems. Tai išraiškingai charakterizuoja LSDP elektoratą“, – pabrėžė VU TSPMI profesorė.

Socialdemokratai pavėlavo

Lauras Bielinis/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis akcentavo tai, kaip partijos eksponavo atsijauninimą. Pasak jo, kandidato jaunas amžius buvo pateikiamas kaip pranašumas. „Tačiau jei priešininkai pateiktų stipresnių argumentų, ir ta pati jaunystė galėtų tapti minusu, nes ji gali būti tapatinama su naivumu, nepatyrimu ar panašiai. Nemanau, kad kandidato į Seimo narius amžius daug lemia rinkimuose“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto politologas sutiko, kad socialdemokratams koją rinkimuose, be kita ko, pakišo ir „naujų veidų“ trūkumas. Jis pritarė, kad kai kurių partijų viršūnėse jau seniai nebuvo pokyčių – kai kurie politikai valdžioje sukasi nuo Sąjūdžio laikų. „Dabar tiems žmonėms – 60 ir daugiau metų. Tai yra problema, bet to nereikėtų sieti su rinkimais. Juk rinkėjai balsuoja ir už senus politikus, jei šie yra energingi bei autoritetingi. Žinoma, LSDP gretose jaunų veidų išties buvo per mažai ir esami buvo tarsi patraukti į antrą planą. Tačiau ateina momentas, kai partijos vairą turi perimti kita karta, kitaip pasaulį suvokiantys žmonės. Juos reikia parengti ir pristatyti visuomenei. TS-LKD sugebėjo tai padaryti, o LSDP pavėlavo“, – pabrėžė L. Bielinis.

Pasaulinės tendencijos

* Pasaulyje iš viso yra per 46,5 tūkst. parlamentų narių. Vienai valstybei vidutiniškai jų tenka apie 245.

* Vidutinis parlamentaro amžius pasaulyje – 53, moterų parlamentarių – 50 metų.

* Daugiau nei 80 proc. parlamentarų yra 40–60 metų.

* Vyriausi parlamentarai – arabų šalyse, jų amžiaus vidurkis – 55,4 metų, Afrikoje šis vidurkis siekia 49,22 metų.

* 20–30 metų sulaukusių parlamentarų 2012 m. pasaulyje buvo 326, 30–40 metų – 2348, 70–80 metų sulaukęs buvo 1071 asmuo.

* 80–90 metų buvo sulaukę 188 parlamentarai, 90–100 metų skaičiavo 21 asmuo.

* 30 metų nesulaukę parlamentarai sudaro mažiau nei 2 proc. visų pasaulio parlamentų narių.

* Daugiau nei 80 proc. pasaulio valstybių aukštesniuosiuose parlamento rūmuose jaunesnių nei 30 metų parlamentarų visai nėra.

* 14,2 proc. visų parlamentų narių yra iki 40 metų – prieš porą metų jų buvo 12,9 procento.

* Kiek daugiau nei ketvirtadalis visų parlamentų narių – iki 45 metų.

* Šių ir praėjusių metų rinkimai rodo, kad pasaulyje daugėja parlamentarų, jaunesnių nei 45 metų.

* Ekvadoro, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos parlamentai – vieninteliai, kur daugiau nei dešimtadalis jų atstovų nėra sulaukę 30 metų.

Šaltinis: Inter-Parliamentary Union, Global Parliamentary Report, 2012 ir 2016 m. duomenys

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"