TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rizikingas gyvenimas į skolą tęsis

2015 12 11 6:00
Finansų ministras Rimantas Šadžius aiškino, kad asignavimai prioritetinėms sritims didinami ne biudžeto deficito sąskaita, o peržiūrint kitų sričių išlaidas. Romo Jutrgaičio nuotrauka

Seimo palaimintas svarbiausias kitų metų finansinis dokumentas – valstybės biudžetas – paskendęs prioritetų jūroje. Įvairioms sritims atseikėjus po papildomą grūdą, nepateikta tolesnės vizijos. Toliau išleisime daugiau, nei surinksime, mat ižde – 640 mln. eurų skylė.

Diskusijos dėl kitų metų valstybės išlaidų vakar sudomino mažiau nei pusę Seimo narių. Didelių pakeitimų išvengęs biudžeto projektas patvirtintas, galima sakyti, toks, kokį pasiūlė Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė. Beliko jį pasirašyti prezidentei.

Ekonomistai reziumuoja: ši Vyriausybė nori būti dosni visiems, – būtent tai įrodo rinkimų metų biudžetas.

Minimali alga ir pensijos

Valstybės biudžetą patvirtinę valdantieji drąsinosi, kad būtent jų sudarytas pajamų ir išlaidų planas daugeliui šalies gyventojų kitąmet leis savo piniginėse turėti daugiau lėšų, nes didinama minimali mėnesio alga (MMA), neapmokestinamosios pajamos ir pensijos.

Tuo metu įtakinga tarptautinė naujienų agentūra „Bloomberg“ paskelbė, kad Lietuva vis labiau krypsta nuo griežtesnių taupymo priemonių taikymo plano, kurio ji pasižadėjo laikytis prieš įvedant eurą. Analitikai pakartojo: pirmąkart per ketverius metus išaugęs šalies deficitas primena paskutinius 2008-ųjų mėnesius prieš pat paskolų burbulo sprogimą.

Už svarbiausią kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planą vakar balsavo 76 Seimo nariai, prieš buvo 34, o susilaikė 14 parlamentarų. Patobulintame biudžeto variante daugiau papildomų asignavimų numatyta socialinei, švietimo ir viešojo saugumo sritims. Daugiausia jų mažinama Finansų ir Energetikos ministerijų programoms.

Finansų ministras Rimantas Šadžius paskelbė, kad kitąmet daugiau pajamų negu šiemet į biudžetą ketinama gauti geriau surenkant mokesčius. „Skatinimas išlįsti iš šešėlio, atsikratyti juodos apyvartos. Jau planuojame konkrečias priemones, kaip verslą priversti mokėti bent minimalią algą, žiūrėsime, ar nemanipuliuojama šiuo dydžiu“, – kalbėjo jis.

Valdantieji pabrėžė, kad kitąmet dukart ūgtelės MMA: nuo sausio 1-osios ji kils iki 350 eurų, nuo liepos 1 dienos – iki 380 eurų. MMA kėlimas atsieis atitinkamai apie 27,2 mln. ir apie 21,1 mln. eurų.

7,7 mln. eurų didės asignavimai pasieniečiams, policijai, ugniagesiams, 1,5 mln. eurų – saugumą užtikrinančių institucijų žvalgybos ir kontržvalgybos technikai, apie 150 mln. eurų – krašto apsaugai.

Mokytojų atlyginimams didinti numatyta skirti papildomus 9 mln. eurų, klasės krepšelio finansavimo modelio eksperimentui penkiose savivaldybėse atlikti – 1 mln. eurų.

Valstybės skolai tvarkyti kitais metais numatyta apie 600 mln. eurų – 16 mln. eurų mažiau negu šiemet.

Valstybės biudžeto pajamos, be Europos Sąjungos (ES) paramos, kitąmet turėtų siekti 5,945 mlrd. eurų (2015 metų planas – 5,666 mlrd. eurų), o išlaidos – 6,586 mlrd. eurų (2015 metų planas – 6,074 mlrd. eurų).

Nėra ambicijų ir fantazijos

Beveik visa opozicija balsavo prieš tokį biudžetą. „Reikia gyventi pagal kišenę. Taip nėra, nes valdantieji prieš rinkimus nesumažino savo apetito ir vis dar nori išleisti daugiau, nei valstybė turi ir gali sau leisti. Negerai, kai valdžia nori būti didesnė už valstybę, bet dar blogiau, kai trūksta ambicijų. 2016 metų biudžetas parengtas be fantazijos – jame neatsispindi, kaip bus išnaudojamas šalies ekonomikos augimo potencialas“, – pareiškė Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.

Liberalai šaipėsi, jog vienintelis dalykas, apie ką girdi iš valdančiųjų, – pažadai vėl didinti MMA, ir priminė, kad dirbti už minimalią algą niekas nenori. „Tačiau šiai Vyriausybei MMA dydis tolygus žmonių laimės indeksui“, – ironizavo E. Masiulis.

Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius dėmesį sutelkė į grėsmingą „Bloomberg“ pranešimą ir nepraleido progos priminti ekonomikos krizės. „Kai premjeras Algirdas Butkevičius ir finansų ministras Rimantas Šadžius nusprendė nekreipti dėmesio į Europos Komisijos perspėjimą, kad Lietuva turi mažinti 2016 metų deficitą, agentūra „Bloomberg“ tai įvertino kritiškai ir pašaipiai, primindama 2008 metus, kai tas pats R. Šadžius irgi nekreipė dėmesio į Europos perspėjimus. Pamename, kuo tai vėliau baigėsi“, – kalbėjo jis.

Buvęs premjeras pažymėjo, kad praradus reputaciją už tai reikia papildomai susimokėti brangiau skolinantis tarptautinėse rinkose. Priminsime, jog pasaulinės krizės pradžioje valdžią perėmusi dešiniųjų Vyriausybė paskelbė, kad Rezerviniame fonde, kuris turi gelbėti valstybės finansus ištikus sunkmečiui, ne tik nesukaupta bent kiek įspūdingesnės sumos, bet jis ir iššvaistytas kadenciją baigusios valdžios.

2008-ųjų pabaigoje Rezervinio fondo lėšų likutis siekė 298 mln. eurų. Nors kitąmet planuojama šį fondą papildyti pinigais iš privatizacijos, dividendų, žemės pardavimo, ketinamos sukaupti atsargos – vos 119 mln. eurų – bus mažesnes nei kriziniais metais.

Užburtas ratas

Ekonomistas Žygimantas Mauricas, vertindamas 2016 metų biudžetą, pažymėjo, kad daugiausia klausimų kelia tai, jog nepakankamai rūpinamasi pajamų surinkimu. Ne kartą skelbta, kad tai stringa.

„Mažai surenkama pajamų, taigi nėra ir ką perskirstyti. Visiems trūksta, taigi biudžete visiems numeta po papildomą grūdą. Ir taip susidaro užburtas ratas. Krašto apsaugos finansavimas išaugo, o kitoms sritims – švietimui, sveikatos apsaugai – daugiau mažiau status quo„, – sakė Ž. Mauricas.

Jis pabrėžė, kad toks požiūris į viešuosius finansus ir jų planavimą užprogramuoja savotišką vegetaciją, o ji gali turėti neigiamų pasekmių. „Nesame pasirengę naujam sukrėtimui. Biudžete trūksta susikoncentravimo, nes dabar prioritetų labai daug. Būti geram kiekvienam, žinoma, norisi, bet juk sakoma, kad kiekvienam geras nebūsi“, – kalbėjo ekonomistas.

Finansų ministras R. Šadžius aiškino, kad asignavimai prioritetinėms sritims didinami ne biudžeto deficito sąskaita, o peržiūrint kitų sričių išlaidas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"