TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rokiškėnai balsuotų už B.Komorowskį

2010 04 28 0:00
LŽ fotomontažas

Nuolatiniu Lenkijos prezidentu tapti siekiantis Bronislawas Komorowskis savo tėvonija gali drąsiai vadinti Rokiškį. Vietos žmonės prisimena, kaip garsios grafų giminės palikuonis dar sovietmečiu lankėsi buvusiame Kavoliškio dvare.

Šiauriniame Lietuvos pakraštyje grafų Komorowskių valdų būta iki pat 1940-ųjų. Čia tris šimtmečius stovėjo Kavoliškio dvaras, tiesa, šiandien iš jo mažai kas likę. Dabartinis Lenkijos Seimo maršalka, dalyvausiantis pirmalaikiuose prezidento rinkimuose, mėgsta pabrėžti iš savo garsiųjų protėvių paveldėjęs viską, išskyrus turtą. Vis dėlto kelias giminės relikvijas, atvežtas iš Lietuvos, B.Komorowskis turi.

Parsivežė rankovėje.

B.Komorowskis Lenkijos spaudai yra teigęs, kad jo močiutei iš Kavoliškio dvaro pavyko išvežti tik porcelianinį servizą. Jis buvo paslėptas dėžėje dvigubu dugnu. Pats B.Komorowskis tėvonijoje lankėsi 1988 metais ir, kaip pats prisipažino, iš šios kelionės į Lenkiją parsivežė kitą šeimos relikviją - paveikslą. Tam esą nesukliudė net griežti sovietų pasieniečiai, mat B.Komorowskis į ritinėlį susuktą drobę sugebėjo paslėpti rankovėje.

Ši B.Komorowskio kelionė į Lietuvą įsiminė ir Kavoliškio žmonėms. Po jo viešnagės Kavoliškį papuošė vietos menininko sukurtas koplytstulpis, pastatytas B.Komorowskio prosenelio Zygmundo atminimui.

Kavoliškyje jau pusę amžiaus gyvenantis ir dvaro istorija besidomintis Pranas Paršonis LŽ sakė, kad jo surinkti prisiminimai apie grafus - itin šilti. Komorowskiai prisimenami kaip draugiški, sumanūs, rūpestingi dvaro šeimininkai. Istorinėje medžiagoje, kurią P.Paršonis sudėjo į knygą "Kavoliškis", teigiama, jog vienam iš Lenkijos kilusiam Komorowskių giminės atstovui Franciszekui Komorowskiui vedus baronaitę Lukreciją von Liudingshausen-Wolf šis dvaras jam atiteko kaip kraitis. Dvarą valdė šešios Komorowskių kartos.

"B.Komorowskis aplankė Kavoliškį keičiantis santvarkoms. Tuomet pats mačiau jį, jauną ir gražų vyrą. Kiek mums žinoma, jo prosenelis Z.Komorowskis palaidotas žemėmis apipiltame kapo rūsyje. Sovietmečiu bandyta įsibrauti į šį rūsį, matyt, tikintis brangenybių, bet "žygis" buvęs nesėkmingas", - pasakojo P.Paršonis.

Apie Z.Komorowskio žmoną Elizą Ireną Riomerytę, garsaus teisininko Mykolo Romerio seserį, sklando legendos. Ši į Kavoliškį atitekėjusi dar jaunutė moteris sumanė saldumynų verslą. Ir dabar išlikę pora buvusio saldumynų fabrikėlio, vadinto "Delicje", statinių. Fabrikėlyje iš dvare melžiamų karvių pieno, laukuose užaugintų kviečių miltų, sode prinokusių obuolių, kriaušių buvo gaminami gardėsiai ir tiekiami net į Maskvą bei Sankt Peterburgą. Esama duomenų, kad saldėsiai Komorowskių giminei sukrovę didžiulius turtus.

Gerasis grafas

Bene labiausiai vietos žmonės vertino B.Komorowskio senelį Juliuszą, kuris buvo vedęs nekilmingą mergaitę Magdaleną (ji ir išsaugojo minėtą porceliano servizą). Būtent grafas Juliuszas pelnė gerojo grafo vardą. 1940-aisiais jis iš okupuotos Lietuvos pasitraukė į Lenkiją. Kartu su geruoju grafu išvažiavo ir sūnus - tuomet dar tik 15-metis B.Komorowskio tėvas Leonas.

P.Paršonis tikino prisiklausęs visokiausių pasakojimų apie gerąjį grafą. Jis buvęs itin paprastas, žmogiškas, savo vaikus mokęs lietuvių kalbos, nedraudęs šiems bendrauti su prasčiokėliais.

Kavoliškio dvaro rūmai, anot P.Paršonio, stovėjo iki 1970-ųjų, vėliau buvo išardyti. Mediniuose rūmuose su kolonomis būta mūrinių arkinių rūsių, kambariuose - mozaikinio parketo. Sovietams nusavinus dvarą jame buvo įkurdinta biblioteka, rodyti filmai, vėliau įrengti butai. Naujuosius gyventojus dvaras tvėrė neilgai - sukežo ir buvo nugriautas.

"Komorowskiai buvo pasistatę net karvides su kolonomis. Bet, kiek žinau, vienam naujųjų dvarininkų, t. y. kolūkio pirmininkui, tos kolonos savo prašmatnumu itin badė akis, todėl liepė jas nugriauti. Beje, dvaro arklidės garsėjo tuo, kad jose, po stogu, būta šulinio", - dėstė P.Paršonis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"