Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Rokiškis Rabinovičius. Realios antialkoholinės priemonės vs. Ramūnas Karbauskis ir Aurelijus Veryga

 
Alkoholizmas yra sunkus ir baisus reikalas. Žmonės pradeda gerti dėl problemų, dėl to, kad jiems sunku bendrauti, dėl to, kad nemoka kažkaip paprasčiau pasilinksminti ar dėl to, kad šiaip kažkas blogai. Bet paskui alkoholis įsuka – jis veikia kaip narkotikas. Ir viskas tik blogiau ir blogiau. Ir kuo daugiau vartoji, tuo blogiau.

Ar žinote, kiek kainuoja puslitris tokio rašalo*? Ogi vos porą eurų už puslitrį. Taip, porą eurų, gal netgi mažiau – kažkur internetuose paieškojęs, radau, kad 1.75 euro. Taip, šitai kainuoja tiek pigiai. Tokio vyno stiprumas – maždaug 18–20 laipsnių. Idealus dalykas visiems, kas tik nori nusigerti. Ir daug visokių rūšių. 

Nežinau, kokio skonio, bet matyt labai nekokio, nes jei pabandai surasti tokius vynelius jų gamintojų puslapiuose, tai tuose puslapiuose nieko apie tuos gėrimus net neužsimenama. Matyt, kad pačius gamintojus kompromituojantys produktai.

Vynelis, skirtas nusigėrimui, kainuoja labai pigiai. Palyginimui, kone keturgubai silpnesnis „Genys“ firmos alus kainuoja netgi daugiau už puslitrį rašalo, nors parduodamas trečdalio litro buteliukais. Taip, jūs teisingai supratote – 0,33 litro kelių laipsnių stiprumo alaus buteliukas kainuoja brangiau už butelį alkoholikams skirto vyno. Ir netgi visai paprastas silpnas alus skardinėse kainuoja tiek, kad alkoholis jame gaunasi dvigubai brangesnis, nei perkant pigiausią rašalą. Matyt, alus nėra skirtas alkoholikams. Ypač brangus alus.

Puslitrį degtinės galima nusipirkti už kokius 6–7 eurus. O gal ir pigiau, nežinau net. Ir net nelabai žinau, kiek kainuoja pigus alus. Man rodos, kad apie eurą už puslitrį.

Taigi, 40 laipsnių padaliname iš 10 ir gauname, kad degtinė atitiktų 4 laipsnių alų, bet po 60 centų. Puslitrį degtinės užkietėjęs alkoholikas susiverčia per kelias minutes. 5 litrus alaus išlakti neįmanoma netgi per valandą.

Žinote, kas mane kraupina daugybę metų su šitomis alkoholio kainomis? Ogi tas, kad alkoholio kainos turi būti skirstomos taip, kad minimizuotų alkoholizmo išsivystymo riziką.

Tačiau panašu į tai, kad nauja, esą moksliškais (išties, atrodo – pseudomoksliniais) metodais besiremianti valstiečių vyriausybė, viena ranka lyg ir padarydama gerus sprendimus, kita ranka daro sprendimus, kurie alkoholizmą gali tik skatinti.

Yra vienas vienintelis esminis faktorius, kuris nulemia, kiek greitai išsivystys alkoholizmas, ir kiek sunkiai jis išsivystys. Tas vienas faktorius yra elementarus: tai per laiką suvartotas alkoholio kiekis. Kuo daugiau per tam tikrą laiką suvartoji, tuo greičiau vystosi alkoholizmas. Ir viskas.

Iš ko tas suvartotas kiekis atsiranda – tai atskira didelė kalba, bet pirmas dalykas, kurį reikia daryti, jei imamės ribojimo – tai keisti patį tiesioginį alkoholio vartojimą taip, kad atsirastų vartojimo stabdžiai, t.y., kad vartojimas mažėtų.

Reklamos draudimas nėra rimtas vartojimo stabdis. Taip, draudimas yra labai reikalingas, ir labai gerai, kad uždraudė. Aš atsimenu dar tuos laikus, kai vidury dienos įsijungi televizorių, ten rodo vaikiškus multikus ir staiga PYST – degtinės reklama. Degtinės reklamą ne šiaip sau vaikams rodydavo. Taip, reklama skatina vartoti ir ji rodoma su labai aiškiais tikslais. Ir dėl to ji buvo rodoma netgi vaikams. Bet reklama – tai ilgalaikis, lėtas efektas. Jos draudimai – irgi lėtai veikiantys.

Gamintojų puslapiuose, nieko apie tuos gėrimus net neužsimenama. Matyt, kad pačius gamintojus kompromituojantys produktai.

Parduotuvių darbo laikas – irgi nėra didelis stabdis. Alkoholikai ir atsargų sau prisiperka, ir taškų turi visokių, kur naktį gali įsigyti. Taip, kažkam tas darbo laikas patrukdys gerti daugiau, bet tai visvien antraeilis draudimas, nieko negalintis kardinaliai pakeisti. Jis gali veikti tik kaip papildymas kitiems draudimams.

Pirmas ir esminis stabdis, kuris gali gėrimą pristabdyti stipriausiai – tai priemonės, kurios visiškai tiesiogiai mažina alkoholio (ir ne šiaip alkoholinių gėrimų, o būtent alkoholio – etilo spirito, C2H5OH) suvartojimą. Ir ne šiaip mažina, o taip, kad žmonės tiesiog negalėtų dažnai ir daug prisigerti. Tiesiog negalėtų ir viskas.

Visiškai tiesioginis alkoholio suvartojimas priklauso vien nuo alkoholinių gėrimų stiprumo. Puslitrį degtinės galima išgerti per kelias minutes. Taip ir daro alkoholikai. Skaičiuojant 4 laipsnių alumi, tai atitiktų 5 litrus gėrimo – 10 butelių alaus. Realiai – gautųsi bent kelios valandos gėrimo, kad ir kaip besistengtum. Tai reiškia, kad tuo metu, kai geriami paskutiniai buteliai, alkoholis, išgertas iš pirmųjų, bus jau pasišalinęs iš organizmo. Šitaip geriant, alkoholikas negali sunkiai apgirsti – daugų daugiausiai jis pasiekia vidutinę girtumo stadiją.

Alkoholizmas išties randasi nuo to, kad gana didelė alkoholio koncentracija pasiekia smegenis, o smegenys nuo to jau ir alkoholizuojasi. Tai reiškia, kad kuo aukštesnė alkoholinio gėrimo koncentracija, tuo jis gali labiau sukelti alkoholizmą. Tai grynai techniškai, nesigilinant į visokius ten psichologinius niuansus.

Sunkus apgirtimas (kai prisigeriama iki sąmonės netekimo) alkoholizmą gali sukelti labai greitai. Kai kuriems žmonėms alkoholizmas (nuolatinis poreikis gerti) gali išsivystyti vos po kelių-keliolikos tokių sunkių prisigėrimų, ypač dar, jei tie serija prisigėrimų įvyko per gana trumpą laiką.

Vidutinis apgirtimas (kai smarkiai svyruojama ir galva neveikia) irgi sukelia alkoholizmą, tačiau jau lėčiau. Lengvas apgirtimas (kai linksma ir nusišneki, bet dar gali suprasti ką darai) irgi sukelia alkoholizmą, tačiau tam reikia daug daugiau laiko. Kuo silpniau žmogus pasigeria, tuo lėčiau išsivysto alkoholizmas.

Iš to seka labai paprasta išvada: jei potencialus alkoholikas gers silpnus gėrimus (silpną alų), gali praeiti 10 metų, kol išsivystys sunki priklausomybė. Jei potencialus alkoholikas gers visokius vynus, jis nusivažiuoti gali per porą-trejetą metų. Jei potencialus alkoholikas šoks ant degtinės, jis per kelis mėnesius gali pereiti į labai sunkias problemas.

Degtinės reklamą ne šiaip sau vaikams rodydavo. Taip, reklama skatina vartoti ir ji rodoma su labai aiškiais tikslais.

Iš to kyla ir Vakarų šalyse paplitusi ryški diferenciacija, kur alkoholiniai gėrimai skirstomi į kelias grupes, o alkoholis apmokestinamas ne tik už absoliutinį alkoholio kiekį, bet ir grynai už laipsnius. Daugiau laipsnių – daugiau mokesčių. Daugiau mokesčių – didesnė kaina. Didesnė kaina – mažiau geria. Mažiau geria – mažiau alkoholizmo.

Galime įsivaizduoti paprastą, bet labai detalią seką alkoholiui apmokestinti, kur išvis vien už laipsnius per litrą, pagal progresiją. Vat, pavyzdžiui, taip:

Ypatingai silpnas alus, iki 2% – 0,20eur/l

Silpnas alus, iki 4% – 0,40eur/l

Vidutinio stiprumo alus, iki 6% – 0,80eur/l

Stiprus alus, sidras ir itin silpnas vynas, iki 8% – 1,60eur/l

Itin stiprus alus, vynas ir pan., iki 12% – 3,20eur/l

Stiprūs ir silpnai spirituoti vynai, iki 16% – 6,40eur/l

Spirituoti vynai ir silpni likeriai, iki 24% – 12,80eur/l

Vidutinio stiprumo likeriai ir pan., iki 32% – 25,60eur/l

Įvairios degtinės ir kiti distiliatų pagrindu gaminami gėrimai, iki 64% – 51,20eur/l

Progresijos gali būti įvairios, gali būti ir mažesnės (iš 3–4 tinkamai parinktų stiprumo grupių), ir kainų lygiai gali būti kiti (pvz., aukštojoje dalyje gali visgi nedvigubėti – kad būtų mažiau skatinama kontrabanda bei naminės degtinės gamyba), prie tokio tipo progresijų gali būti pridedamas dar ir tiesioginis etilo alkoholio apmokestinimas (pvz., kad ir 0,20eur/g), tačiau pati esmė yra tokia: jei nori vartoti alkoholį, silpni gėrimai turi tapti absoliučiai akivaizdžiu pasirinkimu. Tokiu akivaizdžiu, kad stiprių gėrimų nesinorėtų.

Kitaip tariant, vienintelis efektyvus ir gana greitai alkoholizmą stabdantis faktorius – tai tiesioginis alkoholio apmokestinimas taip, kad stiprūs gėrimai būtų brangūs.

Kitaip tariant, vienintelis efektyvus ir gana greitai alkoholizmą stabdantis faktorius – tai tiesioginis alkoholio apmokestinimas taip, kad stiprūs gėrimai būtų brangūs. Geras apmokestinimas visus vartotojus pasuka link silpnesnių gėrimų, o silpnesnių gėrimų vartotojams tampa barjeru, trukdančiu pereiti prie stipriųjų.

Taip, be šitokio progresinio apmokestinimo yra ir krūvos kitų stabdančių faktorių, tačiau pasikartosiu: visi kiti stabdantys įrankiai yra silpnesni, pagalbiniai.

Pvz., bambalių draudimas – tai irgi stabdantis faktorius: esmė tame, kad jei alkoholikas nusiperka butelį, tai pirkdamasis jis renkasi tokį, kad pakaktų ir ne mažesnį. Bet praktikoje gaunasi taip, kad butelis būna kiek didokas, o išmesti gaila. Todėl išgeriama vis truputį per daug. Tai labai varo į alkoholizmą.

Bambalių draudimas – tai irgi stabdantis faktorius: esmė tame, kad jei alkoholikas nusiperka butelį, tai pirkdamasis jis renkasi tokį, kad pakaktų ir ne mažesnį.

Dėl šitos priežasties labai svarbu diferencijuoti apmokestinimą pagal taros dydį, kad didelė tara būtų brangesnė. Jei bus taip, kad 1 litrinis butelis alaus kainuos brangiau, nei 2 puslitriai, tai žmonės dažniau pirks puslitrius, o atlikusį neišgertą puslitrį pasiliks kitai dienai. Jei du ketvirtukai kainuos pigiau, nei puslitris – vėlgi pirks ketvirtukais, o atlikusius neišgertus pasiliks kitai dienai. Ir taip toliau. Mažesnis vartojimas – mažiau alkoholizmo.

Taip, daugelis piktinasi tomis plastmasinėmis stiklinėlėmis su degtine, kur 100 gramų ir pigiai. Labai svarbu suprasti čia tai, kad geriau tegul perkasi po 100 gramų ir lieka apgirtę šimtu gramų, negu kad perkasi buteliukuose po 200 ir paskui būna apgirtę dvigubai labiau. Kuo mažesnis vartojimas, tuo geriau.

Bet vėl pasikartosiu: taros diferenciacija – tik pagalbinis įrankis, padidinantis paties alkoholio apmokestinimo efektyvumą.

Galų gale, yra ir psichologinės prevencijos priemonės, bet valstiečiai su savo reklamos draudimais jas išvis iškerta. Reikalas yra toks, kad esminė alkoholizmo išsivystymo problema – tai pergėrimai. T.y., tokios būsenos, kur alkoholio prisiplempta pernelyg daug, tiesiog daugiau, nei buvo planuota, pradedant išgėrimą. Iš to seka, kad labai svarbus alkoholizmo stabdis – tai išmokimas išgerti saikingai ir paskui pristabdyti. Kitaip tariant, tas taip vadinamas „kultūringas“ gėrimas.

Visi faktoriai, kurie moko pradedančius alkoholikus pristabdyti, t.y., gerti kultūringai (ne nusigėrimui), yra labai labai svarbūs. Taip, aš nemanau, kad visokios vynų degustacijos yra koks nors tyras ir dvasingas reikalas – išties tai vis vien alkoholizmo reikalai. Tačiau kai žmonės išmoksta degustuoti vynus, jie geria tuos vynus lėtai, nes jie mėgaujasi skoniu ir supranta, kad tame yra didesnė vertė, nei apgirtime. Get that – realiai visokie tie somelje ir visokios tos vynų kultūros, kurios visaip pasakoja apie alkoholio dvasingumus, išties yra labai efektingas alkoholizmo stabdis, nes išmoko alkoholikus stabdyti. Ir kaip tik tas stabdis, kuris nukreiptas į gana aukštos rizikos grupę – pradedančius alkoholikus. Labai efektyvus stabdis.

Jūs girdėjote aiškinimus apie kažkokią mistinę prancūzų ar italų gėrimo kultūrą, kur jie nenusigeria, nors suvartoja didžiulius alkoholio kiekius? Get that: jie mokina kultūringai gerti dar paauglius. Gerti, pristabdant tokioje ankstyvoje apgirtimo stadijoje (po kelių dešimčių mililitrų vyno), kur tas apgirtimas dar nei nepasijunta. Vat jums ir visa mistinė gėrimo kultūra.

Jūs girdėjote aiškinimus apie kažkokią mistinę prancūzų ar italų gėrimo kultūrą, kur jie nenusigeria, nors suvartoja didžiulius alkoholio kiekius? Get that: jie mokina kultūringai gerti dar paauglius.

O ką daro pas mus? Paaukština gėrimo amžių iki 20 metų. Kad tie patys rizikuojantys paaugliai išvis jokių žinių negalėtų gauti. Ir žinoma, kai jau atsiranda galimybė, tėvai pamokyti jokio saikingumo negali. Nes 20-metis – tai jau žmogus, kuris gyvena savarankiškai ir butelį degtinės gali nusipirkti pats. Taip, čia yra tos prevencinės priemonės.

Jo, visada gi lengviau „kovoti“ – įsisavinti krūvas mūsų pačių sumokėtų pinigų (prisiminkim, kad valdžia gyvena iš mūsų kišenės), o už tuos pinigus visur prikabinėti plakatų – „Alkoholizmui – NE“, „Narkomanijai – NE“, „Klimato kaitai – NE“, „Žemės drebėjimams – NE“. Toks šlamštas paskui būna pateikiamas, kaip esą prevencija ir visuomenės švietimas.

Man labai daro įspūdį, kai Ramūno Karbauskio ir Aurelijaus Verygos reformose jokia diferenciacija pagal alkoholio stiprumą niekaip nesimato. Dar daugiau, pasigirsta netgi aiškinimai, kad alų reikia apmokestinti smarkiau, nes jo daugiau išgeria. Arba bent jau apmokestinti ne mažiau, nei degtinę.

Man labai daro įspūdį, kad Ramūno Karbauskio ir Aurelijaus Verygos reformos turi ryškius pakazūchos požymius ir kartu niekaip netaiko į realiai alkoholizmą galinčius stabdyti mechanizmus, o tų mechanizmų užuomazgas netgi griauna. Man tai daro tikrai pakankamai stiprų įspūdį.

Atrodo, kad lyg ir tinkama linkme darydami tolimus judesius, visiškai tiesioginius pokyčius valstiečiai daro taip, kad alkoholizmas augtų. Man taip atrodo. Žodžiu, nieko gero.

Ai, bendrai gi taip, taigi statistika rodo, kad Lietuvoje krūvą metų mažėja alkoholio vartojimas, ir itin tai jaučiasi stipriųjų gėrimų rinkoje. Kažkam visgi ateina geros dienos?

–----

* Kai kurie nežino, kad rašalu vadinamas pigus spirituotas vynas. Tai čia paaiškinu, kad rašalas – tai pigus spirituotas vynas. Senais sovietiniais laikais jau gamindavo tokį šlamštą, kur atseit lyg ir vynas (iš kokių nors papuvusių obuolių atliekų), bet paspirituotas dėl stiprumo, o dėl spalvos padažomas kažkokiais maistiniais dažais – kad būtų į vyną panašus. Ta kadangi tie dažai dažydavo (liežuvis gaudavo violetinį atspalvį – tokį patį, kokį duodavo anuo metu paplitęs violetinis rašalas (mėlynas rašalas išplito vėliau)), tai ir ėmė žmonės rašalu tą pigų vyną vadinti.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"