TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rokiškyje posėdžiavo Lietuvos ir Latvijos vyriausybės

2015 09 18 14:24
Nuotrauka iš lrv.lt

Penktadienį, Baltų vienybės dienos išvakarėse, Rokiškyje įvyko Lietuvos ir Latvijos vyriausybių bendrasis posėdis. Jame aptartos galimybės, kaip sustiprinti šalių bendradarbiavimą įvairiose strategiškai reikšmingose srityse. Posėdžiui vadovavo Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Latvijos Ministrė Pirmininkė Laimduota Straujuma.

Posėdyje pažymėta, kad abi šalis sieja glaudūs ir įvairialypiai santykiai, pabrėžtas sėkmingas praktinis bendradarbiavimas tarp šakinių ministerijų, bendri interesai Baltijos jūros regione ir tvirta partnerystė Europos Sąjungoje ir NATO.

„Šalys išreiškė įsitikinimą, kad abi kaimynines valstybes vienija bendras tarptautinių santykių raidos ir regioninio saugumo situacijos vertinimas. Todėl dabartinės geopolitinės situacijos kontekste būtina aktyviau dirbti skatinant santykių plėtrą regioninės energetikos ir transporto srityse, įskaitant infrastruktūros projektų įgyvendinimą, ir bendradarbiavimą per sieną“, – pažymi Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.

Siekdamos pasienio gyventojų gerovės augimo, abi šalys susitarė tęsti Lietuvos ir Latvijos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo per sieną komisijos darbą, kuris buvo pripažintas reikšmingu ir efektyviu formatu sprendžiant įvairius konkrečius, pasienio gyventojams svarbius praktinio bendradarbiavimo klausimus. Šalys susitarė kuo anksčiau sušaukti kitą tarpvyriausybinės bendradarbiavimo per sieną komisijos posėdį.

Posėdyje taip pat buvo išklausyta 2007–2013 metų Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos vadovaujančiosios institucijos pateikta informacija apie šią programą ir įgyvendintus paramos projektus, skatinančius pasienio regionų vystymąsi. Posėdžio dalyviai informuoti apie 2014–2020 metų Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą, kurios lėšomis numatyta finansuoti projektus, skirtus aplinkos išsaugojimui ir kultūros paveldo apsaugai, užimtumo ir socialinės integracijos skatinimui bei viešųjų paslaugų gerinimui.

Išreikštas tvirtas ryžtas tęsti „Rail Baltica“ geležinkelio linijos projekto įgyvendinimo darbus, taip skatinti Baltijos šalių integravimąsi į ES transporto tinklą, įvairinant transporto srautą šiaurės-pietų kryptimi.

Pabrėžiant energetinio saugumo stiprinimą, patvirtinta būtinybė tęsti darbus įgyvendinant prioritetinius energetikos projektus, tokius kaip elektros jungčių tobulinimas, elektros energijos sistemų sinchronizavimas su kontinentinės Europos elektros energijos tinklais, bendros Baltijos šalių regioninės dujų rinkos sukūrimas. Kuriant Baltijos šalių regioninę dujų rinką bus siekiama efektyviai išnaudoti esamą infrastruktūrą (Inčiukalnio požeminę dujų saugyklą, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą), plėtoti naujas dujų jungtis (Klaipėda–Kiemėnai, GIPL, „Balticconnector“) ir stiprinti teisinį reguliavimą, naikinantį barjerus tarpusavio prekybai dujomis.

Susitikimo metu Latvijos atstovai informavo Lietuvos kolegas apie stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) procesą. Šį procesą šiemet pradėjo ir Lietuva. Šalys susitarė tęsti bendradarbiavimą ir dalytis stojimo proceso patirtimi.

Bendrajame posėdyje aptarti aktualūs ES darbotvarkės klausimai dėl migracijos, klimato kaitos, saugumo politikos ir strateginės komunikacijos. Susitarta toliau koordinuoti pozicijas šiais klausimais. Kalbant apie migraciją, buvo pripažinta, kad ES ir jos valstybės narės šiuo metu susiduria su beprecedenčiais prieglobsčio ieškotojų srautais. Šalys išreiškė solidarumą su labiausiai paveiktomis valstybėmis bei paramą tiems prieglobsčio ieškotojams, kuriems iš tikrųjų reikalinga tarptautinė apsauga. Pabrėždamos visaapimančio ir geografiškai subalansuoto migracijos valdymo reikšmę, šalys buvo vienos nuomonės, kad ateityje būtina koncentruotis į nelegalios migracijos priežasčių sprendimą, ES išorinių sienų stiprinimą, efektyvią grąžinimo politiką ir bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis stiprinimą, ypatingą dėmesį skiriant pagrindinėms kilmės ir tranzito valstybėms.

Lietuva ir Latvija taip pat apsikeitė nuomonėmis, kaip efektyviau panaudoti strateginę komunikaciją, ir pabrėžė bendradarbiavimo svarbą tarp ES ir NATO. Svarbų vaidmenį čia atlieka ES Strateginės komunikacijos veiksmų planas ir Rygoje įsteigtas NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centras. Lietuva ir Latvija taip pat susitarė atsižvelgti į Europos demokratijos fondo tyrimų rekomendacijas, kaip stiprinti žiniasklaidos priemonių nepriklausomumą ir kokybės lygį regione.

Šalys atkreipė ypatingą dėmesį į bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, bendrą atsaką į karinius, informacinius ir kitus saugumo iššūkius, kurie kyla dėl Rusijos vykdomos politikos. Jos susitarė bendrai dirbti įgyvendinant NATO Parengties veiksmų planą iki NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje 2016 metais, taip pat siekti stabilumo ES Rytų kaimynystės regione bei tolesnės ES kaimynystės politikos plėtros, remdamos partnerių laisvą apsisprendimą ir jų europinės bei euroatlantinės integracijos siekį. Abiejų šalių vyriausybės ir toliau atsakingai dirbs, įgyvendindamos Rytų kaimynystės politiką, vadovaudamosi Rygos viršūnių susitikime priimtais sprendimais.

Šalys sutarė ir toliau stiprinti abiejų baltų tautų – lietuvių ir latvių – identitetą, bendradarbiauti puoselėjant ir populiarinant baltų kultūrinį paveldą, saugant bendrą istorinę atmintį, taip pat kartu su visuomeniniais partneriais tęsti Baltų vienybės dienos minėjimą.

Šalys įsipareigojo glaudžiai bendradarbiauti ruošiantis Lietuvos valstybės atkūrimo ir Latvijos valstybės įkūrimo šimtmečių minėjimui, kurį abi šalys vykdys penkerių metų laikotarpiu, taip siekdamos sustiprinti abiejų šalių kultūrinius ir istorinius ryšius. Šimtmečių iškilmės suteikia naujų galimybių atkreipti Europos ir pasaulio dėmesį į Baltijos šalis ir pabrėžti jų priklausymą Europai ir jos vertybėms. Numatyta įgyvendinti bendrus Baltijos šalių projektus, pavyzdžiui, 2018 metais dalyvauti garbės svečių teisėmis Londono knygų mugėje, apsikeisti specialiai šimtmečių iškilmėms sukurtais filmais, taip pat ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių aplinkos, turizmo ir ekonomikos srityse.

Lietuvos ir Latvijos vyriausybių posėdžiai rengiami įgyvendinant vieną iš 2011 metais parengto Pranešimo apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas rekomendacijų. Šis pranešimas yra vienas iš šaltinių, skatinančių tolesnį abiejų šalių bendradarbiavimą įvairiose srityse ir įvairiais aspektais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"