TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Romų vaikai svajoja būti teisininkais ir policininkais

2011 12 22 12:17

Ar tikrai romai ranka numoja į išsilavinimą ir nemato priežasčių lankyti mokyklą? ^i visuomenėje vyraujanti nuostata, jog romai nenori siekti išsilavinimo yra neteisinga, įsitikinusi projekto „Padėk pritapti“ koordinatorė Birutė Sabatauskaitė. Mokyklą lankantys romų vaikai, mokytojų nuomone, savo pasiekimais beveik nesiskiria nuo bendraklasių, ne vienas jų užaugęs nori būti teisininku, daktaru ar policininku. Tačiau romas su aukštuoju išsilavinimu yra retenybė ir toli gražu ne visų vaikų svajonėms lemta išsipildyti.

Sėkmingų pavyzdžių nereikia ieškoti toli, rašoma pranešime spaudai. Senamiesčio vidurinės mokyklos abiturientas Ruslanas Kasparavičius išlaikė valstybinius egzaminus itin gerai ir tapo šimtukininku, kuris sulaukė progos ranką prezidentui. Vaikinas sėkmingai baigė verslo vadybos studijas VGTU.

Romų bendruomenė Lietuvoje gali didžiuotis keletu aukštąjį išsilavinimą turinčių romų, tarp kurių yra mokslininkė, VDU doktorantė Rada Bogdanovič ir muzikos pedagogikos magistro programoje studijuojanti Konsuela Mačiulevičiūtė, pernai dalyvavusi „Lietuvos talentų“ projekte ir patekusi į pusfinalį.  

„Per dvejus metus, kiek dirbu su romų vaikais ir šeimomis, nesutikau nei vieno tėvo, kuris būtų nusiteikęs prieš mokyklą ar nenorėtų, kad jo atžala gautų išsilavinimą“, – pranešime cituojama B.Sabatauskaitė.

Anot Romų visuomenės centro direktorės Svetlanos Novopolskajos, mokyklą mesti vaikams tenka dėl finansinių priežasčių, o ne dėl noro stokos: „Vidurinę mokyklą  paprastai baigia ekonomiškai stabilesnių šeimų romai. Sudėtingiau su tais, kuriems tenka nerimauti, kur nakvos rytoj ir ar turės kuo apsiauti.“

Romų kultūra keičiasi

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 2900 romų. Daugiausia jų – Vilniuje, gana didelės bendruomenės įsikūrusios Kaune, Panevėžyje ir Žagarėje. Beveik pusė romų bendruomenės narių yra vaikai iki 15 metų, todėl jų švietimas yra itin aktualus, norint sudaryti sąlygas sėkmingai romų integracijai. Vis dėlto, romų padėties Lietuvoje tyrimo duomenimis, net penktadalis jų niekada nėra lankę mokyklos, o tie, kuriems tenka išmėginti mokyklinį suolą, dažniausiai baigia tik pradines klases.

Romų vaikų švietimą tyrinėjanti Etninių tyrimų instituto darbuotoja Vita Petrušauskaitė teigė: „Romų kultūra pamažu keičiasi, kaip ir bet kuri kita, sociologiniai tyrimai ir vykdomi projektai rodo, kad vis daugiau romų nori mokytis ir dirbti.“

Palyginus dvi kartas, šiuo metu kur kas didesnė dalis vaikų pradeda lankyti mokyklą laiku. Tai svarbu, nes kuo vėliau romų vaikai pradeda lankyti mokyklą, tuo mažiau klasių jie baigia.

„Matome teigiamų ženklų – padaugėjo moksleivių, kurie baigia ne tik pradinę mokyklą, bet toliau tęsia mokslus 5-7 klasėse“, – patirtimi dalijosi S.Novopolskaja.

Kodėl svajonės neišsipildo?

Nors romų išsilavinimo lygis pamažu kyla, tik nedaugelis romų įgyja vidurinį ir dar mažiau – aukštąjį išsilavinimą, kuris leistų dirbti kvalifikuotą darbą. Dažniausiai mokslus tenka mesti dėl finansinių priežasčių, nes šeimai neužtenka lėšų visoms pratyboms, vadovėliams, tinkamiems drabužiams. Tačiau tai dar ne viskas: yra ir kitų veiksnių.

„Šiuo metu mūsų mokykloje mokosi 14 romų vaikų. Didesnė dalis iš jų yra reti svečiai mokykloje. Praleidžia daug pamokų. Tėvai teisinasi tuo, kad vaikai sirgo, keitė gyvenamąją vietą, padėjo šeimai uždarbiauti ir t.t.“, – pranešime cituojamas socialinis pedagogas Mindaugas Alekna iš sostinės Senamiesčio vidurinės mokyklos, kurią baigė šimtukininkas Ruslanas. 

V.Petrušauskaitė apibendrino romams mokykloje iškylančias socialines problemas: „Visų pirma vaikai susiduria su kalbos barjeru, nes jiems mokykla dažnai yra pirmoji erdvė, kur tenka bendrauti lietuviškai. Natūralu, kad jiems sunkiau, nes turi mokytis ne gimtąja kalba. Romų vaikams taip pat trūksta socialinių įgūdžių. Jie susiduria su griežta tvarka ir daugybe taisyklių, kurių reikia laikytis. Deja, tėvai ugdymo procese paprastai mažai gali padėti, nes patys nėra įgiję reikalingų žinių, įgūdžių.“

Iniciatyvos pasiteisina

Anot S.Novopolskajos ir V.Petrušauskaitės, savanorių darbas projekte „Padėk pritapti“ tapo taip tiltu tarp mokyklos ir romų šeimų. Savanoriai kartą per savaitę ruošia su vaikais pamokas, organizuoja jų laisvalaikį, o romų vaikai nekantriai laukia pasimatymų su naujaisiais draugais. B.Sabatauskaitė džiaugėsi, kad Lietuvos sakaliukų sąjungos projekto „Padėk pritapti“ savanorių dvejų metų darbas su romų šeimomis pasiteisino: tėvai pradėjo dažniau lankytis mokykloje, kiti net kartu su vaikais ruošti pamokas, vaikai pažangiau lanko mokyklą.

Aktyvūs romai atiduoda duoklę savo bendruomenei. Romų aktyvistė K.Mačiulevičiūtė šiuo metu dirba, kad galėtų įgyvendinti svajonę – atidaryti Žagarės romų namus. Šiame centre galėtų rinktis ne tik romai, bet ir kiti rajono vaikai. Čia jie ruoštų pamokas, draugautų ir turiningai leistų laisvalaikį. Konsuela tikisi atidaryti centrą per artimiausius pusę metų.

Integracijos programa laukia patvirtinimo

Lietuvoje vykdomos iniciatyvos ir užmojai yra gražūs, tačiau kad romų integracijos procesai iš tiesų pajudėtų, būtinas efektyvus bendradarbiavimas instituciniu lygmeniu bei didesnis savivaldybių dėmesys sprendžiant problemas.

„Asmeninėmis iniciatyvomis pagrįsta romų integracija yra per sunkus darbas, kai nėra palaikymo. Vieninga programa įtraukianti visas gyvenimo sferas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra tiesiog būtini, nes mes, kaip savanoriai, negalime išspręsti romų būsto ir transporto problemų“, – pažymėjo B.Sabatauskaitė.

Pastaroji Vyriausybės patvirtinta romų integracijos programa baigėsi 2010 m. Kultūros ministerija koordinavo naujo Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2012-2014 veiklos plano sukūrimą. Remiantis  Ministerijos Tautinių mažumų reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės Gražinos Sluško pateikta informacija, šis planas turėtų būti patvirtintas kitų metų pradžioje. Jį įgyvendinti pavesta Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijoms kartu su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Kol integracijos planas laukia patvirtinimo, valstybė nuolat skiria lėšų Romų visuomenės centrui išlaikyti, kur vyksta ikimokyklinis ir neformalusis ugdymas. Tikimasi, kad su šio centro pagalba vaikų svajonės tapti teisininkais ir policininkais išsipildys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"