TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rotacija pagal ministerijos pageidavimus

2014 02 28 6:00
Teisę nuspręsti, kas eis kultūros atašė pareigas, turi kultūros ministras Š.Birutis, suderinęs su Užsienio reikalų ministerija. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nors Vyriausybės šią savaitę priimtas nutarimas dėl specialiųjų atašė kadencijos ribojimų atveria kelius dideliems pokyčiams, Kultūros ministerija, neseniai kalbėjusi apie būsimą mūsų šalį reprezentuojančių kultūrininkų rotaciją, dokumentą traktuoja labai laisvai.

Praėjusį trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą keisti specialiųjų atašė (mūsų šalies diplomatinėse atstovybėse dirbančių įvairių ministerijų specialiųjų atstovų) nuostatus, taip pat griežtai apibrėžti jų kadencijos trukmę.

Kaip numatyta nutarime, specialusis atašė, jo pavaduotojas ir padėjėjas, išskyrus gynybos atašė, jo pavaduotoją ir padėjėją, gali būti skiriami diplomatinėje atstovybėje ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Dokumente taip pat pabrėžiama, kad, esant tarnybinei būtinybei ir rašytiniam užsienio reikalų ministro pritarimui, atašė kadencija gali būti pratęsta iki vienų metų arba pareigūnas gali būti skiriamas antrai kadencijai, bet tas pats asmuo negali eiti pareigų ilgiau kaip 6 metus iš eilės.

Šis dokumentas, parengtas Užsienio reikalų ministerijos (URM), atsižvelgiant į Energetikos ir Kultūros ministerijų rekomendacijas, gali lemti didelę specialiųjų atstovų, pareigas einančių kur kas ilgiau nei šešerius metus, kaitą šalies ambasadose. Tačiau Kultūros ministerija, praėjusių metų pabaigoje užsiminusi apie ketinimus atlikti privalomą užsienyje užsibuvusių atašė rotaciją, dabar, regis, apsiribos vos keliais pakeitimais. Maža to, nors Vyriausybės nutarime kalbama apie šešerių metų specialiųjų atašė kadenciją, kai kurie kultūrininkai, tokį ir ilgesnį laiką praleidę vienoje ambasadoje, gali būti deleguoti į kitą atstovybę net neužsukdami į Lietuvą - tai priklauso tik nuo kultūros ministro valios.

Pokyčių nekomentuoja

„2014 metų kultūros atašė rotacija yra suplanuota ir šiuo metu derinama su atitinkamomis valstybės institucijomis, informaciją galėsime pateikti, kai dėl rotacijos bus pasirašyti atitinkami kultūros ministro įsakymai“, - šią savaitę LŽ pranešė kultūros ministro Šarūno Biručio patarėja Dalia Vencevičienė.

Neoficialiais duomenimis, šiuo metu planuojami vos du pakeitimai kultūros atašė korpuse: iš pareigų gali būti atšaukiamos Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje bei Italijoje, paskirtos 2011 metais.

Kaip teigiama, mūsų šalies kultūros atstovavimą Romoje norima patikėti menotyrininkei, meno vadybininkei ir ekspertei Ievai Gaižutytei, Italijos ir Lietuvos prekybos rūmų prezidentei. Ji Lietuvos kultūros atašė Italijoje dirbo 2006-2011 metais. I.Gaižutytė iš posto buvo atšaukta tuomečio kultūros ministro Arūno Gelūno sprendimu, įpusėjusi rengti vieną didžiausių kada nors užsienyje rodytų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodų. Kultūros pasaulio atstovų teigimu, toks sprendimas buvo viena lemiamų priežasčių, kad parodą pamatė tik Milano gyventojai, bet ji nepasiekė Romos ir Venecijos, kaip buvo planuota.

Į Paryžių greičiausiai bus deleguota šiuo metu Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje (ES) reziduojanti Vida Gražienė. Dirbti į Prancūziją ši Kultūros ministerijos atstovė greičiausiai vyks iš dabartinio savo posto, į kurį buvo paskirta dar 2008 metais. Ji yra ilgiausiai vienoje vietoje dirbanti kultūros atašė.

Kultūros ministras Š.Birutis, anksčiau kalbėdamas su LŽ, užsiminė, kad pareigas einantys kultūros atašė po rotacijos į kitas šalis, kaip buvo anksčiau, greičiausiai nebus siunčiami. „Manėme, kad galima būtų iš vienos šalies perkelti į kitą, bet tai sukelia ne tiek daug pavydo, kiek galbūt kalbų. Vis tiek vieni ilgą laiką dirba čia, ministerijoje, arba Tarptautinių kultūros programų centre (ministerijai pavaldi įstaiga, koordinuojanti kultūros atašė vykdomų projektų įgyvendinimą - aut.). Kiekvieno svajonė – padirbėti užsienyje, kai ateina rotacijos laikas. Todėl būtų gerai, kad žmonės, įgiję patirties tenai, grįžtų ir čia prisidėtų kuriant tą pačią kultūros politiką“, - pernai gruodį aiškino Š.Birutis.

Šią savaitę Kultūros ministerija neatsakė į LŽ klausimą dėl galimo V.Gražienės delegavimo į Prancūziją.

Ministro sprendimas

Anksčiau kalbėta, kad Kultūros ministerijos planuojama rotacija gali paliesti septynis ar aštuonis iš dvylikos šiuo metu dirbančių kultūros atašė. Visi jie, išskyrus V.Gražienę, buvo paskirti 2011 metais, Kultūros ministerijai vadovaujant A.Gelūnui.

Pagal galiojančius teisės aktus teisę nuspręsti, kas ir kur dirbs kultūros atašė darbą, turi kultūros ministras. Tiesa, jis savo pasirinkimus turi derinti su diplomatų veiklą kuruojančia URM, o kartais prašoma ir priimančios šalies valdžios sutikimo.

„Ministro sprendimams neturime jokios įtakos. Kaip numato įstatymai, informacija apie planuojamus skyrimus mums neturi būti teikiama. Nebent galime išreikšti nuomonę dėl konkrečios pavardės: tarkime, šįmet, Lietuvai minint Kristijono Donelaičio metus, kalbėjome, kad siekiant tęstinumo Lietuvos kultūros atašė Kaliningrade Romanui Senapėdžiui reikėtų leisti baigti pradėtus darbus“, - LŽ sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"