TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rotacija su kompetencija nedera

2013 12 04 6:00
Š.Birutis: "Žinoma, visi norėtų, kad tie, kurie ten dirba, nesikeistų arba ilgiau ten būtų. Bet yra kultūros diplomatinės taisyklės." Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Netrukus didžiajai daliai Lietuvos vardą kitose šalyse garsinančių kultūros atašė teks pakuotis lagaminus kelionei namo. Kultūros ministras Šarūnas Birutis aiškina, kad padirbėti užsienyje nori ir kiti ministerijos žmonės. Kompetencija, patirtis, užmegzti ryšiai yra nieko verti prieš burtažodį "rotacija".

„Kultūros ministras neatšaukia kultūros atašė, vyksta eilinė rotacija vadovaujantis Specialiųjų atašė nuostatų 17 punktu (jame sakoma, kad specialusis atašė gali būti skiriamas dirbti diplomatinėje atstovybėje ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui – red.). Vadovaujantis šiuo punktu bus vykdoma kultūros atašė rotacija, kuri derinama su Užsienio reikalų ministerija. Kol nėra pasirašyti ministro įsakymai dėl kultūros atašė atšaukimo arba skyrimo, komentuoti konkrečių atvejų, kandidatų negalime“, - nurodoma „Lietuvos žinioms“ atsiųstame kultūros ministro patarėjos Dalios Vencevičienės atsakyme.

Tačiau su tokiu požiūriu sutinka ne visi, o LŽ kalbinti šiuo metu dirbantys Lietuvos kultūros atašė tvirtino jokios oficialios informacijos dėl planuojamos rotacijos iš Kultūros ministerijos kol kas nesulaukę. Apie būsimus pokyčius kol kas nepranešta ir Užsienio reikalų ministerijai, kurios vadovo pritarimo reikia norint atšaukti kitoje valstybėje dirbantį specialųjį atašė, tačiau neoficialiai daugeliui atašė pranešta pradėti pakuotis daiktus.

F.Latėnas tvirtina, kad atrinkti tinkamus žmones į kultūros atašė postus – ne taip lengva, kaip gali atrodyti. /Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Daugiau nei pusė

Šiuo metu Lietuvos kultūros atašė dirba 11 šalių, dar du kultūros atstovai – Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje (ES). Būtent Briuselyje reziduojančios Vidos Gražienės, ne kartą sulaukusios pagyrimų dėl mūsų šalies kultūros sklaidos, ypač vykstant pirmininkavimui ES Tarybai, pratęsta kadencija trunka ilgiausiai – nuo 2008 metų.

LŽ šaltinių duomenimis, Kultūros ministerijos planuojama rotacija, be V.Gražienės, greičiausiai palies dar šešis ar septynis kultūros atstovus: kultūros atašė Briuselyje pavaduotoją Gabiją Žukauskienę, Kaliningrado srityje (Rusija) dirbantį Romaną Senapėdį, Jungtinėje Karalystėje – Ritą Valiukonytę, Prancūzijoje – Rasą Balčikonytę (beje, kartu su ambasadore Jolanta Balčiūniene surengusią šiemet Lietuvoje vykusią Luvro muziejaus parodą – pirmąją Vidurio ir Šiaurės Europoje), Vokietijoje – Gabrielę Žaidytę, Ukrainoje – Daivą Dapšienę, Italijoje – Irmą Šimanskytę ir galbūt atstovę Lenkijoje Rasą Rimickaitę. Visi šie specialieji atašė buvo paskirti 2011 metais, Kultūros ministerijai vadovaujant Arūnui Gelūnui.

Kaip teigiama, kol kas savo vietose liks nuo šių metų sausio darbą Austrijoje pradėję Lina Kaizer ir Švedijoje - Saulė Mažeikaitė-Teiberė, nuo 2011-ųjų pabaigos į Jungtines Amerikos Valstijas deleguotas Evaldas Stankevičius bei dabartinio kultūros ministro „darbiečio“ Š.Biručio sprendimu nuo vasaros vidurio Rusijoje triūsiantis Aleksandras Šimelis.

V.Juozapaitis: "Kultūros atašė, atstovaujančio Lietuvos valstybei, asmenybė turi didžiulės reikšmės". /Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Vadina pasityčiojimu

12 kūrybinių sąjungų vienijančios Meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis, ne kartą apgailestavęs, kad Kultūros ministerija atašė kandidatūrų neaptaria su meno pasaulio atstovais, svarstė, jog ir šiuo atveju nauji žmonės greičiausiai bus parinkti politikų nuožiūra.

„Yra labai gerai dirbančių kultūros atašė, yra ir tokių, kurių darbas ne taip matomas. Tarkime, anksčiau Vokietijoje, dabar – Prancūzijoje Lietuvos kultūrą populiarinančios R.Balčikonytės veikla matoma visur, kur ji dirbtų. Jeigu būtų priimtas sprendimas ją atšaukti, Lietuvos kultūros atstovavimui būtų padaryta didžiulė žala. Ta patį galiu pasakyti apie Kaliningrade veikiantį R.Senapėdį. Keisti jį, ypač, artėjant Kristijono Donelaičio 300 metų sukakties renginiams, nėra labai protinga“, - svarstė K.Platelis.

15 metų Paryžiuje dirbanti aktorė ir vertėja Diana Sakalauskaitė Kultūros ministerijos iniciatyvą tiesiai vadina politinėmis intrigomis. Pasak menininkės, per ilgus Prancūzijoje praleistus metus apie Lietuvos kultūros atašė veiklą ji sužinojo tik pareigas pradėjus eiti R.Balčikonytei. „Iki tol man niekas nebuvo paskambinęs, paklausęs, ką veikiu, ką galiu padaryti. R.Balčikonytė, tik atvykusi, pasiūlė bendradarbiauti, ieškojo renginių, siūlė kvietimus. Kito kultūros srityje taip dirbančio žmogaus dar nemačiau“, - kalbėjo D.Sakalauskaitė.

Aktorės teigimu, sunkiai suprantama, kodėl Kultūros ministerijai nebereikia žmogus, visas savo jėgas atiduodančio Lietuvos kultūros pristatymui.

Kandidatų neįvardija

Kultūros ministro Š.Biručio teigimu, interpretacijos apie kultūros atašė keitimą – absoliučiai neteisingos. „Yra nustatyta tvarka, trejų metų kadencija, ir nieko daugiau – jokių reformų, jokių užkulisinių minčių – net negali būti. Tai normali rotacija. Kitąmet baigiasi 3 metų tiek Italijoje, tiek Prancūzijoje, tiek Ukrainoje veikiančių kultūros atašė kadencijos. Visiškai normalu, kad tie žmonės, kaip ir Užsienio reikalų ministerijos sistemoje, turi grįžti, o į jų vietą važiuoti kiti“, - aiškino politikas.

Pasak jo, kalbos apie Lietuvos kultūros atstovų pakeitimus sklinda iš pačių atašė lūpų. „Iš jų kai kas, aišku, norėtų likti, negrįžti į Lietuvą, gal net dešimt metų sėdėti ten. Yra tokių dalykų, nes visų noras būti ten yra labai didelis“, - tvirtino ministras.

Tačiau dėl užkulisinių minčių ir nepajudinamos tvarkos ne ministerijoje dirbantys žmonės abejoja.

Premjero patarėjas kultūrai – kompozitorius Faustas Latėnas, pats ragavęs kultūros atašė duonos dirbdamas Maskvoje - ministerijos sumanymus vertino skeptiškai. „Kultūros atašė rotacija nebūtinai yra privaloma, - stebėjosi jis. - Jeigu atašė dirba gerai, jo kadencija gali būti pratęsta.“

Prancūzijoje dirbančių ambasadorės J.Balčiūnienės ir kultūros atašė R.Balčikonytės dėka Lietuvos žmonės galėjo išvysti pirmąją Vidurio ir Šiaurės Europoje Luvro muziejaus parodą. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

F.Latėnas neslėpė manantis, kad, Kultūros ministerijai užsimojus vienu metu pakeisti nemažą dalį Lietuvos kultūrai užsienyje atstovaujančių žmonių, sistemoje gali kilti sumaištis. „Atrinkti žmones ne taip lengva, kaip atrodo. Dabartiniai atašė gerai susitvarko su darbu, yra įgudę, o tai labai svarbu. Atvažiavus naujam žmogui, ankstesnio atstovo užmegzti asmeniniai ryšiai neperduodami automatiškai, tenka pačiam pradėti viską iš naujo. O tas „iš naujo“ ne visada duoda laukiamą rezultatą“, - kalbėjo premjero patarėjas.

Š.Birutis leido suprasti, kad šiuo metu savo pareigas einantys kultūros atašė po rotacijos į kitas šalis kaip anksčiau greičiausiai nebus siunčiami. „Manėme, kad galima būtų iš vienos šalies perkelti į kitą, bet gal tai sukelia ne tiek daug pavydo, o kalbų. Vis tiek – vieni ilgą laiką dirba čia, ministerijoje, arba Tarptautinių kultūros programų centre (ministerijai pavaldi įstaiga, koordinuojanti kultūros atašė vykdomų projektų įgyvendinimą – red.). Kiekvieno svajonė – padirbėti užsienyje, kai ateina rotacijos laikas. Todėl gerai būtų, kad žmonės, įgiję patirties tenai, grįžtų ir čia prisidėtų kuriant tą pačią kultūros politiką“, - aiškino Š.Birutis.

Vis dėlto Kultūros ministerijoje kalbama, kad po rotacijos kultūros atašė postai, į kuriuos deleguoti žmones - kultūros ministro teisė, nebūtinai gali atitekti savo eilės laukiantiems šios institucijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento ar Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus darbuotojams. Beje, tarp jų - nemažai anksčiau sėkmingai kultūros atašė pareigas ėjusių specialistų. Tarp galimų kandidatų ministerijos žmonės įvardija iš artimiausios ministro aplinkos, pavyzdžiui, kino, teatro ir muzikos vadybos specialistę, dabartinę ministro patarėją ir partijos kolegę Audronę Misikonienę, taip pat ministrui kultūros politikos formavimo ir kultūros politikos prioritetų biudžeto klausimais patarinėjančią Eriką Furman.

Baiminasi mažinimo

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos šešėlinės vyriausybės kultūros ministras Vytautas Juozapaitis neatmeta galimybės, kad kultūros atašė pareigos gali būti pasiūlytos ir ministro aplinkos ar jį delegavusios partijos žmonėms. Tačiau daugiau nerimo politikui kelia iš paties ministro Š.Biručio išgirsti svarstymai apie kultūros atašė komandos „optimizavimą“.

„Esu girdėjęs Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje kultūros ministro ištartą frazę, kad yra planas „optimizuoti“ kultūros atašė veiklą, – taip pastaruoju metu vadinami mažinimai. Bet kartu buvo pasakyta ir tai, kad jų vaidmuo – daugiau nei reikalingas. Tokie prieštaravimai – labai neaiškūs ir neatitinka veiksmų, kurie rengiami. Jei kas nors blogai dirba, juos, žinoma, reikia pakeisti, bet yra žmonių, kurie eidami tas pareigas duoda didžiulę naudą valstybei“, - tvirtino V.Juozapaitis.

Politiko manymu, tai geriausiai iliustruoja legendinio aktoriaus Juozo Budraičio kaip kultūros atašė veikla Maskvoje. 14 metų šiam darbui paaukojusį Lietuvos kultūros ambasadorių iš posto 2010 metais atšaukė tuometinis kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Jis pareiškė, kad J.Budraitis, atšventęs 70-metį, nebeatitinka keliamo amžiaus cenzo. Naujo žmogaus į kultūros atašė postą Rusijoje paskui buvo ieškoma net pusantrų metų.

„Koncertuodamas Maskvoje savo akimis mačiau, kaip paprasti rusai, atėję į P.Čaikovskio koncertų salę, ne tiek dėmesio skyrė veiksmui scenoje, kiek – kultūros atašė J.Budraičiui, esančiam salėje. Taigi, asmenybė, atstovaujanti Lietuvos valstybei, taip pat turi didžiulę reikšmę“, - tvirtino V.Juozapaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"