TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rožinius akinius nuims pats gyvenimas

2013 01 07 6:58
R.J.Dagys savo pensiją kaupia visur, kur tik įmanoma - "Sodroje", fonduose, turi gyvybės draudimą. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Apie pensijų kaupimo ir skaičiavimo tvarkos naujoves kalbamės su vienu pensijų sistemos reformos architektų, buvusiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku konservatoriumi Rimantu Jonu Dagiu. 

- Gal paaiškintumėte, kam reikėjo keisti Pensijų kaupimo įstatymą?

- Senoji sistema turėjo kelias ydas. Jei nebūtume nieko darę, dėl senėjimo procesų po kokių 10-15 metų "Sodros" mokama solidarioji pensijos dalis būtų pradėjusi smarkiai mažėti. Antra, kaupiamosios pensijos dalies procentai per krizės metus buvo smarkiai išbalansuoti. Jei būtume palikę tokius pačius atskaitymus, nebeturėtume nė venos tvarios pensijos dalies - nei solidariosios, nei kaupiamosios. Todėl sistemos korekcijos buvo neišvengiamos.

- Ar to negalima buvo padaryti anksčiau, kodėl būtent dabar?

- Galima buvo ir anksčiau, bet niekas to nesiėmė. Dar daugiau, niekas neanalizavo senėjimo procesų įtakos šiai sistemai. Tiesiog turėjome rožinę svajonę ir vylėmės, kad niekas nesikeis. O juk plačiąja prasme bet kuri pensinė sistema priklauso nuo dirbančiųjų ir nedirbančiųjų skaičiaus, nuo to, kiek jie turi vaikų. Iš esmės pensijas mums moka vaikai, nuo jų darbo priklauso sukauptos pensijos vertė. Dirbančiojo pečius slegia tikrai nemaža našta. Šiuo metu vienas dirbantis asmuo per mėnesį sumoka 750 litų socialinio draudimo įmokų. Kad vienu litu pakiltų "Sodros" pensija, reikia 10 mln. litų.

- Kokia prieš Kalėdas priimtų pataisų esmė?

- Pakeitimus pradėjome nuo kaupiamosios pensijų sistemos dalies, nes pirmiausia reikėjo sutvarkyti išeinančius mokesčių srautus, o paskui tvarkytis viduje. Todėl "Sodra" dar laukia savo eilės. Didžiausia įteisinta naujovė - formulė, kurią galima būtų įvardyti kaip 2+2+2, leisianti žmonėms pasirinkti kelis savo pensijos kaupimo variantus. Per devynis mėnesius piliečiai galės apsispręsti - likti "Sodros" žinioje arba 2 proc. mokesčio pervesti į kaupiamąjį fondą. Jeigu žmogus norės draustis savanoriškai, jam Į kaupiamąjį fondą reikėtų mokėti dar 2 proc. mokesčio. Tokiu atveju dar antra tiek pridėtų valstybė. Už kiekvieną vaiką iki trejų metų valstybės dalis padvigubėtų. Vadinasi, kuo daugiau auginsi vaikų, tuo daugiau sukaupsi senatvėje. O kaupiamoji pensijos dalis, kaip žinoma, yra paveldima. Kita pataisų naujovė - labai smarkiai apkarpytas pensijų fondų pelnas. Kaip žinoma, net per krizę jie buvo milžiniški, nors objektyvių priežasčių tam nebuvo. Įvesti saugikliai, kad nebūtų rizikuojama patikėtais pinigais. Jei valstybė matys, kad mūsų fondai tvarkosi ne taip, kaip reikia, siekia pelno, o ne naudos draudžiamiesiems, galės steigti savo draudimo fondą.

- O kam reikėjo keisti senatvės pensijų skaičiavimo tvarką?

- Kildavo problemų, kaip vertinti ankstesniais metais gautas žmonių pajamas, nes tikslius duomenis "Sodra" turi sukaupusi tik nuo 1994 metų. Kaip žinoma, iki to laiko buhalterijos tikslumu negalėjo pasigirti, todėl nemažai duomenų iš sovietinių laikų pradingo. Nuo šiol žmonės patys galės pasirinkti jiems naudingesnę senatvės pensijos apskaičiavimo tvarką - naują arba buvusią. Pagal naująją tvarką bus vertinamos asmens draudžiamosios pajamos, gautos tik nuo 1994 metų sausio 1 dienos. Pagal senąją - asmuo senatvės pensijai galės pasirinkti penkerius pelningiausius savo veiklos metus iki 1994-ųjų.

- Kaip jūs, patyręs socialinių reikalų vilkas, pats rūpinatės savo ateitimi?

- Aš savo pensiją kaupiu visur, kur tik įmanoma - "Sodroje", fonduose, turiu gyvybės draudimą. Galiu prisipažinti, kad senoji kaupiamoji sistema, bent jau iki šiol, man buvo nuostolinga. Jei būčiau tik "Sodroje", mano pensija būtų buvusi didesnė. Tikrai ketinu pasinaudoti įstatymo numatyta galimybe draustis papildomai. Nes tikrai nerasite tokio banko, kuris mokėtų 100 proc. palūkanų. Ir tai tik tuo atveju, jei patys kaupiamieji fondai nieko neuždirbtų.

- Ką šiuo požiūriu galėtumėte patarti kitiems?

- Manau, kad tiems, kuriems pensija jau nebetoli, tikrai verta draustis papildomai, nes jiems naujoji sistema ypač palanki. Žinoma, tiems, kuriems pensija dar toli, pasirinkti gal sudėtingiau, nes veikia investavimo rizikos faktorius. Viena kaupiamosios sistemos blogybių, kad labai sunku prognozuoti pasaulio ekonomikos svyravimus. Kitas dalykas, keliantis nerimą ekonomistams, kad pensijų fondai, investuodami į vertybinius popierius, po keliasdešimt metų taps vieni svarbiausių investuotojų. Ir klausimas, kur jie tuos pinigus padės - ar jie liks mūsų ekonomikoje, ar išplauks kur nors kitur.

- Ar Jums atrodo, kad žmonės per mažai domisi pensijų reikalais?

- Pensijų reformos metmenys buvo svarstomi pusantrų metų, tačiau mažai kas tuo domėjosi. Nuolatinės skandalų kronikos užgoždavo viską. O juk kalbame apie milžiniškas pinigų sumas, socialinio draudimo biudžetas - 45 proc. valstybės pinigų. Keista, kad niekam tai neįdomu.

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"