TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Ruduo 2010. Kaitos taškas

2010 08 30 0:00
Gedimino Žilinsko (ELTA) nuotrauka

Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę pradėjo nagrinėti, už kokius nuopelnus Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo ordinu Rusijos pramonės magnatą Vladimirą Jakuniną. Gal tai kam ir įdomu, tačiau ar dėl valstybės apsivalymo nebūtų svarbiau sužinoti, už kokius nuopelnus V.Jakuninas įteikė Šv. Andrejaus aukso žvaigždę V.Adamkui? Branduolinis ruduo

Šiandien pradedama nauja LŽ rubrika "Ruduo 2010. Kaitos taškas". Ką dienraštis ja nori pasakyti? Redakcija, pasitelkusi įvairiopus šaltinius ir autorius, ne tik Lietuvos, bet ir užsienio, parengė įspūdingą straipsnių ciklą, apimantį skirtingas valstybės gyvenimo sritis, tačiau visur padarantį tą pačią išvadą: toliau taip gyventi negalima. Valstybė priėjo ribą, kai dera tarti: "Arba - arba." Arba įvyksta lūžis, visuotinis apsivalymas, arba Lietuva virsta pereinamuoju kiemu, iš kurio visi sąmoningi piliečiai emigravo ir kuriame šeimininkauja svetimų valstybių verslininkai, politikai, specialiosios tarnybos taip pat. Sakot, pernelyg dramatiškas ateities vaizdas - bet ar ne tai vyksta jau dabar?

Bandydami suvokti priežastis, dėl kurių mūsų valstybė - ministerijos, prokuratūra, specialiosios tarnybos ir net teismai prarado imunitetą korupcijai, kodėl kažkoks dujų tarpininkas net du dešimtmečius gali žlugdyti Lietuvos bandymus ištrūkti iš energetinės priklausomybės, atsivertėme šį Johno Barrono straipsnį. Tai savotiškas viso LŽ straipsnių ciklo teorinis pamatas, išeities taškas keliaujant kaitos taško link.

Kuo ypatingas šis J.Barrono, visame pasaulyje vieno populiariausių amerikiečių žurnalų "Reader's Digest" vyresniojo personalo redaktoriaus, tarptautiniu mastu pripažinto sovietų žvalgybos operacijų specialisto bei dviejų bestselerių apie KBG autoriaus, straipsnis? Jis parašytas ir paskelbtas... 1988 metais.

J.Barrono įžvalgos visiškai pasitvirtino 2010 metais, kai CŽV išnarpliojo po pasaulį išslapstytus KGB agentus - neabejotinai iš Jevgenijaus Pitovranovo rezervo, slaptai ruošto "perestroikos" metais ir globoto paties Michailo Gorbačiovo. Mes nepažįstame J.Pitovranovo, užtat mes pažįstame V.Jakuniną. Stulbinamas biografijų ir net portretų panašumas - respektabilūs Rusijos pramonės ir valstybinio verslo magnatai, kadaise savo noru nutraukę ryšius su KGB. Mes pažįstame ir savus "perestroikos" ir Lietuvos Atgimimo metais, pačiose Sovietų Sąjungos žlugimo išvakarėse parengtus KGB rezervininkus, kur kas smulkesnio kalibro, bet iškilusius iki mūsų nepriklausomos valstybės strateginių postų.

Laiminga aplinkybė - šis straipsnių ciklas skelbiamas tada, kai Lietuva dar nesirengia rinkimams. Todėl savaime atkris įtarimai, kad tai - kokios nors politinės jėgos užsakymas ar susidorojimas su politiniais varžovais. Kodinis šios tiriamosios žurnalistikos publikacijų serijos pavadinimas buvo "Branduolinis ruduo". Ar mums pavyko, netrukus LŽ skaitytojai įsitikins patys. Bet kai kam tikrai prasideda nerimo ruduo.


Didžiausia KGB paslaptis

Johnas BARRONAS, "Reader's Digest"

Pagrindiniame sovietų šnipinėjimo aparate yra paslėptas specialus pareigūnų korpusas, apie kurį iki dabar žinojo tik aukščiausi Kremliaus vadovai.

Jevgenijus Pitovranovas yra žymiausias Sovietų Sąjungos verslininkas. Jis - sidabrinių plaukų, stambių skruostikaulių, rafinuotų manierų - jau seniai patogiai įsimaišęs tarp Vakarų pramonės magnatų. Faktiškai bet kuris įtakingas užsienietis, ketinantis imtis verslo su sovietais, pats to nežinodamas buvo kruopščiai jo tyrinėjamas.

J.Pitovranovas tariamai atsistatydino iš KGB, sovietų šnipinėjimo aparato, daugiau kaip prieš du dešimtmečius. Tiesą sakant, jis metų metus padėjo organizuoti itin slaptą tarnybą KGB viduje. Jos kodinis pavadinimas - "Specialusis rezervas". Skirtingai užmaskuoti specialiojo rezervo tarnautojai šiuo metu yra išslapstyti po Rytų ir Vakarų Europą, Šiaurės Ameriką, Aziją bei po Maskvos bankus, prekybos įstaigas ir ministerijas.

Tačiau, išskyrus KGB aukščiausiąją vadovybę ir uždarą žmonių grupę, supančią SSRS vadovą M.Gorbačiovą, apie specialiojo rezervo egzistavimą niekas nežino. Sovietų Užsienio reikalų ir Prekybos ministerijos, Sovietų Sąjungos ambasadoriai užsienyje, sovietų finansinės ir leidybos institucijos nė neįtaria, kad ši tarnyba veikia tarp jų. Net dauguma KGB darbuotojų niekada nebuvo girdėję apie Specialųjį rezervą.

Pirmą kartą - didžiausios KGB paslapties istorija

Jaunas ir energingas J.Pitovranovas prie slaptos politinės policijos prisidėjo 1930-ųjų pabaigoje. Kaip tik laiku, kad galėtų dalyvauti Stalino pasiutusiame valyme, kuris pasiglemžė milijonus gyvybių. Dėl uolumo šioje siaubingoje veikloje, ypač po Antrojo pasaulinio karo atnaujinus kraujo liejimą, J.Pitovranovas tapo Stalino numylėtiniu.

1950-aisiais J.Pitovranovas vadovavo KGB operacijoms Berlyne, tiek prižiūrėdamas žmogžudysčių bei pagrobimų vykdymą, tiek slapta įtaisydamas šnipus į kai kurias aukščiausiąsias tarybas Vakaruose. Vėliau jis vadovavo sovietų šnipinėjimams Kinijoje, o tada ėmėsi visų KGB mokymų. Vakarų žvalgybos agentūros jį laikė vienu gabiausių ir baisiausių KGB žmonių.

Būdamas 50 metų ir tikriausiai savo karjeros viršūnėje, J.Pitovranovas tariamai paliko KGB, kad taptų SSRS Prekybos rūmų pirmininko pavaduotoju - sovietų "verslo" balsu. Jis keliaudavo į tarptautines prekybos konferencijas Prancūzijoje, Vokietijoje ar Portugalijoje. Maskvoje jis asmeniškai priimdavo užsienio verslininkus, nuoširdžiai tikindamas, kad tiek taika, tiek pelnas gali būti pasiekti per prekybą.

Jau per pirmus kelerius savo darbo metus generolas J.Pitovranovas sovietų Prekybos rūmuose įdarbino daugybę aukšto rango KGB pareigūnų, kurie, kaip ir jis pats, tariamai buvo atsistatydinę. Dar 1971 metais Didžioji Britanija ir Belgija apstulbino sovietus, kai be ilgų svarstymų išvarė daugiau kaip 135 KGB ir GRU (karinės žvalgybos) pareigūnus. Šie precedento neturintys masiniai trėmimai sunaikino didžiąją dalį KGB ir GRU galimybių veikti Didžiosios Britanijos ir Belgijos žemėse.

Sovietų šnipinėjimo vadai pradėjo nerimauti, kad pareigūnai užsienyje, kurių ryšiai su KGB yra žinomi, negalės veikti amžinai. Dėl to jie pasiūlė, kad būtų sukurtas "Specialusis rezervas" - slaptas legionas, toks nesusekamas, kad jo nariai galėtų likti užsienyje, net jei masiniai trėmimai iš ambasadų pašalintų visus KGB darbuotojus. Nuo pat pradžių J.Pitovranovui buvo suteiktas pagrindinis vaidmuo.

Gavus Politbiuro sutikimą, Maskvos štabo būstinėje KGB įkūrė naują departamentą "R" (reiškiantį rezervą) ir pradėjo šnipinėti (tikrinti) pačios Sovietų Sąjungos diplomatus, ekonomistus, žurnalistus, finansų, prekybos bei kitų tarptautinių reikalų ekspertus, kad juos atrinktų "Specialiajam rezervui"; nė vienas jų anksčiau neturėjo žvalgybos ryšių. Šie atrinktieji buvo priimti į KGB kaip paprasti štabo pareigūnai ir jiems buvo mokama KGB alga, kol šie toliau dirbo savo darbą užsienyje, jų įprastiems darbdaviams nieko nenutuokiant.

Naujokai perėjo įtemptus individualius žvalgybos mokymus naktimis, savaitgaliais ir per atostogas, paprastai tai trukdavo metus ar daugiau. Kai kuriais atvejais žmonos taip pat buvo verbuojamos ir apmokomos kartu su savo vyrais.

Tuo metu J.Pitovranovas, pridengiamas Prekybos rūmų, rinko verslo draugus visame pasaulyje. 1973 metais Jungtinės Amerikos Valstijos ir Sovietų Sąjunga įkūrė JAV-SSRS prekybos ir ekonomikos tarybą (USTEC), į kurią noriai įstojo dalies didžiausių JAV bendrovių vadovai. Turėdama vykdomąjį komitetą, kurį sudarė po lygiai amerikiečių ir rusų, biurus Niujorke ir Maskvoje, USTEC skatino skolinti pinigus ir parduoti technologijas Sovietų Sąjungai.

USTEC, kurios pirmininku 7 metus buvo C.Williamas Verity (vėliau tapęs JAV prekybos ministru), pritarė sovietų Prekybos rūmų atstovavimui. Be to, galiausiai priėmė ne ką kitą, bet patį J.Pitovranovą kaip sovietų atstovą į USTEC vykdomąją tarybą.

Sėkmės istorijos

Paslaptyje laikomas "Specialusis rezervas" dirbo beveik tobulai ir sunokino netikėtus darbo vaisius:

* Jevgenijus Vladimirovičius Afanasjevas buvo 41 metų patarėjas Sovietų Sąjungos ambasadoje, Vašingtone. Malonios išvaizdos ir manierų, laisvai kalbantis kiniškai ir angliškai, Kinijos specialistas, šioje šalyje jis tarnavo 1970-ųjų pradžioje.

Amerikos akademikai, pareigūnai ir kiti, kurie dalijosi su J.Afanasjevu interesais Kinijai, neturėjo priežasčių ko nors įtarti. Aišku, jis yra sąžiningas mokslininkas, kuris išmano savo darbą ir, žinoma, nėra nieko blogo keistis mokslinėmis pažiūromis. Iš tiesų J.Afanasjevas buvo pakviestas dalyvauti konferencijoje apie Kiniją Brauno (Brown) universitete, kur jis vedė gerai sutiktą paskaitą. Jis darė gerą įspūdį žmonėms kaip malonus, ramus ir nekeliantis jokios grėsmės rusas.

Taip pat buvo ir ambasadoje. Buvęs Sovietų Sąjungos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Dobryninas bei kiti tikri diplomatai pasitikėjo J.Afanasjevu, jie nematė priežasties būti atsargūs. Jie manė, kad kalbasi su vienu iš saviškių. Tokiu būdu J.Afanasjevas ir kiti, tokie kaip jis, suteikė KGB slaptą priemonę šnipinėti visus ambasadoje, įskaitant ir patį ambasadorių.

Tuo tarpu užverbuotas ir departamento apmokytas J.Afanasjevas savo pirmąją penkerių metų tarnybą Vašingtone pradėjo 1979 metais. Grįžęs 1987-aisiais, jis slapta prisistatė KGB ir gavo tolesnius nurodymus iš KGB rezidento (pareigūno, kuris atsakingas už vietines operacijas), su kuriuo jis retai tardavosi, be to, visada už ambasados ribų. Kitais atvejais jis apgalvotai atsiribodavo nuo KGB ir GRU pareigūnų. Jis niekada neišslinkdavo naktį į slaptą pasimatymą ir nesiimdavo jokių kitų kompromituojančių veiksmų, kurie jį išduotų kaip KGB žmogų.

Iš tiesų J.Afanasjevas "žvejojo": ieškojo mokslininko, kuris galėtų būti manipuliuojamas per tokias paslaugas kaip privilegijuota prieiga prie sovietų archyvų; vidutinio amžiaus žmogaus, kuris kada nors galėtų būti suviliotas Maskvos viešbučio apartamentuose; pareigūno, kuris sąmoningai ar nesąmoningai galėtų padėti KGB iššifruoti Amerikos politikos ir žvalgybos paslaptis.

* Antras pagal rangą Sovietų Sąjungos diplomatas Australijoje Valerijus Nikolajevičius Zemskovas mėgavosi priėjimu prie Australijos vyriausybės aukščiausiojo rango pareigūnų, prie visų partijų politikų, darbo ir verslo lyderių.

Jis niekada nebandė papirkti, užverbuoti ar priversti ką nors padaryti ką nors bloga. Tačiau jis stengėsi įtikinti Australiją laikytis tokios politikos, kuri nutrauktų jos karinį Aljansą su JAV. Prieš dvejus metus Naujoji Zelandija veiksmingai nutraukė savo karinius ryšius su JAV, uždraudė amerikiečių laivams su branduoliniais ginklais plaukioti jos vandenyse. V.Zemskovas ragino Australiją padaryti tą patį prisijungiant prie "Zonos be branduolinio ginklo" (ang. Nuclear-free zone) kūrimo Pietų Ramiojo vandenyno regione.

Kai australai klausėsi jo argumentų, suformuluotų kaip diplomatinis kreipimasis dėl "taikos", jie nesuvokė, kad klausėsi šnipo, KGB "Specialiojo rezervo" pareigūno, žodžių.

* Andrejus Sergejevičius Parastajevas, dabartinis Sovietų Sąjungos ambasados pirmasis sekretorius Vašingtone, buvo ypač naudingas kaip specialusis rezervininkas.

A.Parastajevas skyrė daugybę laiko ir dėmesio Nacionalinei Amerikos ir Sovietų Sąjungos draugystės tarybai, kuri teigia, jog yra nepriklausoma, objektyvi organizacija, finansuojama privačių dotacijų. Tiesą sakant, pagal paskelbtus Valstybės departamento ir FTB dokumentus, ji yra slaptai subsidijuojama sovietų, už kurių interesus ši ryžtingai kovoja. Bet kadangi šios subsidijos ir tarybos ryšiai su KGB nėra plačiai žinomi, taryba puola kai kuriuos amerikiečius, kurie sąmoningai savęs nesietų su sovietais.

A.Parastajevas dažnai susitinka su įtakingais amerikiečiais, įgyvendindamas neoficialius kultūrinius ir akademinius mainus. Jis pernai padėjo koordinuoti pasirengimą didžiulei Amerikos ir Sovietų Sąjungos konferencijai Chautauqua, Niujorke.

Visuomeniškas ir savimi pasitikintis A.Parastajevas mėgsta verbuoti perspektyvius amerikiečių rekrutus ir didžiuojasi tuo, kad yra vienas nedaugelio žydų, įdarbintų KGB. Jis mėgsta visiems rodyti fotografiją, laikraštyje išspausdintą M.Gorbačiovo vizito 1987 metais į JAV metu. Joje A.Parastajevas SSRS ambasadoje džiaugsmingai priima gėles, siūlomas Amerikos vaikų.

Užuolaidų atidengimas

Atskiros J.Pitovranovo operacijos, vykdytos sovietų Prekybos rūmuose ir kituose prekybos frontuose, buvo pačios sėkmingiausios. Iki 1977 metų buvo sukurtas specialus "P" departamentas, kurio tikslas buvo remti J.Pitovranovą ir apdoroti jo teikiamą informaciją. Siekiant praplėsti jo operacijų apimtį, KGB galiausiai paskyrė jį sovietų Prekybos ir pramonės rūmų vadovu.

Rūmai atidarė atstovybes Vienoje, Briuselyje, Lisabonoje, Ciuriche, Naujajame Delyje, Milane, Rytų Berlyne, Varšuvoje ir Bukarešte. Be to, J.Pitovranovas bendradarbiavo su prancūzais, britais, čekais ir suomiais.

Dėl gero sąsajų su KGB slėpimo specialieji rezervininkai prisidengę prekybos uždanga Varšuvoje, Bukarešte, Prahoje ir Sofijoje gali produktyviai šnipinėti satelitines Rytų Europos šalis, kurios labai jaudina sovietus. J.Pitovranovo vyrai šnipinėjo netgi prancūzų Komunistų partiją, o tai Paryžiaus KGB atstovybei yra uždrausta.

Pasitikėjimas iš viršaus

Daugelį metų Vakarų saugumo tarnybos nieko nežinojo apie KGB "Specialųjį rezervą". Tačiau 1985-ųjų rugpjūtį į JAV pabėgęs aukščiausiosios vadovybės narys, generolas Vitalijus Jurčenka atidengė paslapties šydą. Susiejus šią informaciją su jau turima žvalgybine medžiaga, Vakarų žvalgybos tarnybos galėjo demaskuoti daugybę jos pareigūnų.

Pats "Specialiojo rezervo" egzistavimas suteikia daug informacijos apie tai, kas šiuo metu vyksta Sovietų Sąjungoje. Stebina tai, kad sovietų valdžia leidžia KGB papirkti ir paskirti ministerijų personalą be jos žinios. Ji netgi leidžia užsimaskavusiems agentams šnipinėti pačią valdžios viršūnę. Aišku, jog M.Gorbačiovas pasitiki ir pasikliauja KGB labiau nei bet kuria kita sovietine institucija.

Svarbiausias sovietų parlamento rūmų postas užsienyje išlieka USTEC Niujorke. Ši organizacija skatina Amerikos firmas turėti reikalų su Sovietų Sąjunga ir rengia jų vadovybėms vizitus į Maskvą, nukreipia pas atitinkamus sovietų pareigūnus, dauguma kurių yra J.Pitovranovo šnipai.

1987 metais Maskvoje vykusioje parodoje apie 80 Amerikos firmų demonstravo naujausias statybų technologijas pavilionuose, remiamuose

USTEC bei JAV gyvenamųjų namų ir miesto plėtros departamento (angl. US Department of Housing and Urban Development). Sovietai skyrė apdovanojimus kompanijoms, pademonstravusioms geriausias technologijas. Juos įteikė ne bet kas, o pats generolas J.Pitovranovas. Pasiturintis verslininkas, KGB šnipų vadovas plačiai šypsojosi savo amerikietiškiems svečiams - jis turėjo daug priežasčių šypsotis.

***

Specialiojo rezervo sąrašas

Čia nurodyti kai kurie "Specialiojo rezervo" KGB pareigūnai bei jų titulai, taip pat miestai, kuriuose jie tarnavo. Dauguma šių asmenų tęsia savo veiklą tose pačiose arba kitose sostinėse.

Belgradas, Jugoslavija: Anatolijus Ivanovičius Povšedjukas, prekybos atstovas.

Berlynas, Rytų Vokietija: Konstantinas Fedorovičius Afanasjevas, sovietų prekybos delegacijos vadovas.

Briuselis, Belgija: Vladimiras Petrovičius Fedjakinas, prekybos atstovas.

Bukareštas, Rumunija: Vladimiras Savodonovas, prekybos atstovas.

Canberra, Australia: Valerijus Nikolajevičius Zemskovas, ministro patarėjas SSRS ambasadoje.

Helsinkis, Suomija: Vladimiras Dmitrijevičius Malachovas, generalinis sekretorius sovietų-suomių prekybos rūmuose.

Lisabona, Portugalija: Nikolajus Nikolajevičius Gusevas, atstovas sovietų-portugalų komercijos rūmuose.

Londonas, Anglija: Valerijus Pavlovičius Ipatovas, Maskvos liaudies banko atstovas; Jurijus Ivanovičius Kravcovas, traktorių ir sunkvežimių pardavėjas.

Paryžius, Prancūzija: Dmitrijus Andrejevičius Čepenkovas, darbuotojas sovietų-prancūzų komercijos rūmuose; Piotras Timofejevičius Kovalenka, pirmasis sekretorius sovietų ambasadoje; Konstantinas Konstantinovičius Bachtovas, patarėjas sovietų prekybos delegacijoje.

Viena, Austrija: Vladimiras Michailovičius Nikotinas, atstovas sovietų prekybos delegacijoje; Michailas Vitaljevičius Afanasjevas, darbuotojas sovietų ambasadoje.

Varšuva, Lenkija: Rafailas Michailovičius Sorinas, prekybos atstovas.

Vašingtonas, JAV: Borisas Viačeslavovičius Golovinas, patarėjas sovietų ambasadoje; Jevgenijus Vladimirovičius Afanasjevas, patarėjas sovietų ambasadoje, Andrejus Sergejevičius Parastajevas, pirmasis sekretorius sovietų ambasadoje.

Išvertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"