TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rugsėjo 1-oji pažers naujovių mokykloms

2015 08 27 6:00
Audronės Pitrėnienės teigimu, pagrindinis uždavinys artėjančiais mokslo metais – pagerinti mokinių rezultatus, sumažinti atotrūkį tarp mokyklų veiklos kokybės. Alinos Ožič nuotrauka

Naujieji mokslo metai atneš pokyčių šalies bendrojo lavinimo įstaigoms. Jie palies apie 330 tūkst. šiemet į mokyklų suolus sėsiančių mokinių ir per 30 tūkst. mokytojų.

Vakar artėjančių mokslo metų naujoves vardijo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Ji išskyrė tai, kad nuo rugsėjo 1-osios pirmąkart pedagogams bus mokama už kolegų pavadavimą, mokiniai turės daugiau galimybių dalyvauti popamokinėje veikloje, mokyklose turėtų vykti specialios fizinio aktyvumo pertraukos.

Opozicija baksnoja į neatliktus darbus ir apgailestauja, kad švietimo srityje Vyriausybė trejus metus trypčiojo vietoje.

Fizinis aktyvumas ir pilietiškumas

A. Pitrėnienės teigimu, pagrindinis uždavinys artėjančiais mokslo metais – pagerinti mokinių rezultatus, sumažinti atotrūkį tarp mokyklų veiklos kokybės. „Ypatingą dėmesį turime skirti pamokoms. Neturi būti nė vienos praleistos pamokos. Nuo šių mokslo metų pirmą kartą bus mokama mokytojams už kolegų pavadavimą, kad nedingtų nė viena pamoka“, – sakė ministrė.

Ji taip pat pabrėžė, kad moksleiviams turi būti suteikta galimybė gauti nemokamas mokytojų konsultacijas. „Konsultacijos gali būti teikiamos po nesėkmingo kontrolinio darbo ar iškilus neaiškumų mokantis, neatidedant pagalbos vėlesniam laikui. Tokios konsultuoti skirtos valandos yra numatytos bendruosiuose ugdymo planuose, ir jos turi būti panaudojamos“, – aiškino ji.

Švietimo ir mokslo ministerija rekomenduoja mokykloms penktadieniais rengti mažiau pamokų. Taip pat siūloma organizuoti 25 minučių fizinio aktyvumo pertraukas. „Jos turėtų atsirasti kaip galimybė, ypač mokiniams, kurie 8–9 valandas būna mokykloje, po penktos pamokos. Mokykla turės susitarti, kaip jie judės, kur tai darys. Merginos galbūt šoks, berniukai sportuos“, – kalbėjo A. Pitrėnienė.

Nuo šių mokslo metų daugiau laiko – nuo buvusių 5 iki 20 valandų – numatoma skirti socialinei veiklai, kuri, kaip tikimasi, padės ugdyti mokinių pilietiškumą, kūrybiškumą, atsakingumą. Taip pat mokyklos raginamos moksleiviams pasiūlyti pasirenkamųjų dalykų, kurių turinys būtų siejamas su nacionalinio saugumo temomis.

Po 15 eurų būreliams

Nuo spalio 1 dienos bus įvestas neformaliojo švietimo krepšelis. Kiekvienam popamokinius būrelius lankančiam moksleiviui numatoma skirti po 15 eurų per mėnesį.

Formaliojo švietimo mokinio krepšelį planuojama pakeisti į klasės krepšelį. Kaip aiškino A. Pitrėnienė, mokinio krepšelis nebeatitinka mokyklų poreikių. Siekiant užtikrinti geresnę ugdymo kokybę mokyklose, socialinį teisingumą ugdytis kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietovės, mokyklos tipo ir dydžio, nuo sausio 1 dienos kai kuriose šalies mokyklose bus išbandoma klasės krepšelio metodika.

Pasak A. Pitrėnienės, naujieji mokslo metai paskelbti Mokyklos bendruomenės metais. „Skatiname tėvus, mokyklas aktyviau bendradarbiauti dėl kokybiškesnio vaikų ugdymo, palankesnės mokymo aplinkos kūrimo“, – aiškino ji.

Mokinių tėvų atstovė Jolanta Ažondenienė sutiko, kad gimdytojai turi aktyviai dalyvauti vaikų ugdymo procese kartu su mokyklos bendruomene.

Nurodė būtinus darbus

Buvęs švietimo ir mokslo ministras parlamentaras Gintaras Steponavičius įsitikinęs, kad treji Vyriausybės metai prabėgo be esmingesnių sprendimų švietimo srityje. Artėjant rugsėjo 1-ajai politikas nurodė, jo nuomone, svarbiausius darbus, kuriuos reikia atlikti.

Anot G. Steponavičiaus, būtina skatinti ikimokyklinio ugdymo įvairovę, didinti darželių prieinamumą, pavyzdžiui, padidinus ikimokyklinio ugdymo krepšelį nuo finansuojamų 4 iki 8 valandų per dieną. Jis džiaugėsi lėšomis, skirtomis neformaliajam ugdymui. Esą tai leis į prasmingą veiklą įsitraukti bent pusei šalies moksleivių.

Politikas atkreipė dėmesį į sustojusią profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarką. Esą būtina nedideles mokymosi įstaigas prijungti prie stipresnių miestuose veikiančių profesinių mokyklų, kartu į jų valdymą kaip dalininkes įtraukti darbdavių organizacijas. „Deramas žingsnis, padėsiantis judėti šia kryptimi, galėtų būti „mirusių sielų“ profesinėse mokyklose išgaudymas“, – pabrėžė jis.

G. Steponavičiaus nuomone, rengiant mokytojus būtina diegti esminius pokyčius, kurie sustiprintų jų kvalifikaciją, keltų profesijos prestižą ir didintų gabiausių studentų susidomėjimą ja. Taip pat esą būtina inicijuoti vėluojančius sprendimus dėl aukštųjų mokyklų jungimosi.

Šiemet į mokyklos suolus sės 330 tūkst. mokinių – 13 tūkst. vaikų mažiau nei pernai. Rugsėjo 1-ąją į mokyklą ateis per 29 tūkst. pirmokų. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, mokyklos slenkstį peržengs tūkstančiu daugiau pirmokėlių. Abiturientų, palyginti su 2014 metais, sumažėjo daugiau kaip 3 tūkst. – nuo 30,5 tūkst. iki 27 tūkstančių.

Mokyklų ir mokytojų skaičius tebėra panašus. Mokymosi įstaigose dirbs apie 33 tūkst. pedagogų, o duris atvers apie 1200 mokyklų.

Aukštosiose mokyklose šiais mokslo metais studijuos apie 135 tūkst. studentų. Palyginti su praėjusiais metais, jų sumažėjo 3 tūkstančiais. Švietimo ir mokslo ministerijos informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"