TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rūkas aviatorius verčia ieškoti išeičių

2006 11 30 0:00
Dėl rūko Vilniaus oro uostas teigė praradęs maždaug pusę skrydžių.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Dėl kelias paras tvyrančio rūko aviakompanijos skaičiuoja nuostolius, o oro uostų vadovai suka galvas, kaip kovoti su šiuo gamtos reiškiniu ateityje

Vilniaus oro uoste vakar vidurdienį tirštas rūkas prasisklaidė, ir po trijų dienų paralyžiaus oro uostas visiškai atnaujino savo darbą. Per šias dienas sostinės oro uostas prarado 71 skrydį.

Vilniaus oro uosto skrydžių valdymo centro viršininkas Kazys Oženeckas LŽ sakė, kad vakar visi orlaiviai iš Vilniaus oro uosto kilo ir tūpė pagal grafiką. Tačiau nėra garantijų, kad rūkas vėl nesutirštės - artimiausios orų prognozės nieko gero nežada.

Naudojosi spragomis

Rūkas Vilniaus ir Kauno oro uostus gaubė nuo sekmadienio nakties. Nuostolių patyrė visi: keleiviai, aviakompanijos ir oro uostai.

Antžeminių paslaugų bendrovės BGS direktorius Saulius Batavičius LŽ teigė, kad kritiškiausią dieną, antradienį, aviakompanijos "flyLAL" lėktuvai įvykdė numatytus reisus. Tiesa, keli reisai vėlavo apie 2-4 valandas. "Profesionalūs aviakompanijos pilotai sugebėjo pasinaudoti naktį trumpam pagerėjusiomis oro sąlygomis ir apie 4 val. grįžti į Vilniaus oro uostą. Tai leido bendrovei rytą įvykdyti visus suplanuotus reisus. Ta pati situacija buvo ir dieną - patyrę pilotai žino, kad dažniausiai saulėlydžio metu rūkas trumpai išsisklaido ir sąlygos būna tinkamos leistis", - sakė Batavičius.

Kaunas nepriėmė

Vakar Kaune dar negalėjo leistis Airijos pigių skrydžių "Ryanair" lėktuvas, jis tūpė Vilniuje. Keleiviams buvo parūpintas autobusas, ir jie parvežti į Kauną.

VĮ "Kauno aerouostas" generalinis direktorius Kęstutis Cucėnas sakė, kad rūkas Kaune tvyro nedažnai, tad paprastai lėktuvus, dėl oro sąlygų negalinčius tūpti Vilniuje, aptarnauja Kauno oro uostas. Vakar buvo atvirkščiai - keleiviai nuvežti į Vilnių, o iš jo išskrido į Londoną.

Keičia žiburius

Anot Vilniaus oro uosto skrydžių valdymo centro viršininko, leistis Vilniaus oro uoste lėktuvai gali tik tuomet, jei lakūnas iš 60 metrų aukščio pagal žiburių sistemas mato nusileidimo taką, o matomumas į priekį turi būti ne mažesnis nei 550-600 metrų.

Šiuo metu Kauno oro uoste vykdomi tūpimo ir kilimo tako žiburių pakeitimo darbai, tai padarius bus galima priimti lėktuvus esant prastesnėms meteorologinėms sąlygoms.

Vilniaus oro uosto vadovas Mindaugas Ivanauskas LŽ tvirtino, kad šiuo metu kartu su Aviacijos institutu atliekama analizė ir bus rengiama studija, ką būtų galima ekonomiškai ir efektyviai keisti siekiant apsisaugoti nuo rūkų. Tačiau, anot Ivanausko, oro uosto reljefas gana sudėtingas, be to, palyginti su Kauno ar Palangos oro uostais, Vilniaus oro uostas nuo rūko kenčia gerokai dažniau, nes jį juosia durpynai, drėgnos vietovės.

Rūką suplanuoja

Aviakompanijos "airBaltic" vadovas Tadas Vizgirda LŽ tvirtino, kad sovietmečiu Vilniaus oro uostas pastatytas blogiausioje vietoje - šalia pelkių, todėl čia tirštas rūkas būna du kartus per metus - rudenį ir pavasarį.

"Planuodami biudžetą numatome, kad rūkas per metus gali trukti apie 2 savaites, todėl netikėtumų nebūna, tačiau šį kartą rūkas tvyro jau tris paras, o tai gana retas atvejis", - sakė Vizgirda.

Anot jo, kol kas įmonė neskaičiavo patirtų nuostolių, tačiau per metus dėl rūkų prarandama iki kelių milijonų litų. Aviakompanijos atstovo teigimu, daugiausia įmonei kainuoja kuras, kai pakilus reikia ieškoti nusileidimo vietos, o šią savaitę lėktuvui reikėjo grįžti atgal į Helsinkį, nes kol skrido iki Vilniaus, oro sąlygos pasikeitė. Anot jo, ne mažiau problemiškas yra ir įgulos keitimas, kadangi Civilinės aviacijos asociacijos nurodymu įgula negali dirbti daugiau nei 12 valandų ir ją reikia pakeisti.

Pasak Vizgirdos, vienintelis būdas išvengti tokių sutrikimų - įrengti antros kategorijos nutupdymo sistemą, kad lėktuvai galėtų leistis esant mažesniam matomumui. Anot jo, įgulos ir aviakompanijos orlaiviai yra paruošti tokiems nusileidimams.

Tačiau LŽ ekspertai minėjo, kad antros kategorijos nutupdymo sistema gana brangi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"