TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rūpestis dėl Rytų Lietuvos nevirsta darbais

2014 12 13 6:00
Marija Rekst. vrsa.lt nuotrauka

Apie paramą ekonomiškai atsilikusiam Rytų Lietuvos regionui garsiai prakalbę politikai toliau dangstosi vien pažadais. Anot Vilniaus ir Šalčininkų rajonų vadovų, Seimo patvirtintame kitų metų valstybės biudžete nematyti, kad žodžiai virstų darbais.

Rodyti daugiau dėmesio Rytų Lietuvai Vyriausybę yra įpareigojusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Iniciatyvos padėti šiam kraštui ėmėsi ir pavieniai parlamentarai, bet nesėkmingai.

Su įvairiais ekonominiais ir socialiniais sunkumais susiduriančių Vilniaus ir Šalčininkų rajonų vadovai didesnės valstybės paramos neatsisakytų, tačiau jau yra sotūs pažadų, todėl laukia realių darbų.

Sudarė darbo grupę

Dar vasaros pabaigoje prezidentė D. Grybauskaitė, su ministrų kabineto nariais aptarusi svarbiausius naujo politinio sezono darbus, nurodė, kad būtina investuoti į tautinių mažumų gausiai gyvenamą Vilniaus kraštą. „Dabar geopolitiškai šis regionas tampa jautrus, į jį investuos kiti, jei to nepadarysime patys“, - tada pabrėžė šalies vadovė.

Ji paragino Vyriausybę parengti specialią plėtros programą su socialiniais sunkumais susiduriančiam Rytų Lietuvos regionui. „Labai rekomenduoju Vyriausybei turėti tokią programą ir daugiau dėmesio skirti šiam regionui. Tai darysiu ir aš“, - sakė D. Grybauskaitė. Šiemet ji net kelis sykius lankėsi Rytų Lietuvoje.

Tačiau Vyriausybės atstovai kol kas aptakiai kalba apie pagalbą Rytų Lietuvai. Vyriausybės spaudos tarnyba LŽ informavo, kad nuo šių metų pradedamas naudoti naujas valstybės ir Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų investavimo instrumentas - vadinamosios integruotos teritorinės investicijos. „Taikant šį instrumentą koncentruojamos atskirų ministerijų ir vietos valdžios, bendruomenių bei verslo priemonės konkrečių gyvenamųjų vietovių kompleksinėms plėtros problemoms spręsti“, - aiškino valdininkai.

Vyriausybės spaudos tarnyba taip pat pažymėjo, kad premjero potvarkiu yra sudaryta socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo regionuose, kuriuose gausiai gyvena tautinių mažumų atstovai, darbo grupė. Jai vadovauja vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius. Ši darbo grupė turės parengti priemones socialiniams ir ekonominiams skirtumams mažinti Vilniaus regione ir Visagino mieste bei pateikti jas Vyriausybės vadovui Algirdui Butkevičiui kitų metų pradžioje.

Išskirtinio dėmesio nesulaukė

Vilniaus rajono merė Marija Rekst pabrėžė teigiamai vertinanti politikų norus sukurti gerovę Vilniaus krašte, tačiau vien pažadų neužtenka, reikia imtis konkrečių veiksmų. „Jokių papildomų lėšų ar kitokio išskirtinio dėmesio kitų metų biudžete Vilniaus rajono savivaldybei nenumatyta“, - LŽ tvirtino ji.

Šalčininkų rajono savivaldybė yra parengusi Vyriausybei siūlymų dėl programos, skirtos socialiniams ir ekonominiams skirtumams regionuose, kuriuose gausiai gyvena tautinių mažumų atstovai, mažinti. „Papildomų lėšų šiam tikslui biudžete nenumatyta, todėl nerimaujame, ar programą bus galima įgyvendinti“, - nuogąstavo šio rajono vadovas Zdislavas Palevičius.

Meras pažymėjo, kad Šalčininkų rajono gyventojai yra visaverčiai valstybės piliečiai, kurie nereikalauja integravimo į Lietuvos visuomenę, nes aktyviai joje dalyvauja. „Pagal rodiklius esame vieni aktyviausių rinkimuose. 60 proc. mūsų rajono abiturientų įstoja į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas, meno kolektyvai reprezentuoja Šalčininkus renginiuose, o sportininkai - varžybose. „Vietinių žmonių integravimas“ yra dirbtinai sukurtas šūkis, kuriuo operuoja kai kurie mums nesimpatizuojantys ar net priešiškai nusiteikę politikai ir vienašališkai žiūrintys žiniasklaidos atstovai“, - kalbėjo jis.

Z. Palevičiaus teigimu, Šalčininkų savivaldybė geranoriškai nusiteikusi bendradarbiauti įvairiose srityse. „Kiekviena politikų iniciatyva, kuri paskatintų mūsų rajono plėtrą ir pagerintų žmonių gyvenimo kokybę, visada ras vietos valdžios palaikymą“, - tikino jis.

Iniciatyva dar nežlugo?

Pagalbos ranką minėtam regionui ketino tiesti ir konservatoriai, tačiau jų siūlymas įsteigti specialų Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondą taip ir nebuvo pateiktas Seimui. Tiesa, jis dar nesvarstytas sukėlė itin karštų diskusijų ir iš Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės buvo išbrauktas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, atsižvelgdamas į parlamento teisininkų nuomonę, pritarė, kad įstatymo projektas, susijęs su siūlymu įsteigti fondą, iš kurio būtų finansuojamas vienas Lietuvos regionų - Pietryčių Lietuvos, galbūt prieštarauja konstituciniam lygiateisiškumo principui ir Konstitucinio Teismo suformuluotai valstybės biudžeto konstitucinei doktrinai.

„Šis projektas buvo labai gudriai Seime pristabdytas, radus formalią priekabę“, - LŽ sakė vienas Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondo sumanytojų konservatorius Valentinas Stundys. Tačiau iniciatyvos steigti specialų paramos fondą Pietryčių Lietuvai parlamentaras nelaidoja ir žada šiek tiek patobulintą įstatymo projektą teikti Seimui.

Būtina globoti

V. Stundys pripažino, kad į iškeltą problemą sureaguota tik pažadais, o ne veiksmais. Parlamentaras teigė, jog analizuodamas 2015-ųjų valstybės biudžeto projektą pasigedo „eilutės“ Rytų Lietuvos regiono plėtrai. „Apie kokią nors atskirą šio regiono programą atvirai niekur nekalbama. Nebent vėliau Vyriausybė ras kitų išteklių ar lėšų, paslėptų po kitomis programomis, ir prisimins savo pažadus“, - svarstė jis.

Nors dalis Seimo narių nelinkę Rytų Lietuvos išskirti iš kitų šalies regionų, V. Stundys įsitikinęs, jog Vilniaus kraštas reikalauja išskirtinio dėmesio. „Ir Europoje yra tokia praktika, kad jei regionai turi tam tikrų socialinių, ekonominių, demografinių problemų, jiems skiriama ypač daug dėmesio ir taikoma diferencijuota valstybės politika, kurios esmė - sudaryti papildomas sąlygas to regiono plėtrai“, - pabrėžė politikas.

Jis sutiko, kad ir kiti šalies regionai turi nemažai bėdų, kurias būtina spręsti, bet jos esą nėra tokios opios kaip Rytų Lietuvoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"