TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rusai nesiveržia į istorinę tėvynę

2007 11 22 0:00
Seimo narys V.Orechovas netiki, kad Lietuvos rusai būtų pasiryžę kelti sparnus į istorinę tėvynę.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Metus trunkanti valstybinė Paramos savanoriškam tėvynainių, gyvenančių užsienyje, grįžimui į Rusiją programa sudomino vieną kitą Lietuvos rusakalbį.

Ant dešimtis milijardų rublių tėvynainių grąžinimui metančios Rusijos kabliuko Lietuvos ir gretimų Europos Sąjungos (ES) valstybių rusai neužkimba. Lapkričio pradžioje Maskvoje vykusiame forume "Tėvynainių integracija 2007" konstatuota, kad pagal tėvynainių sugrąžinimo programą per metus į Rusiją, turinčią apie 140 mln. gyventojų, sugrįžo vos 130 asmenų.

Rusijos ambasados Vilniuje atstovas spaudai Jevgenijus Ustinovas LŽ taip pat patvirtino, kad į Vladimiro Putino kvietimą kol kas atsiliepė palyginti nedaug asmenų. Tiesa, Maskvos atstovas tokią situaciją teisino tuo, kad programa iš esmės pradėta vykdyti tik šių metų pradžioje. "Turime pagrindo tikėtis, kad programai įsibėgėjant, o joje norintiems dalyvauti asmenims gaunant informacijos apie teisinius ir socialinius įsikūrimo Rusijoje aspektus, potencialių persikėlėlių padaugės", - aiškino J.Ustinovas.

Nematoma programa

Lietuvoje apie Paramos savanoriškam tėvynainių, gyvenančių užsienyje, grįžimui į Rusijos Federaciją valstybinę programą beveik nieko negirdėti. Lietuvos institucijos teigia nedalyvaujančios šiame projekte ir apie jį informacijos nekaupiančios.

Pasak Rusijos ambasados atstovo J.Ustinovo, visą programą koordinuoja šios šalies Federalinė migracijos tarnyba (FMT) ir jos padaliniai užsienio šalių atstovybėse. Kadangi šiuo metu Lietuvoje Rusijos FMT atstovybės nėra, tėvynainių sugrąžinimo programą koordinuoja šios šalies konsuliniai skyriai. "Tam yra sukurtos specialios darbo grupės, kurios reguliariai konsultuoja asmenis, norinčius pagal šią programą savanoriškai persikelti į Rusiją", - pažymėjo Rusijos atstovas.

Įsitvirtino Lietuvoje

Lietuvos rusai didelio susidomėjimo V.Putino palaiminta programa nerodo. "Nelabai ką galiu papasakoti apie tai, kaip vykdoma ši programa. Ambasada turėtų organizuoti kokius nors susitikimus, skleisti informaciją, bet nieko apie tai negirdėjau. Gal mūsų, nevyriausybinių organizacijų, informacija nepasiekia, nes nesame tikslinė grupė? - svarstė Lietuvos rusų kultūros centro vadovė Tatjana Jasinskaja. - Negirdėjau, kad kas nors iš mūsų norėtų išvykti į Rusiją. Mes įleidome šaknis Lietuvoje - pasirinkome savo valstybę."

Seimo narys Vladimiras Orechovas taip pat tvirtino, kad niekas iš jo pažįstamų nesusidomėjo persikėlimo galimybe. Politikas svarstė, kad Rusijos ambasada galbūt tyčia nesiima agresyvios kampanijos: "Ji juk veikia Lietuvos teritorijoje. Gal būtų negražu labai aktyviai agituoti. Ypač kai dabar ir Lietuvoje trūksta darbo jėgos."

V.Orechovas mano, kad Rusijai bus sunku prisivilioti ES gyvenančius tėvynainius. "Jaunimas dairosi į Europą. Tie, kurie turi darbą ir gali iš jo pragyventi, tikrai rimtai nesusidomės gyvenimu dabartinėje Rusijoje. O ypač gyvenantieji Lietuvoje, kur iš esmės tikrai labai palankios sąlygos kitataučiams. Žinoma, pasitaiko įvairių konfliktų, bet jie sprendžiami, diskusija vyksta", - įsitikinęs parlamentaras.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento Tautinių mažumų skyriaus vedėja Rasa Paliukienė LŽ sakė, kad absoliuti dauguma Lietuvoje gyvenančių rusų yra pasirinkę mūsų šalies pilietybę.

2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, iš 219,7 tūkst. rusų vos 13,4 tūkst. neturėjo lietuviško paso. Statistikos departamento duomenimis, daugiausia rusų iš Lietuvos išvyko 1989-2000 metais - bendras rusakalbių skaičius tuomet sumažėjo nuo 344,5 tūkst. (9,4 proc.) iki 219,7 tūkst. (6,3proc.). Po 2001-ųjų į Rusiją emigravo dar keli tūkstančiai asmenų. Per septynis šių metų mėnesius į Rusiją išvyko 543 žmonės, tačiau iš tos pačios šalies į Lietuvą atvyko 540 asmenų.

Netinka reikalavimai

T.Jasinskaja atkreipė dėmesį, kad Rusijos valstybinė programa daugelio nesugundys ir dėl gana griežtų keliamų sąlygų. "Jei sugalvočiau grįžti, nebent į Maskvą, iš kur esu kilusi. Bet į Maskvą jie nekviečia, jokių kompensacijų nesiūlo. Nelaukiami ir seni žmonės, kurie galbūt norėtų paskutines gyvenimo dienas praleisti tėvynėje su artimaisiais. Žinau, kad keli garbaus amžiaus žmonės iš Estijos ir Latvijos užpildė anketas, bet buvo įvertinti kaip netinkami", - LŽ sakė ji.

Pernai birželį prezidento V.Putino patvirtinta valstybinė programa tėvynainius vilioja darbu ir kompensacijomis. Grįžtantiesiems žadama padengti kelionės išlaidas, užmokėti už ekonominės klasės lėktuvo, laivo ar traukinio bilietus, 5 tonų bagažą 3 asmenų šeimai, leisti be muitų įsivežti automobilius asmeniniam naudojimui, kompensuoti išlaidas už reikiamų dokumentų sutvarkymą. Be to, numatoma vienkartinė pašalpa įsikurti ir pusės metų socialinės išmokos, jei atvykėlis negauna darbo.

Vis dėlto kviečiančioji šalis tik puse lūpų užsimena apie tam tikrus apribojamus. Repatriantai gali apsigyventi tik programoje numatytose Rusijos srityse - Maskva ir Peterburgas jų nelaukia.

Be to, visų lengvatų tegali tikėtis vadinamojoje A kategorijos zonoje, tai yra strategiškai svarbiose pasienio teritorijose, kur sparčiai mažėja vietos gyventojų, įsikurti pasiryžę asmenys.

Kaip LŽ sakė J.Ustinovas, programos dalyviai dažniausiai pageidauja įsikurti Kaliningrado, Vladimiro, Tverės, Pskovo, Voronežo ir Saratovo srityse, taip pat Vidurio Rusijos miestuose bei Primorės krašte.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"