TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rusija atsisakė Sausio 13-osios byloje apklausti M.Gorbačiovą (papildyta)

2012 01 11 12:06

Rusija atsisako apklausti buvusį Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą byloje dėl Sausio 13-osios žudynių, teigia Generalinė prokuratūra.

„Buvo gautas tik vienas atsakymas į teisinės pagalbos prašymą atlikti SSRS prezidento M.Gorbačiovo apklausą“, - rašoma trečiadienį išplatintame pranešime spaudai.

Apklausą atsisakyta atlikti vadovaujantis 1959 Europos Tarybos konvencija „Dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose“ bei 1992 m. Lietuvos ir Rusijos sutartimi „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“. Pastarajame dokumente pažymėta, kad teisinė pagalba neteikiama, jei jos teikimas gali pakenkti prašymą gavusios šalies suverenitetui ar saugumui, visuomeninei tvarkai ar kitiems esminiams interesams.

Prašymą Rusijai buvo pateikusi prieš daugiau nei metus Generalinėje prokuratūroje sudaryta speciali tyrimo grupė. Iš viso ji Rusijai išsiuntė 7 teisinės pagalbos prašymus.

Siekdama greitesnio teisinio įvertinimo ir naujo požiūrio į tyrimą Sausio 13-osios byloje, Generalinė prokuratūra dar 2010 m. gruodžio 29 d. sudarė naują tyrimo grupę. Tuo metu įsigaliojo Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, leidžiančios perduoti teismui bylas, kuriose itin pavojingus nusikaltimus padarę užsienio valstybių piliečiai slapstosi nuo teisingumo, nes kitos šalys naudojasi galimybe jų neišduoti Lietuvai. Tyrimo grupę sudaro penki Generalinės prokuratūros prokurorai ir du Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

Pirminis tikslas buvo įvertinti surinktus baudžiamosios bylos duomenis dėl tiriamų nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei asmenų, trauktinų baudžiamojon atsakomybėn, rato. Nuo praėjusio birželio nuspręsta tyrimą atlikti ne tik dėl draudžiamo elgesio su žmonėmis, bet ir dėl karo nusikaltimų (tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo; tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio ar jų turto apsaugos pažeidimo).

Tyrimas atliekamas ne tik dėl 23 įtariamųjų, bet ir dar dėl 58 asmenų, kurie 1990-1991 metais tarnavo SSRS Gynybos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo komiteto (KGB) padaliniuose ir dalyvavo kariškiams jėga užgrobiant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos komitetą, kitus pastatus, kuomet buvo nužudyti ir sužaloti Lietuvos laisvės gynėjai.  

Pareigūnai rinko duomenis apie tiriamus asmenis: iš valstybės institucijų, archyvų, privačių asmenų gavo vaizdo ir garso dokumentų (1230 fotonuotraukų, 60 vaizdo įrašų), kuriuose užfiksuoti 1990-1991 metų įvykiai. Taip pat gauta daugiau nei 300 oficialiai patvirtintų dokumentų (TSRS įstatymų, nutarimų, įsakymų ir kt.), susijusių su tiriamais įvykiais, išanalizuota 1990-1991 metų įvykių dalyvių surinkta medžiaga, atlikta daugiau kaip 80 naujų liudytojų apklausų. Specialistams buvo pavesta atlikti daugiau nei 800 užduočių nustatyti nukentėjusių asmenų sveikatos sutrikdymo mastą.

Buvo atrinkta ir perduota versti daugiau nei 8 tūkst. bylos dokumentų, kurie teisme išnagrinėtoje byloje nebuvo išversti. Patikslinti daugiau kaip 2800 liudytojų ir daugiau kaip 1300 nukentėjusių asmenų duomenys. Siekiant patikslinti tankų ir šarvuotos karinės technikos judėjimo trajektoriją, kariškių judėjimo ir buvimo vietas prie Televizijos bokšto, papildomai apžiūrėta įvykio vieta.

Anot Generalinės prokuratūros, dabar byla susideda iš daugiau nei 650 tomų medžiagos.

Pastaruoju metu tyrimo grupė apibendrina visus naujus bylos duomenis. Tai atlikus bus sprendžiamas klausimas dėl procesinių reikalavimų, kurie leistų ikiteisminį tyrimą užbaigti įtariamiesiems nedalyvaujant procese, įvykdymo.

Esminį postūmį tyrimui esą suteikė Baudžiamojo proceso ir Baudžiamojo kodeksų pataisos, kurios numato galimybę užbaigti ikiteisminį tyrimą įtariamajam nedalyvaujant procese bei palengvina baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"