Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Rusija nepamiršta atominės kortos

 
2017 04 19 6:00
Lietuvoje neabejojama, kad nuolat kurstydama kalbas apie Baltijos AE statybos atnaujinimą Rusija siekia geopolitinių tikslų. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Baltijos atominė elektrinė (AE) Rusijai būtina, tad šios jėgainės statyba bus tęsiama, pareiškė Kaliningrado srityje apsilankęs Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas. Lietuvos politikai ir ekspertai abejoja, ar Rusija iš tiesų tai darys, nes pagamintos elektros energijos kaimynė neturėtų kur dėti – Lietuva jos įsileisti neketina, o elektros linijų jungčių su kitomis Europos valstybėmis eksklavas neturi.

Nusprendęs pasižiūrėti, kaip vyksta parengiamieji Baltijos AE statybos darbai, A. Novakas Kaliningrado srities žiniasklaidai pirmadienį teigė, jog šiuo metu procesas pristabdytas esą dėl to, kad vyksta derybos su potencialiais elektros energijos pirkėjais.

„Jos turi būti rezultatyvios. Kad Baltijos AE veikla būtų efektyvi, reikia (elektros – aut.) vartotojų. Be to, jėgainė regionui reikalinga, nes elektros energijos paklausa Europoje auga“, – aiškino Rusijos energetikos ministras. Jis pridūrė, kad Rusiją labiausiai domina Europos elektros rinka, o deramasi su potencialiais elektros pirkėjais iš artimiausių šalių.

Baltijos AE statanti Rusijos branduolinės energetikos milžinė „Rosatom“ praėjusį mėnesį pranešė, kad esą jau sudaryti keli išankstiniai susitarimai su kai kuriomis Europos kompanijomis dėl elektros energijos pardavimo, rasti techniniai sprendimai, kaip būtų galima integruoti jėgainę į esamus regiono elektros tinklus. Mat elektrinė bus skirta ne tik visiškai aprūpinti elektra regioną, bet ir dalį jos eksportuoti.

Jėgainė statoma Kaliningrado srities Nemano municipalinio rajono Lunino kaimo teritorijoje, 17 km į pietryčius nuo Nemano miesto, apie 20 km nuo Lietuvos sienos. Elektrinę sudarys du energijos blokai, kurių galingumas sieks 1194 megavatus. Baltijos AE turėtų veikti 50 metų.

Statyba nesustojo

Nors dar 2013 metais Rusija skelbė stabdanti Baltijos AE statybą, darbai tebevyksta. Tiesa, jų tempas ne toks spartus. Mat sustabdyta tik paties reaktoriaus statyba. Tuo metu visa atominei jėgainei reikalinga infrastruktūra vystoma toliau.

Šių metų pradžioje į statybvietę iš Prancūzijos atgabenti 500 tonų sveriantys penki dyzeliniai generatoriai. Jie avarijos atveju turėtų elektros energija aprūpinti jėgainės saugos sistemas ir pagalbinę įrangą. Sunkiasvoris krovinys Kaliningrado sritį pasiekė jūrų keliu, o vėliau į Nemaną buvo vežamas geležinkeliu. Iš ten generatorius į statybų aikštelę atgabeno vilkikai.

Kaliningrado srities žiniasklaida pranešė, kad jau baigiamas statyti visas saugyklų priėmimo ir saugojimo įrangos pastatų kompleksas, o statybininkai pasirengę bet kurią akimirką atnaujinti paties reaktoriaus aikštelės statybą.

Beje, nei Lietuva, nei Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) nėra gavusios jokios oficialios informacijos, kad Baltijos AE projektas būtų sustabdytas. Licencijos, išduotos atominei elektrinei Kaliningrado srityje statyti, neatšauktos ir vis dar galioja.

Nežino, ar reikalinga

Su Rusijos energetikos ministru A. Novaku susitikęs Kaliningrado srities gubernatoriaus pareigas einantis Antonas Alichanovas teigė, kad Baltijos AE šiam Rusijos regionui reikalinga.

„Atsižvelgiant į Baltijos šalių siekį savo elektros tinklus sinchronizuoti su Vakarų Europos šalių tinklais, buvo pakoreguotas Baltijos AE projektas. Jis mums labai svarbus. Tikimės, kad artimiausioje ateityje prie jo bus sugrįžta ir jis bus sėkmingai įgyvendintas. Tai mums labai svarbus aukštųjų technologijų projektas, sukursiantis ir naujų darbo vietų regione, ir duosiantis daugiau pajamų iš įvairių mokesčių“, – tvirtino jis.

Tačiau dar prieš savaitę A. Alichanovas, kaip pranešė agentūra „Baltik plius“, susitikęs su konstruktorių biuro „Fakel“ atstovais, pareiškė, kad regionui Baltijos AE iš tiesų nereikalinga. „Į klausimą įsitraukusi geopolitika. Kaliningrado sritis visiškai aprūpinta elektros energija.

Virgilijus Poderys: „Valstybėje jau suformuotas strateginis požiūris - neįsileisti Baltijos AE pagaminsimos elektros energijos. Romo Jurgaičio nuotrauka

Statyti jėgainę tik dėl išorinių vartotojų netikslinga. Jei pavyktų realizuoti 30 proc. energijos užsienyje, tuomet Baltijos AE projektas dar būtų pagrįstas.

Bet garantijų dėl mūsų užsienio kolegų pasirengimo pirkti elektrą nėra, todėl stotį užkonservavome. Tokia ji gali dar 10 metų stovėti“, – tąkart aiškino jis.

Lietuvos požiūris aiškus

Kaliningrado sritis turi elektros jungtį tik su mūsų šalimi. „Lietuvos žinių“ kalbintas Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pažymėjo, kad mūsų šalis neketina pirkti elektros energijos nei iš Baltarusijoje statomos Astravo jėgainės, nei iš Baltijos AE.

Virgilijus Poderys: „Valstybėje jau suformuotas strateginis požiūris – neįsileisti Baltijos AE pagaminsimos elektros energijos.“

„Valstybėje jau suformuotas strateginis požiūris – neįsileisti Baltijos AE pagaminsimos elektros energijos, nesuteikti ne tik tinklų tokiai elektros energijai perduoti, bet ir mūsų šalies energetinių galingumų“, – sakė jis. V. Poderys pažymėjo, kad ne mažiau svarbus klausimas – branduolinis saugumas ir tai, kaip laikomasi procedūrų, konvencijų bei standartų.

Principinę nuostatą neįsileisti į mūsų šalį nesaugiose atominėse jėgainėse pagamintos elektros energijos ketinama įtvirtinti Elektros energetikos sistemos ir elektros energijos rinkos apsaugos įstatyme, kuris buvo parengtas surinkus daugiau kaip 50 tūkst. piliečių parašų. Vyriausybė šio įstatymo projektui jau yra pritarusi. Balandžio 6 dieną Seime įregistruota patobulinta projekto versija. Anot V. Poderio, tai padaryta sulaukus nemažai pastabų. Projektas Seimui bus pateiktas svarstyti dar šios pavasario sesijos metu.

Siekia kitokių tikslų

Baltijos AE statoma apie 20 km nuo Lietuvos sienos."Rosatom" archyvo nuotrauka

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektoriaus, nepriklausomo eksperto, 2009–2011 metais ėjusio energetikos viceministro pareigas, Romo Švedo teigimu, nuolat kurstydama kalbas apie Baltijos AE statybos atnaujinimą Rusija siekia geopolitinių tikslų. „Nei energetiniu, nei ekonominiu požiūriu šis projektas Kaliningrado sričiai nereikalingas“, – pažymėjo jis.

Anot R. Švedo, Kaliningrado srityje esamos elektros energijos galios yra daugiau nei pakankamai, tad statyti naujų jos generavimo šaltinių nėra jokio poreikio. Esą perteklinės energijos Kaliningrado sritis ne tik nesuvartotų, bet ir neturėtų kur parduoti, nes Lietuva jos pirkti neketina. Taip pat neleis jos eksportuoti per Lietuvos tinklus. Statyti naujas jungtis kainuotų brangiai, be to, tai padidintų elektros energijos kainas.

„Matau vienintelę – geopolitinę – priežastį. Būtent ji verčia Rusiją nuolat sugrįžti prie šio projekto. Juo dalį geopolitinių tikslų ji jau pasiekė – sukūrė konkurenciją Lietuvos atominės elektrinės projektui, ir šis buvo įšaldytas“, – aiškino ekspertas.

R. Švedo įsitikinimu, pastarojo meto Rusijos ministrų kalbas apie Baltijos AE statybą ir jų vizitus statybvietėje irgi galima vertinti tik geopolitiškai – vėl norima sudaryti kliūtis Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europos tinklais.

Vakar Seime pristatydamas Vyriausybės ataskaitą premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad artimiausiais mėnesiais Lietuva, Latvija ir Estija ketina priimti politinį sprendimą dėl šios sinchronizacijos. Praėjusią savaitę Baltijos energijos rinkos jungčių plano grupė sutarė, kad sinchronizacija turėtų vykti per Lenkiją su Vakarų Europos elektros tinklu, o ne per Suomiją su Skandinavijos sistema. Sinchronizaciją tikimasi įgyvendinti iki 2025 metų.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"