TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rusija norėtų išskirtinių tranzito sąlygų

2013 10 21 6:00
Rusijoje jau nebe pirmą kartą prabylama apie norus keisti esamą tranzito į Kaliningrado sritį tvarką. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvai pieno produktų boikotą paskelbusi ir mūsų šalies vežėjus kurį laiką savo muitinėse gaišinusi Rusija nebepasitenkina esama tranzito į Kaliningrado sritį tvarka. Ji pageidauja, kad tranzitu gabenami kroviniai pasienyje būtų mažiau tikrinami, o jiems vežti būtų taikomi specialūs lengvatiniai tarifai.

Lietuvos politikai įsitikinę, kad kaimynės norai turėti laisvą vežimo koridorių Lietuvos teritorijoje ne tik prieštarauja trišaliams Lietuvos, Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) susitarimams, bet ir gali kelti grėsmę mūsų šalies saugumui.

Skundžiasi dėl tarifų

Kaliningrado srities pramonės politikos ministras Dmitrijus Čemakinas išplėstiniame šio Rusijos regiono Pramonės ir prekybos rūmų valdybos posėdyje pareiškė, kad sričiai būtina nauja sutartis su Lietuva dėl krovinių tranzito per mūsų šalį. Apie tai pranešė naujienų portalas klops.ru.

D.Čemakinas priminė, kad tokia iniciatyva jau buvo pareikšta prieš dešimtmetį pasirašant tranzito sutartį dėl keleivių vežimo. Ji leido užtikrinti stabilų susisiekimą tarp Kaliningrado srities ir visos Rusijos teritorijos. Ministro aiškinimu, tuomet sutarčiai dėl krovinių tranzito nebuvo skirta pakankamai dėmesio, o dabartinės situacijos aktualijos esą verčia vėl grįžti prie šios temos.

„Pats laikas pradėti kalbas apie stabilų ir garantuojamą tranzitinį krovinių vežimą Europos valstybės teritorija tarp Kaliningrado srities ir visos Rusijos Federacijos teritorijos. Reikia pradėti tartis su Lietuva dėl taikomų krovinių vežimo tarifų, dėl pasienio punktų veiklos, krovinių palydos ir kitų reikalavimų, kurių vykdymo išlaidas Lietuvos nacionaliniai teisės aktai „užkrauna“ ant mūsų krovinių bei vežimo tarifų“, - dėstė D.Čemakinas.

Anot jo, dėl to krovinių vežimo iš visos Rusijos į Kaliningradą tarifai yra didesni nei, pavyzdžiui, vežimo į Klaipėdą.

„Kai nėra reikiamų krovinių tranzito sutarčių, sunku kalbėti ir apie krovinių vežimo tarp Kaliningrado srities bei visos Rusijos teritorijos subsidijavimą, nes bet koks bandymas subsidijuoti savus tarifus gali padidinti lietuvių taikomus tarifus“, - kalbėjo ministras.

D.Čemakinas neslėpė, kad grįžti prie krovinių tranzito per Lietuvos teritoriją temos paskatino nesena situacija Lietuvos ir Rusijos pasienyje, kai Rusijai sugriežtinus kontrolę kartu su krovininiais automobiliais iš Lietuvos pasienio postuose strigdavo ir Rusijos valstybiniais numeriais pažymėti vilkikai.

Galioja dešimtmetį

Kaliningrado tranzito klausimą Rusija aktyviai pradėjo kelti 1999 metais. Diskusijų pradžioje ji turėjo pretenzijų dėl tranzito koridorių ne tik per Lietuvos, bet ir per Lenkijos, Latvijos teritorijas. Tariantis naudotas dvejopas derybų formatas: Lietuvos ir ES (pagal stojimo į ES sutartį) bei ES ir Rusijos (pagal Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį). Pastaruoju atveju Lietuva derybose dalyvavo kaip būsima Bendrijos narė.

Pirma aiškesnė ES pozicija dėl Kaliningrado statuso vykdomos ES plėtros kontekste buvo pateikta 2001 metų pradžioje Europos Komisijos (EK) komunikate. Visais klausimais, įskaitant ir Kaliningrado tranzitą, EK deklaravo siekį taikyti esamas ES nuostatas ir nekurti išimčių specialiais susitarimais su Rusija dėl Kaliningrado srities.

Galutinis susitarimas pasiektas 2002-ųjų lapkričio 11 dieną, kai Rusija ir ES pasirašė bendrą pareiškimą dėl tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos dalių.

„Derybos dėl šio susitarimo pakeitimo nevyksta ir nėra planuojamos“, - LŽ tikino Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Regina Sklepovič. Tą patį tvirtino ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai.

Nėra jokio pagrindo

LŽ kalbintas Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pabrėžė, kad galiojantys dokumentai dėl Kaliningrado tranzito nėra tik Lietuvos ir Rusijos susitarimai, jie yra trišaliai - pasirašyti dalyvaujant ir ES, todėl ir juos keisti vien Lietuva ar Rusija negali.

„Manau, kad dabartinė tranzito tvarka, kuri apima ne tik keleivių, bet ir krovinių tranzitą, atitinka Lietuvos interesus ir keisti jos nėra jokio pagrindo“, - teigė A.Ažubalis. Jis pridūrė, kad apie norą keisti tranzito sąlygas iš kai kurių Rusijos aukšto rango politikų ar administracijos atstovų retkarčiais girdėti.

Anot parlamentaro, dėl tranzitinių krovinių gabenimo automobiliais per Lietuvos teritoriją kol kas niekas nesiskundžia, o jei Rusija bent kiek modernizuotų savo pasienio tarnybų ir muitinės darbą, būtų galima sumažinti tranzitinių traukinių kelionės laiką beveik 40 minučių.

„Galiu įtarti, kad kai kurių kaimynės šalies politikų galvose vis dar kirba minčių apie liūdnos praeities Dancigo koridorių. Toks koridorius turėtų išskirtinį teritorinį statusą ir Lietuvą perkirstų į dvi dalis“, - kalbėjo A.Ažubalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"