Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Rusija nori ypatingo statuso rusų kalbai

 
2016 12 01 6:00
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Aukšta Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) pareigūnė pareiškė, kad buvusios Sovietų Sąjungos šalyse būtina įstatymais įtvirtinti išskirtinį rusų kalbos statusą, ir tai esanti svarbiausia užduotis. Lietuvoje į tokius žodžius reaguojama įdėmiai – esą nevalia nuleisti negirdomis to, kas planuojama Kremliuje.

Apie ypatingo statuso rusų kalbai būtinybę buvusios SSRS šalyse, tarp kurių ir Lietuva bei kitos Baltijos valstybės, apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje kalbos politikai Rusijoje ir rusų kalbos padėčiai pasaulyje, kalbėjo šios šalies URM dirbanti ambasadorė ypatingiems pavedimams Eleonora Mitrofanova.

Skundžiasi „Pribaltika“

Maskvoje vykusiame renginyje E. Mitrofanova aiškino, jog viena svarbiausių problemų šiuo metu yra tai, kad kai kuriose kaimynėse šalyse, kitaip nei sovietmečiu, jauni žmonės nustojo mokytis rusų kalbos. Pavyzdžiui, Baltijos valstybėse 1990–2000 metų karta apskritai nekalba rusiškai. Todėl, anot Rusijos URM atstovės, šalies diplomatams būtina sunkiai dirbti siekiant pagerinti rusų kalbos statusą. „Egzistuoja daug problemų dėl rusų kalbos padėties pasaulyje, iš esmės pirmame plane atsiduria situacija dėl rusų kalbos statuso artimojo užsienio šalyse. Rusų kalbos plėtra ir teisinis tam tikro jos statuto stiprinimas mūsų kaimynų konstitucijose ir praktikoje – tai mūsų svarbiausia užduotis“, – E. Mitrofanovą cituoja Rusijos žiniasklaida.

Jos teigimu, rusų kalba ir šiandien yra tarptautinio bendravimo kalba, bet „jau ne visose valstybėse“. Tarp šalių, kuriose rusų kalbos reikšmė gerokai sumenkusi, nurodomos Ukraina, Gruzija, Baltijos valstybės. Ypatingą susirūpinimą E. Mitrofanova reiškė dėl rusų kalbos padėties Latvijoje ir Estijoje. „Nemaža dalis šių šalių gyventojų kalba rusiškai, tačiau įstatymuose tai niekaip neatsispindi. Vyksta rusų kalbos diskriminacija, pirmiausia – švietimo srityje“, – tvirtino Rusijos URM atstovė.

Kalbėdama apie rusų kalbos statuso užsienyje stiprinimą, E. Mitrofanova svarstė, kad Rusija galėtų sukurti tam tikrą sąjungą, panašią į Tarptautinę frankofonijos organizaciją, kuri pirmiausia buvo įsteigta prancūzų kalbos ir kultūros puoselėjimo tikslais. „Iš karto to padaryti nepavyks, bet būtent tokia kryptimi reikia judėti“, – aiškino ji.

Kremliaus veikimo metodai

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkė Rasa Juknevičienė pažymėjo, jog labai aiškiai pasakyta, kad Rusija sieks įtvirtinti rusų kalbos statusą „mūsų konstitucijose bei praktikoje“, ir tai jų svarbiausias uždavinys. „Nesu prieš rusų kalbos mokymą, pati ją moku, tai labai padeda mano darbe. Lygiai taip pat norėčiau mokėti prancūzų, deja, nemoku, moku anglų kalbą. Kalbų mokėjimas yra labai puiku ir gerai. Bet kitas klausimas – kalbėti apie konstitucijų keitimą ir kalbos statuso įtvirtinimą įstatymais kitose valstybėse. Tokie dalykai nepriimtini“, – akcentavo ji.

Nors minėti E. Mitrofanovos žodžiai nėra oficialus Rusijos URM pareiškimas, vis dėlto R. Juknevičienė atkreipė dėmesį į tradicinius Kremliaus veikimo metodus. „Dažniausiai Kremlius ir vykdo tokią politiką: „įmeta“ kokią nors temą, pradeda kalbėti, o tada atsiranda ir tam tikrų pinigų, tam tikrų užduočių pareigūnams bei jų įgyvendinimas“, – aiškino politikė. Ji pabrėžė, kad Rusijos valdžia puikiai moka veikti per tam tikras nevyriausybines organizacijas, kurios kelia lyg ir nekaltus klausimus, o tai kartais baigiasi taip, kaip 2012 metais Latvijoje – referendumu dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine kalba. Tiesa, didžioji dauguma kaimynės šalies gyventojų tąsyk balsavo prieš tokius pokyčius.

R. Juknevičienės nuomone, keldamas klausimus dėl ypatingo rusų kalbos statuso kaimynėse šalyse Kremlius bando išlaikyti Rusijos įtaką. Tačiau, anot konservatorės, panašūs Vladimiro Putino bandymai ligi šiol lėmė priešingą rezultatą – atstūmė daugumą kaimynių valstybių nuo Rusijos.

Nerijus Maliukevičius: "Nepatekime į tam tikrus siūlomos retorikos spąstus."Alinos Ožič nuotrauka
Nerijus Maliukevičius: "Nepatekime į tam tikrus siūlomos retorikos spąstus."Alinos Ožič nuotrauka

„Rusų pasaulio“ dalis

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius pabrėžė, kad pareiškimai dėl rusų kalbos statuso stiprinimo nėra nauja Kremliaus retorika. Rusų kalbos klausimas šios šalies viešojoje erdvėje visada buvo vienas svarbiausių, nes tai yra vienijantis tėvynainių, „Rusų pasaulio“ koncepcijų veiksnys.

„Kai Kremliaus koncepcijose kalbama apie rūpinimąsi tėvynainiais, rusakalbiais, jų apsaugą, tai vienas veiksnių, kuris tarsi leidžia jiems atrasti tuos „engiamuosius“ ir pan. Kalba buvo ir visada bus tam tikras faktorius, įvardijamas Kremliaus užsienio politikoje šiame regione“, – pažymėjo politologas.

Vis dėlto N. Maliukevičius siūlo nepervertinti Rusijos URM atstovės pareiškimo ir nesuteikti per daug svorio tokiai retorikai. „Sakyčiau, kad Rusijoje tam visada buvo skiriamas dėmesys. Klausimas, kiek dėmesio tam skiriame mes, ypač veikdami prieš tokius Kremliaus projektus. Turiu omenyje ir ambasados, ir „Rossotrudničestvo“ (Rusijos URM pavaldi federalinė agentūra, besirūpinanti užsienyje gyvenančių tėvynainių reikalais – aut.) projektus, susijusius su kalba, sujungiančius tėvynainių organizacijas, ir pan. Čia turėtų būti sutelktas mūsų pagrindinis dėmesys, kaip ir dėmesys mūsų bendruomenėms, nepatekime į tam tikrus siūlomos retorikos spąstus“, – įsitikinęs politologas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"