TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rusija pergalės siekia per informacinį karą

2015 02 19 16:49
Tomas Čeponis. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pralošiama ne tada, kai patiriama didelių sunkumų, nuostolių, netekčių, bet tada, kai patikima pralaimėjimu. Karas laimimas arba pralošiamas pirmiausia mūsų galvose. O viskas prasideda nuo informacinių atakų. Tai tvirtina informacinio karo specialistai.

Tomas Čeponis ir Karolis Zikaras iš Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento viename XVI Tarptautinės Vilniaus mugės renginių kalbėjo apie saugumą informacinėje erdvėje. Jie aiškino, koks yra tas informacinis karas, psichologinės operacijos, propaganda ir kodėl tokios priemonės plačiai naudojamos XXI amžiuje.

Kitokie karo ginklai

Pasak T. Čeponio, šiuolaikinis mūšio laukas kitoks, negu anksčiau. Pirmiausia tai yra informacinė erdvė. Kai ruošdamasi įprastinio konvencinio karo veiksmams, mąstoma ir apie tai, kas bus daroma informacinėje erdvėje. "Jei stebite įvykius Ukrainoje, matote, kad tokius konfliktus pradėti ir laimėti be vietos gyventojų palaikymo ir paramos praktiškai neįmanoma", - teigė specialistas. Jis aiškino, jog tikslų, kuriems numatomos karinės priemonės, galima siekti ir kitais būdais. Gali būti informacinis, energetinis ir ekonominis karas. Priešui reikia pasiekti tikslą, laimėti pergalę, užimti teritoriją. Tobuliausia operacija būtų tokia, kai įprastinės karinės galios net nereikėtų panaudoti, užtektų įtikinėjimo, informacinių atakų tam, kad viena teritorija ar valstybė būtų prijungta prie kitos. "Reikia palaužti valią priešintis. Todėl karas laimimas arba pralošiamas pirmiausia mūsų galvose, - kalbėjo T. Čeponis. - Pralošiama ne tada, kai patiriama didelių sunkumų, nuostolių, netekčių, bet tada, kai patikima pralaimėjimu." Kaip teigė specialistas, priešas pergalės siekia per informaciją, užvaldydamas mūsų smegenis ir širdis. Todėl ir vyksta informacinis karas.

Rusija pasiryžusi gelbėti "tėvynainius"

"Puikiai žinome, kad Lietuva yra ES ir NATO. Tačiau tai nėra duotybė. Todėl turime stengtis ir dirbti kiekvieną dieną. Esame rytinėje Europos dalyje, turime neramius kaimynus, tad visada reikia išlikti budriems", - sakė T. Čeponis. Jis priminė, kad 2014 metų pradžioje buvo pristatyta Rusijos Federacijos Nacionalinio saugumo koncepcija. Koks kaimynų veiklos prioritetas, į kokias teritorijas jie turi pretenzijų? Kaip teigė specialistas, pretenduoja į posovietinę erdvę, o joje, deja, yra ir Lietuva. Tame dokumente naudojamas minkštosios galios terminas. Kaimyninės šalies supratimu, minkštoji galia perauga į propagandą, įtakos darymu. "Kaip galimybę kištis į kitos valstybės reikalus, Rusija palieka sau taip vadinamų tėvynainių gynybą", - kalbėjo T. Čeponis. Tokiais turbūt galima laikyti didelę dalį Lietuvos gyventojų, gimusių Sovietų Sąjungos laikais ir jų vaikus. Net jei niekas nori būti "gelbėjamas", Rusija pasiryžusi tai daryti.

Pagrindinė propagandos grėsmė, pasak T. Čeponio, nėra kitos, alternatyvios nuomonės transliavimas. Svarbiausia propagandos užduotis, kurią ruošia profesionalai, į kurią investuojami pinigai, nutaikoma į tam tikras tikslines auditorijas. Tai gali būti būti tam tikros valstybinės institucijos, politikai, kariuomenė, nevyriausybinės organizacijos, etninės grupės, tarkime, lietuviškai, lenkiškai, rusiškai kalbantys žmonės. "Kuo blogesni santykiai tarp tikslinių auditorijų, tuo silpnesnė valstybė, - pabrėžė T. Čeponis. - Tokia valstybė naudingesnė priešininkui." Lietuvos oponentai yra nusitaikę į 10 pastovių ir kintančių taikinių, tarp jų - Lietuvos istorija, narystė NATO, Lietuvos ir Lenkijos santykiai ir kitkas.

Manipuliacija skirtingiems žiūrovams

Lengviausias pamatyti manipuliaciją, pasak T. Čeponio, pasirinkus informacijos šaltinį ir palyginus. Kaip pavyzdį jis minėjo per televiziją perduodamas žinias. Rusijos gyventojams transliuojantis kanalas apie NATO aiškina, kad tai - didelė ir stipri organizacija, ji plečiasi ir nenumaldomai artėja prie šios šalies sienų, o vieną dieną, šis karinis aljansas, ko gero, puls. Kadangi NATO kelia rimtą grėsmę, reikia imtis tam tikrų priemonių ir veiksmų. Kai apie NATO kalbama Lietuvos gyventojams, aiškinama priešingai, esą tai yra visiškai nereikalinga, išsikvėpusi, silpna organizacija. O dalyvavimas NATO Lietuvai jokios naudos neduoda, nes karinis aljansas į pagalbą neateis. Todėl nėra tikslo būti šioje organizacijoje ir leisti pinigus. "Manote, yra grėsmė iš Rusijos? Tai išstokite iš NATO, prisijunkite prie Rusijos ir grėsmės nebeliks", - teigiama Lietuvos auditorijai. Pasak T. Čeponio, televizija yra Rusijos svarbiausias propagandos ruporas. Šios šalies kanalus Lietuvoje žiūri 14 procentų, lyg ir nedaug, bet vis dėlto tai yra per 400 tūkst. žmonių. Vis didesnę reikšmę turi internetas, ypač socialiniai tinklai, ir ten pastaruoju metu itin dažnai organizuojama ardomoji veikla Lietuvoje.

Kultūra ir istorija kaip propagandos įrankis

T. Čeponio teigimu, didelę reikšmę turi ir kultūra, nes ją galima naudoti kaip propagandos įrankį. Rusija tai ir daro. Lietuvoje šios šalies kultūrinius ir pramoginius renginius buvo stengiamasi organizuoti per svarbias mūsų valstybes dienas, tokias, kaip Sausio 13-oji, Vasario 16-oji, Kovo 11-oji... Kai apie tai buvo pradėta plačiai rašyti, pasirodymų dienos buvo šiek tiek stumtelėtos.

Kitas kalbėtojas K. Zikaras teigė, kad dar vienas taikinys yra istorija. Informacinio karo priešininkai stengiasi paimti tam tikrus mūsų istorijos epizodus, kai konfliktuodavome su kitomis tautomis, juos suaktualinti, dirbtinai sutirštinti ir perkelti į dabartį. Kitas svarbus ir aktualus dalykas yra Rusijos teritorinių pretenzijų grindimas istoriniais argumentais. Tai stebina Vakarų pasaulį, tai atrodo absurdiška, bet tai daroma. Tarkime, Krymo istorija. Neva ten gyveno daugiausia rusai, be to, ilgą laiką jis buvo Rusijos dalis, atitekusi Ukrainai per politinį nesusipratimą. Tačiau nė neminima, kad iš tiesų ilgiausią laikotarpį Krymo chanatas buvo Turkijos vasalas. "Tradicinis motyvacijos metodas aktyviai naudojamas ir mūsų atžvilgiu", - sakė K. Zikaras. Tarkime, konstruojamas istorinis bei kultūrinis Rusijos ir Lietuvos bendrumas. Kaip ir Krymo atveju, siekiama parodyti, kad Lietuva yra toje pačioje istorinėje ir kultūrinėje erdvėje su Rusija, o lietuviai - beveik rusai.

Specialisto teigimu Rusijoje istorija nėra suvokiama kaip objektyvus mokslas, bet yra vienas iš užsienio politikos įrankių ir įtakos darymo svertų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"