Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Rusija propagandos žiežirbas jau skelia lietuviškai

 
2017 01 18 13:48
Kremliaus ruporas "Sputnik" neseniai prabilo lietuvių kalba.
Kremliaus ruporas "Sputnik" neseniai prabilo lietuvių kalba. Scanpix/AFP/Reuters nuotraukos

Sausio 13-ąją Vilniuje į abi puses šaudė snaiperiai, lietuvių samdiniai pastebėti Rytų Ukrainos pafrontėje ir taip toliau – „melas liejasi laisvai“ sraute tarp kitų žinių. Prie publikacijų neskelbiamos autorių pavardės, nėra metrikos, iš kurios galima būtų sužinoti, kas toje redakcijoje dirba, jokių kontaktų. Toks yra Rusijos propagandos ruporo „Sputnik“, prieš mėnesį pradėjusio veiklą lietuvių kalba, veidas.

Šiuo metu „Sputnik Lietuva“ skelbia publikacijas, kurių autoriai nenurodomi, įvairių Rusijos informacijos šaltinių žinias. Taip pat publikuoja naujienų agentūros BNS pranešimus.

BNS nutrauks sutartį

Pasiteiravus BNS, ar agentūra nemato grėsmės, jog jų turinys gali būti iškraipytas ir panaudotas Kremliaus propagandos, lzinios.lt sulaukė netikėto atsakymo.

„BNS sutartį dėl naujienų srauto pardavimo pasirašė iki „Sputnik“ lietuviškos versijos atsiradimo. Atsiradus interneto svetainei lietuvių kalba, pastebėjome, kad nors BNS medžiaga neiškraipoma, šalia skelbiami netikslūs ir propagandiniai pranešimai. Atsižvelgdami į turinį ir savininkus nusprendėme artimiausiu metu sutartį su „Sputnik“ nutraukti. BNS biuras Lietuvoje ateityje neketina turėti jokių ryšių su „Sputnik“, – pranešė BNS direktoriaus pavaduotojas turiniui Vaidotas Beniušis.

Sekėjų turi mažai

2016 metų gruodžio antroje pusėje startavęs naujienų portalas „Sputnik Lietuva“ sukūrė ir paskyras keliuose socialiniuose tinkluose. Viename jų lietuviška paskyra šiuo metu turi mažiau kaip 150, rusiška dar mažiau – apie 80 sekėjų. Galima numanyti, kad kai kurie socialinio tinklo vartotojai seka todėl, kad galėtų stebėti, kokias propagandines priemones naudoja ši tarptautinė Rusijos naujienų agentūra.

„Sputnik“ skelbia esą „sako apie tai, apie ką tyli kiti“. Būtent tokiu būdu manipuliuoja Rusijos propagandininkai. Didesnė dalis šiame portalo naujienų atrodo kaip įprastos ir be propagandinio šešėlio. O tarp jų dedamos publikacijos, kuriomis siekiama dezinformuoti.

Donbase – „samdiniai iš Lietuvos“

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Rusijos propagandos ruporas paskelbė esą prie Ukrainos pareigūnų prisijungę samdiniai gali būti iš Lietuvos. Remiantis neįvardytu šaltiniu pranešta neva „keturi sunkvežimiai su galimomis saugumo pajėgomis iš Lietuvos atvyko prie kontakto linijos Donbase“.

„Sputnik“ parašė, kad „Lugansko Liaudies Respublikos Liaudies milicija“, išanalizavusi duomenis apie uniformą, ekipiruotę ir atvykusių bendravimo kalbą, mano, kad tai gali būti samdiniai iš Lietuvos. „Milicija“ šis portalas vadina ginkluotus separatistus, pasikėsinusius į Ukrainos teritorinį vientisumą.

Ši žinia, platinta per įvairius kitus rytinės kaimynės viešinimo kanalus, Lietuvoje sukėlė pašaipas ir juoką. Mat tokio pobūdžio „naujienos“ atsiranda ne pirmą kartą, platinami įvairūs mitai. Tarkime, apie lietuvių merginas snaiperes buvo skleidžiami per abu Čečėnijos karus, taip pat, kai Rusija užpuolė Gruziją.

Ir Ukrainoje, ir Lietuvoje – neva snaiperiai

Lietuvos 1991 m. sausio įvykius ši Rusijos žiniasklaidos priemonė pažymėjo tokia paantrašte: „Prieš 26-erius metus Lietuvą sukretė tragiškį įvykiai, kurie liko visų lietuvių atmintyje kaip laisvės simbolis.“ (kalba netaisyta).

Tą pačią dieną buvo paskelbtas interviu, pavadintas „Dmitrijus Kiseliovas: rusofobijos priepuoliai su laiku praeina“. Informacinės agentūros „Rossija segodnia“ – „Sputnik“ („Rusija šiandien“ – „Palydovas“– liet.) vadovas Dmitrijus Kiseliovas dalijosi prisiminimais apie 1991 metų sausio įvykius Vilniuje, reiškė nuomonę, kodėl Lietuvos valdžios institucijos atėmė iš jo medalį „Už kelio į laisvę apšvietimą“, aiškino, kas dabar trukdo Baltijos šalims atsisakyti „rusofobijos“.

Toje publikacijoje apie 1991 metų Sausio įvykius Lietuvoje D. Kiseliovas pateikė net ne Algirdo Paleckio versiją „savo šaudė į savus“. Jis paskelbė dar vieną melą, naudojamą manipuliacijose, pasakojant apie 2013–2014 metų Ukrainos Maidano įvykius. Apie tai, kas vyko 1991 metų sausį Vilniuje, D. Kiseliovas kalbėjo esą vėliau teismo proceso metu buvo nustatyta, jog Vilniuje vis dėlto šaudė nuo stogo ir abiem kryptimis. Propagandininkas tai palygino su Ukrainos įvykiais – esą snaiperių taktika naudota šaudyti į žmones iš dviejų pusių, kaip tai buvo ir Maidane, siekta žudyti milicininkus, civilius, kad po to galima kalbėti apie susišaudymus, kraują, maištą.

Tame interviu D. Kiseliovas net pareiškė, esą žodžio laisvės diapazonas Vakarų Europoje, Europos Sąjungoje yra labiau apribotas, negu Rusijoje.

Apkaltinęs lietuvius rusofobija, Kremliaus finansuojamas propagandininkas, paminėjęs gyventojų skaičiaus mažėjimo, masinio išvažiavimo iš Lietuvos problemas, tikino neva to negalima išspręsti be gerų santykių su Rusija. Ir pridėjo populiarią rusišką sentenciją: „Geriau ausis nušalsim, bet motinai nepasiduosim.“ Kas yra ta „motina“, matyt, turėtų suprasti patys skaitytojai.

Redakcijų darbuotojai įsislaptinę

Rusijos naujienų agentūra „Sputnik“ pasaulinės žiniasklaidos veiklą pradėjo tais metais, kai ši šalis aneksavo Krymą ir sukėlė karą Rytų Ukrainoje – 2014-ųjų rudenį. Šis propagandinis kanalas yra orientuotas į užsienio auditoriją.

Latvijoje ir Estijoje „Sputnik“ savo veiklą pradėjo 2016 m. pradžioje. Iš Baltijos šalių į Lietuvą atėjo paskiausiai.

Domenas sputniknews.lt buvo registruotas dar 2015 m. liepos mėnesį. Adresas, telefonas, elektroninis paštas, kontaktinis asmuo – visa tai yra Rusijoje. Paslaugų teikėjas – juridinis asmuo „Ascio Technologies Inc.“, turintis interneto svetainę www.ascio.com. Tai yra „NetNames Group Limited“ padalinys, registracijos vieta – Jungtinė Karalystė.

Estiško „Sputnik“ portalo variantas skelbiamas su vietos adresu, telefonu ir elektroniniu paštu, bet neskelbiama, kas dirba toje redakcijoje. Latviško „Sputnik“ kontaktai nepasiekiami.

Su Latvijoje startavusia portalo versija Rusija turėjo problemų. 2016 metų pavasarį ši Baltijos šalis iš „Sputink“ atėmė domeną .lv. Latvijos vidaus reikalų ministerija rekomendavo tai padaryti, nes agentūros vadovui D. Kiseliovui taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Pačią agentūrą latviai apibūdino kaip Rusijos informacinį kanalą, naudojamą dezinformacijai ir propagandai. Dabar Latvijos auditorijai skirtas „Sputnik“ turi domeną .com. Estiška agentūros versija ir toliau naudoja tą patį – .ee.

Lietuvai skirtame portale šiuo metu nėra redakcijos metrikos, darbuotojų pavardžių, kontaktų.

Delfi.lt šaltinių duomenimis, vyriausioji „Sputnik“ redaktorė Baltarusijoje Olesia Lučanikova aktyviai ieškoti žmonių komandai, kurie dirbtų iš Minsko, pradėjo dar praėjusių metų kovo mėnesį. Planuota, kad lietuviškame skyriuje dirbs apie 10 žmonių, penki – Lietuvoje ir tiek pat Minske. Esą buvo siūlomas 800 eurų per mėnesį atlygis.

Kaip kalbėdamas su naujienų portalu lzinios.lt pažymėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Nerijus Maliukevičius, tai yra žiniasklaidos cecho klausimas apie tai, kas pasiryžtų aukoti savo kaip žurnalisto reputaciją ir eiti bendradarbiauti tokiame Kremliaus projekte.

VU TSPMI dėstytojas Nerijus Maliukevičius. Alinos Ožič nuotrauka
VU TSPMI dėstytojas Nerijus Maliukevičius. Alinos Ožič nuotrauka

Taiko į jaunąją kartą

„Žodžiais galima įkvėpti toleranciją ir stiprinti taiką. Tačiau taip pat – skleisti melą, baimę ir neapykantą. Matome gerai organizuotas pastangas kurti ir skleisti melagingas žinias, sėti abejones dėl demokratinių valstybių sąrangos, ar netgi bandymus kurstyti karinę agresiją“, – yra sakęs Lietuvos užsienio ministras Linas Linkevičius.

TSPMI dėstytojas N. Maliukevičius teigė, kad D. Kiseliovas pristatė „Spuntik“ kaip lokalius medijų centrus. Šie vietos kalbomis skleidžia Kremliaus naratyvus. „Tai yra savotiškas Kremliaus politikos tęsinys šiuolaikinėje medijų erdvėje“, – pažymėjo politologas.

Pasak N. Maliukevičiaus, „Spuntik“ pranešimai pateikiami trumpai ir vizualiai. „Sputnik“ veiklą politologas vadino sovietinės politikos tęsiniu šiuolaikinėje globalioje informacinėje erdvėje. Jis priminė, kad anksčiau Sovietų Sąjunga turėjo APN su punktais Vakaruose.

Lietuvoje galima matyti retransliuojamus Rusijos televizijos kanalus. O „Sputnik“ nusitaikė į virtualią erdvę. „Galima daryti prielaidą, kad taikoma ne į vyresniąją kartą, per televizorių žiūrinčią rusišką produkciją, bet į jaunąją kartą, kuri naudojasi internetu ir nemoka rusų kalbos“, – teigė N. Maliukevičius.

Ar toks Rusijos propagandos įsiveržimas į lietuvišką medijų erdvę gali būti pavojingas? Politologas sakė, kad tai iliustruoja informacines kovas: „Ar tai pavojinga? Priklauso nuo to, kiek mūsų visuomenė yra atspari tokiems pavojams. Nemanau, kad pats faktas sukelia didžiulę grėsmę.“

Tai, kad Lietuvoje agentūra „Sputnik“ startavo beveik metais vėliau nei kitose Baltijos šalyse Latvijoje ir Estijoje, politologo nuomone, galėjo būti dėl sunkumų mūsų krašte renkant bendradarbių komandą, kad galima būtų pradėti veiklą. „Tai parodo, kad šis Kremliaus projektas vystomas nepalankioje, nekomfortiškoje terpėje, kad mūsų erdvėje sutinka pasipriešinimą“, – sakė N. Maliukevičius.

Vaistai prieš propagandos virusą

Kokie gali būti vaistai prieš tokį bandymą skleisti propagandinį virusą? „Derėtų stiprinti mūsų visuomenės imunitetą, didinti atsparumą, – teigė politologas. – Reikia viešai šnekėti, kad tai yra tiesioginis Kremliaus informacinės politikos rezultatas. Akcentuoti, kad auditorija suprastų, kas slepiasi už šio projekto.“

Lietuvos visuomenės imunitetą gali iliustruoti tai, kad praėjus keletai dienų, kai startavo Rusijos „Sputnik Lietuva“, viename socialiniame tinkle buvo sukurtas šią naujienų agentūrą pašiepiantis puslapis. Ten anglų kalba skelbiami pranešimai, tokie kaip „Sveiki atvykę į naują mūsų propagandos kanalą“, „Mes plausime jūsų smegenis“, „Mūsų propaganda yra visiškai nemokama. Taigi nereikia skubėti paspausti mygtuką „Patinka“, dedami memai – pašaipios iliustracijos.

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"