TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rusijos ambasadorius: interesas dėl santykių plėtros turi būti abipusis

2013 04 03 14:00
Vladimiras Čchikvadzė /Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė sako, jog Rusija suinteresuota vystyti santykius su Lietuva, bet šis interesas turi būti abipusis.

Šalių bendradarbiavimo bei kitus klausimus Rusijos ambasadorius trečiadienį aptarė susitikęs su Seimo pirmininku "darbiečiu" Vydu Gedvilu.

"Mes suinteresuoti Rusijos ir Lietuvos santykių vystymu, mes to neslepiam, bet sakom, kad esame suinteresuoti vystyti santykius su Lietuvas lygiai tiek, kiek Lietuva yra suinteresuota vystyti santykius su Rusija, čia turi būti abipusis interesas", - po susitikimo žurnalistams sakė ambasadorius.

Taip pat V.Čchikvadzė pažymėjo, jog abi šalys savo santykius turi vystyti žvelgdamos į ateitį. "Mes turim prisiminti apie mūsų tėvus ir protėvius, bet galvoti apie vaikus ir anūkus. Mūsų pozicija tokia, kad vystant Lietuvos ir Rusijos santykius reikia galvoti apie rytdieną, apie ateitį, neužmiršant ir vakardienos", - sakė ambasadorius.

Kaltinimai "Gazpromui" nuodija bendradarbiavimo atmosferą

Ambasadoriaus teigimu, Lietuvos pusės kaltinimai Rusijos dujų milžinės ir vienintelės Lietuvos dujų tiekėjos "Gazprom" atžvilgiu užnuodija abipusio bendradarbiavimo atmosferą".

Ambasadorius pastebėjo, jog Europos Sąjungos (ES) energetikos trečiojo paketo įgyvendinimą atidėjusios Latvija ir Estija dujas iš "Gazprom" perka pigiau.

"Kai "Gazprom", kuris turėjo daugiamilijonines, milijardines galbūt investicijas, dujotiekiui ir taip toliau, yra priverstas prarasti savo turtą ir šias investicijas, pas mus tai suprantama kaip ekspropriacija ES trečiojo energetikos paketo reikalavimu. Pavyzdžiui, su Latvija ir Estija "Gazprom" susitarė, jie atideda trečiojo energetikos paketo įvedimą, ir išsirinko ne patį "žiauriausią" variantą, o, kaip čia pasakyti, "minkštąjį" mus tenkinantį, jie žengė žingsnį, ir mes žengėm žingsnį, ir dujų kaina ten 20 proc. mažesnė", - po susitikimo žurnalistams sakė V.Čchikvadzė.

"Ką aš sakau - reikia kalbėti ir bandyti susitarti, nenoras kalbėtis ir nenoras susitarti, arba kaltinimai, kurie išsakomi Rusijos kompanijų atžvilgiu, kaltinimai, kurie neturi rimto pagrindo, užnuodija abipusio bendradarbiavimo, tarpusavio supratimo atmosferą", - kalbėjo ambasadorius. Jo žodžiais, Rusija suinteresuota, kad "Gazprom" dirbtų Lietuvoje komfortiškomis sąlygomis, kad kompanijos investicijos Lietuvoje nedingtų.

Vadinamojo Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas sukėlė ginčus tarp Lietuvos ir "Gazprom". Lietuva iki 2014 metų pabaigos ketina visiškai atskirti "Lietuvos dujų" veiklas. Vienintelis Lietuvos dujų tiekėjas "Gazprom" valdo 37,1 proc. šios įmonės akcijų. Įgyvendinus reformą, magistraliniai dujotiekiai atitektų nuo "Lietuvos dujų" atskiriamai naujai įmonei.

Nori bevizio režimo

V.Čchikvadzė sako, jog Rusija norėtų bevizio režimo tarp visos Karaliaučiaus srities ir analogiškos Lietuvos teritorijos dalies. Anot jo, Lietuvos pozicija, kad be vizų būtų galima įvažiuoti į 30-50 kilometrų pasienio ruožą, kaip numato Europos Sąjungos (ES) taisyklės, netenkina Karaliaučiaus srities gyventojų.

"Mes kalbėjome apie judėjimą pasienyje, nes Kaliningrado gyventojai nori važiuoti į Lietuvą, bet apribojimai, kurie egzistuotų Europos Sąjungos rėmuose, 30-50 kilometrų zona, ji kaliningradiečiams mažai patraukli. Mes siūloma atverti visą Kaliningrado teritoriją ir analogišką Lietuvos teritoriją, kad žmonės galėtų važiuoti ne į plikus laukus, bet galėtų aplankyti miestus, turizmo centrus, užsiimti "šopingu" Lietuvos teritorijoje", - kalbėjo ambasadorius.

Jis sakė, jog Rusiją tenkintų analogiška bevizio režimo tvarka kaip su Lenkija. Pernai Maskva ir Varšuva pasirašė susitarimą dėl bevizio režimo tarp Karaliaučiaus srities ir kiek didesnės dalies Lenkijos teritorijos.

Lietuva visos Karaliaučiaus srities įtraukimo perspektyvai neprieštarauja, bet laikosi pozicijos, kad be vizų į Lietuvą būtų galima įvažiuoti tik 30-50 kilometrų pasienio ruože. Vilniuje svarstoma, kad supaprastintus sienos kirtimą su Rusija gali išaugti kontrabandos mastai, o žmonių judėjimas būtų nepakankamai kontroliuojamas.

***

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius šią savaitę Sankt Peterburge vyksiančiame Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovų susitikime planuoja susitikti ir su Rusijos ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"