TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rusijos ambasadorius: "Nepasinaudojame galimybėmis"

2014 02 08 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Požiūriu į dvišalius santykius, prioritetines bendradarbiavimo sritis ir mintimis apie savo misiją mūsų šalyje su „Lietuvos žiniomis“ pasidalijo Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas.

A.Udalcovo teigimu, šiandien galime pasidžiaugti aktyvėjančiais ekonominiais ryšiais, augančia prekių apyvarta, tačiau kai kuriose kitose srityse norėtųsi dinamiškesnių santykių. Rusijos ambasadoriaus nuomone, dar neišnaudojame viso dvišalių ryšių potencialo.

- Vasario 10-ąją Rusija mini Diplomato dieną. Kodėl būtent šią dieną? Kaip apibūdintumėte dabartines Rusijos užsienio politikos pozicijas pasaulyje?

- Data pasirinkta neatsitiktinai. Būtent šią dieną 1549-aisiais buvo įsteigta pirmoji Rusijos užsienio politikos žinyba, vadinta Posolskij prikaz. Nors mūsų diplomatijos istorija yra daug senesnė ir siekia 860 metus, kai buvo pasirašyta sutartis su Bizantijos imperija, o Rusia sulaukė tarptautinio pripažinimo.

Šiandien Rusijos užsienio politika - viena aktyviausių, rezultatyviausių ir profesionaliausių pasaulyje. Jos pagrindas - lygiavertis ir abipusiškai naudingas bendradarbiavimas su visais suinteresuotais partneriais.

Rusijos vaidmuo svarbus, nes ji - konstruktyvus politinis žaidėjas, padedantis kolektyviai ieškoti atsakymų į visiems rūpimus iššūkius bei grėsmes ir ginantis tarptautinės teisės viršenybę.

Pabrėšiu, kad itin aktyviai dalyvaujant Rusijai pavyko sukurti politinio Sirijos konflikto sprendimo pamatus. Taip pat pradėjome įgyvendinti Irano branduolinės programos sureguliavimo planą. Negaliu nepaminėti ir situacijos Ukrainoje. Tvirtai ir nuosekliai pasisakome už nesikišimą į jos vidaus reikalus, nes tikime, kad ukrainiečiai patys ras išeitį iš aštrios vidinės politinės krizės.

- Lietuvoje esate palyginti neseniai. Jau apsipratote? Kokie pirmieji įspūdžiai?

- Dirbti Lietuvoje pradėjau vos prieš tris mėnesius. Tačiau jūsų šalyje esu buvęs daug kartų, o ir ministerijoje palyginti ilgai mano veiklos sritis buvo Lietuvos ir Rusijos santykiai.

Iš esmės čia jau apsipratau. Greitai apsiprasti naujoje vietoje - viena diplomato užduočių, nes kraustytis tenka dažnai. Paminėsiu tik du skaičius: diplomatinėje tarnyboje dirbu 40 metų, iš jų 25-erius - užsienyje. Nesunku įsivaizduoti, kiek kartų man teko kraustytis.

Įspūdžiai daugiausia geri. Lietuva - įdomi, graži ir, labai svarbu, kaimynė šalis. Jos gyventojai - geranoriški, svetingi ir nusiteikę palaikyti abipusiškai naudingus ryšius su kitomis valstybėmis ir tautomis.

- Kaip vertinate dabartinius dvišalius santykius?

- Nevienareikšmiškai. Viena vertus, mūsų ekonominiai, kultūriniai ir tarpregioniniai ryšiai plėtojami palyginti dinamiškai. Rusija - svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė. 2013 metais vėl būta teigiamos prekių apyvartos dinamikos, ji sudaro apie 7 mlrd. JAV dolerių.

Kartu tenka konstatuoti, kad dabartinis santykių lygis kol kas neatitinka esamų galimybių. Yra rimtų trikdančių veiksnių. Santykių plėtra - abipusis procesas. Rusija pasirengusi jame dalyvauti pagal visuotinai pripažintus principus.

- 1996-2001 metais dirbote Latvijoje. Ar juntami skirtumai, o gal grįžote į "pažįstamą Pabaltijį"?

- Lietuva ir Latvija turi daug bendra, tačiau, žinoma, yra ir skirtumų. Bet kuriuo atveju grįžimas į „pažįstamą Pabaltijį“ - rimta parama mano darbui.

- Susidaro įspūdis, kad puikiai randate bendrą kalbą su Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi. O kaip sekasi bendrauti su kitomis žinybomis?

- Pirmąkart girdžiu, kad puikiai randu bendrą kalbą su premjeru A.Butkevičiumi. Susitikome tik sykį, tačiau man teko dalyvauti sprendžiant konkrečius klausimus, kuriais aktyviai užsiėmė ir A.Butkevičius. Pavyzdžiui, lietuviškų pieno produktų tiekimas į Rusiją. Kaip žinote, ši problema buvo išspręsta abiem šalims priimtinomis sąlygomis.

Žinoma, nuolat palaikome ryšį su Lietuvos užsienio reikalų ministerija, kitomis žinybomis ir organizacijomis. Pasakysiu tiesiai - esame atviri bendrauti su visais sveiko proto žmonėmis, su kuriais galėtume kartu ieškoti abipusiškai priimtinų atsakymų į klausimus, nes jų mūsų santykiuose nemažai.

- Lietuvoje yra nemaža rusų bendruomenė. Ar esama kokių nors aktualijų šioje srityje?

- Rusai - trečia pagal gausumą etninė grupė po lietuvių ir lenkų. Neįmanoma nepastebėti, kad rusų bendruomenė prisidėjo ir toliau prisideda kuriant Lietuvos ekonomiką bei kultūrą.

Tuo pat metu tenka atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje nėra teisės akto, reglamentuojančio etninių mažumų teisių. Tikimės, jog šiuo metu Seime rengiamas įstatymas atitiks europines normas.

- Kokia bus jūsų, kaip Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje, misija ir prioritetai artimiausiu metu?

- Kaip ir bet kuris ambasadorius turiu aiškią misiją - padėti gerinti ir plėtoti mūsų šalių santykius pagal geros kaimynystės ir abipusės pagarbos principus. Tai atitinka Rusijos valstybės interesus. Esu įsitikinęs, kad potencialas šioje srityje įpareigoja mus konstruktyviai plėtoti ekonominius, tarpparlamentinius, tarpžinybinius ir tarpregioninius santykius.

Vis dar atviras klausimas dėl lengvesnio judėjimo pasienio rajonuose. Žinome, kad tam pritaria Kaliningrado srities ir Lietuvos pasienio gyventojai, regioninė valdžia bei verslininkai. Viliamės, jog bus įsiklausyta į mūsų siūlymus, leisiančius palengvinti keleivių judėjimą geležinkeliu Kaliningrado kryptimi, suderinti transporto tarifus kroviniams, gabenamiems į Kaliningradą ir Klaipėdą, bei dujų tranzitą į Rusijos eksklavą.

Mums svarbūs klausimai susiję su tarpvyriausybiniais susitarimais dėl bendradarbiavimo kultūros, švietimo, mokslo ir jaunimo politikos srityse, taip pat klausimai dėl karių kapų ir dėl karų bei represijų aukų palaidojimo vietų. Taip pat norėtume steigti informacinius-kultūrinius centrus.

Tikimės, kad kartu su partneriais Lietuvoje mums pavyks įveikti inertišką mūsų santykių dinamiką ir perkelti aktualių klausimų sprendimą į praktinį lygį.

- Ar, remdamasis asmenine patirtimi, galite pasakyti, kad lietuviai yra draugiškai nusiteikę rusų atžvilgiu?

- Mano nuomone, absoliuti dauguma lietuvių į rusus ir Rusijos gyventojus žiūri kaip į gerus kaimynus. Tą patį galima pasakyti ir apie mūsų požiūrį į Lietuvos gyventojus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"