TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Rusijos ištekliai – imperinei ekspansijai

2016 09 26 17:47
Reuters/Scanpix nuotrauka

Lenkijos užsienio reikalų ministro patarėjas politologas Przemysław Piotr Żurawski vel Grajewski mano, kad po SSRS žlugimo demokratija Rusijoje neįsitvirtino dėl tam tikrų istorinių priežasčių. Viena jų – amžius ne šalies modernizavimui, o imperiniams raumenims stiprinti nukreipti pinigai.

Šiuolaikinės istorijos ir tarptautinių santykių klausimais besispecializuojantis Lodzės universiteto bendradarbis, Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos paskyrimu dirbantis šalies Nacionalinės plėtros taryboje P. P. Żurawski vel Grajewski šiandien dalyvavo Vilniuje surengtoje diskusijoje „Realybės įvertinimas: dvidešimt penkeri metai po Sovietų Sąjungos griūties“.

Svarstydamas, kodėl kitaip nei Baltijos šalyse ar Vidurio Europos valstybėse, po SSRS žlugimo beužgimstanti demokratija Rusijoje taip ir neįsitvirtino, P. P. Żurawski vel Grajewski pasitelkė istorinius argumentus. Jis priminė, kad Rusijos caras Aleksandras III yra sakęs, kad jo šalis visame pasaulyje turi tik du draugus: Rusijos armiją ir laivyną. „Tai reiškia, kad pagrindinė Rusijos valstybingumo idėja yra imperializmas“, – pastebėjo profesorius.

P. P. Żurawski vel Grajewski teigimu, 1991–1990 metais visoms Sovietų Sąjungos tautoms laisvė reiškė laisvę nuo SSRS, išskyrus Rusiją. Tarptautinių santykių ekspertas prisiminė vieno ukrainiečių profesoriaus, dėstančio Harvardo universitete žodžius, kad jeigu Rusija visus į Lenkiją, siekiant rusifikuoti lenkus, anksčiau siųstus rusų kalbos mokytojus būtų nusiuntusi į Volgos ar Maskvos regioną, kad išmokytų valstiečius skaityti ir rašyti, tuomet bolševikų revoliucija nebūtų įvykusi. „Tai reiškia, kad Rusijos vidiniai ištekliai amžių amžius buvo skiriami imperinei ekspansijai. Praėję dešimtmečiai tai dar kartą įrodė. Pajamos iš buvusių palankių sąlygų dujų ir naftos rinkose buvo panaudotos ne modernizavimui, o armijai stiprinti. Argi nėra kitų tikslų, kurių Rusija galėtų siekti?“, – retoriškai klausė P. P. Żurawski vel Grajewski.

1861 metais Rusijos imperijoje buvo panaikinta baudžiava. Tačiau, pasak politologo, sąlygos, kuriomis atsisakyta prievartinio neatlyginto valstiečių darbo, labai skyrėsi. „Tikrojoje“ Rusijoje valstiečiai gavo kolektyvinius žemės sklypus, tuo metu Lietuvoje, Lenkijoje valstiečiams suteikta galimybė įsigyti privačius sklypus. „Tai nulėmė didelius psichologinius skirtumus“, – pažymėjo jis.

P. P. Żurawski vel Grajewski akcentavo ir religijos svarbą bei vaidmenį valstybės gyvenime. Pavyzdžiui, Lietuvoje ir Lenkijoje itin reikšminga Katalikų Bažnyčia, Vakarų Ukrainoje – Graikų apeigų Katalikų Bažnyčia. „1721 metais Rusijos caras Petras I Rusų Ortodoksų Bažnyčioje panaikino išpažinties slaptumą – tai, kas anksčiau buvo įprasta per amžių amžius“, – kaip vieną priežasčių, taip pat prisidėjusių prie Rusijos nedemokratiškumo, išskyrė profesorius.

S. Šuškevičius: SSRS vis dar egzistuoja žmonių galvose

Pirmasis faktinis nepriklausomos Baltarusijos vadovas, buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Stanislavas Šuškevičius sako, kad Rusijos elgesys, kai grobiamos svetimos teritorijos, įrodo, kad prieš ketvirtį amžiaus išardyta SSRS dar gyva ir tai – siaubinga situacija.

Vilniuje vykusioje diskusijoje, skirtoje paminėti 25-ąsias SSRS žlugimo metines, dalyvavo vienas iš SSRS „duobkasių“ – S. Šuškevičius. 1991 metų gruodžio 8 dieną Belovežo girioje (Baltarusija) jis, Rusijos ir Ukrainos prezidentai Borisas Jelcinas bei Leonidas Kravčiukas pasirašė Belovežo sutartį, įtvirtinusią SSRS žlugimą.

S. Šuškevičius prisiminė, kad vykstant į svarbų susitikimą nebuvo paruoštų sprendimų. Jis sakė negalvojęs apie tai, kad, kaip sako kai kurie ekspertai ir politikai, tada Baltarusijoje buvo užkirstas kelias pilietiniam karui SSRS teritorijoje. „Apie tai niekada nemąsčiau. Į Belovežo girią važiavau įkalbėti B. Jelciną, kad jis padėtų mums su kuro tiekimu, nes sušąlsime“, – prisipažino jis.

Tačiau, anot S. Šuškevičiaus, Beloveže buvo priimtas genialus sprendimas, turėjęs įtakos visam pasauliui – SSRS nustojo egzistuoti kaip geopolitinė realybė. Nors formaliai ši valstybė jau kurį laiką neegzistavo, tačiau tuo metu esą buvo labai svarbu tai pasakyti ir įtvirtinti.

Kalbėdamas apie šiandieninę situaciją, S. Šuškevičius apgailestavo, kad šiandien Rusija grįžta prie praėjusio amžiaus pradžios šablonų. Šaliai vėl reikalinga imperija, todėl grobiamos naujos teritorijos. „Ir tai suvienija tautą, taip SSRS šiandien vis dar egzistuoja. Tai yra žmonių galvose ir tai yra siaubinga situacija“, – pabrėžė jis.

Pasak pirmojo faktinio nepriklausomos Baltarusijos vadovo, po SSRS žlugimo demokratija įsitvirtino vos keliose iš imperijos gniaužtų išsivadavusiose valstybėse, o jo šalyje demokratijos stinga dėl valdžioje prieš kelis dešimtmečius įsitvirtinusių populistų.

S. Šuškevičius sakė, kad didžiausia klaida, sutrukdžiusi stipresnei demokratijai Baltarusijoje – savotiškas naivumas. „Buvau universiteto atstovas ir galvojau, kad patys blogiausi ir nesąžiningiausi žmonės dirba universitete ir mokslų akademijoje, nes ten nuolat virė intrigos. Tačiau aš nesuvokiau, kad tai tiesiog rojus, lyginant su vyriausybe, valstybės valdymo aparatu ir pan. Kai tai suvokiau, atsitiko tai, kas atsitiko. Ne tai, kad pavogė, o normaliai iš mūsų paėmė valdžią, besivadovaudami tais kanonais, kuriuos mes patys ir įtvirtinome. Jie buvo pirmieji išrinkti žmonės, paprasčiausi populistai, žadėję tai, ko niekas neįvykdys. Deja, klaidų išvengti neįmanoma“, – kalbėjo jis.

Baltarusijai 22 metus vadovauja paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Aleksandras Lukašenka. Buvęs kolūkio pirmininkas kaimyninėje šalyje sukūrė savotišką neosovietinę tvirtovę. Per šį mėnesį vykusius rinkimus į Baltarusijos parlamentą pirmą kartą po 20 metų buvo išrinktos dvi opozicijos kandidatės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"